Įdomesniam neformaliam ugdymui trūksta didesnio finansavimo

Įdomesniam neformaliam ugdymui trūksta didesnio finansavimo

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 05 05

Neretai galime išgirsti nuomonių, kad vaikas po pamokų laisvu metu neturi kuo užsiimti, tad dažniausiai pasirenka vienintelę veiklą – sėdėjimą prie kompiuterio. Tačiau radus kuo sudominti vaiką, neformaliojo ugdymo metu atsiskleidžia neregėti talentai. „Palangos tiltas“ domėjosi, ar kurorto mokiniai aktyvūs neformaliojo ugdymo veikloje, kokie popamokinio užimtumo metu atsiskleidžia talentai ir ko trūksta norint įtraukti moksleivius.

Mokyklų būreliai
Kiekviena ugdymo įstaiga siūlo savo neformaliojo ugdymo veiklą, ir gana plačią. Regis, lieka tik atsirinkti, kas domina patį vaiką. Štai Palangos „Baltijos“ pagrindinė mokykla prisitaiko prie šiuolaikinio gyvenimo naujovių ir be jau visiems įprastų dainavimo, šokio užsiėmimų siūlo net verslumo ugdymą, meno terapiją, gamtinę aplinkotyrą ar bandyti įminti popieriaus paslaptis. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla siūlo mokiniams pažinti 3D pasaulį, kurti internetines svetaines, kaip formuoti sveiką kūną, išbandyti muziejininko darbą ir tapti jaunuoju programuotoju robotikos užsiėmimuose.
V. Jurgučio pagrindinės mokyklos pavaduotoja neformaliam ugdymui Alma Pronckūnienė pasakojo, kad mokykla turi eiti kartu į priekį su naujomis technologijomis: „Mokiniams įdomu viskas, kas nauja. Tačiau stengiamės pasiūlyti vaikams kuo platesnę įvairovę, kad galėtų atsirinkti pagal savo pomėgius“. Mokykloje vyksta šokio, teatro, papročių pažinimo, sveikatinimo, pilietiškumo būreliai ir kt. Juos taip pat mokiniai renkasi, tačiau šiais metais pirmą kartą pradėti organizuoti robotikos užsiėmimai sulaukė ypač didelio susidomėjimo: „Vaikams labai įdomu patiems kurti, konstruoti, o svarbiausia, kad visa tai vyksta gyvai, o ne virtualiai“.

Naujosios technologijos veržiasi ir į mokyklas
Robotika – mokslo ir technikos šaka, apimanti tokias mokslo sritis kaip elektronika, mechanika, informacinės technologijos, programavimas, matematika, fizika, biologija bei chemija. Šių užsiėmimų metu, pasak pavaduotojos, ugdytiniai turi galimybę atskleisti savo kūrybinius talentus, pritaikyti pamokų metu įgytas žinias: „Jie turi galimybę ne tik kurti, bet ir diegti ar tirti modernias robotines sistemas“. Amžius šiuose užsiėmimuose neribojamas: čia laukiami ir pradinio, ir aukštesnio ugdymo mokiniai. Organizuojami ankstyvosios robotikos (6-10 metų vaikams), robotikos ir programavimo, elektronikos, 3D projektavimo (10-16 metų vaikams) užsiėmimai. Kaip „Palangos tiltui“ teigė pavaduotoja, visos žinios yra naudingos: „Netiesa, kad kompiuteris yra tik blogis. Protingai naudojantis galima nuveikti labai daug“. Pasak A. Pronckūnienės, bet kurioje srityje turi būti saikas: „Žinoma, jei vaikas šiaip sau sėdės prie kompiuterio ir veiks nežinia ką, iš to nebus jokios naudos. Labai svarbu, kad vaikas žinotų, jog kompiuteris gali būti skirtas ne tik žaidimams“. Robotikos užsiėmimai mokykloje vyksta tik kartą per savaitę, tad kompiuterių salė užsiėmimų metu būna pilnut pilnutėlė. O pasiekimų per pirmuosius metus jau būta: šešiametis šių metų kovą pristatė savo paties sukurtą milžinišką sraigtasparnį, vyko robotų SUMO turnyras. Užsiėmimai, kaip ir visi kiti organizuojami mokykloje, – nemokami.

Vaiko pasiekimams nėra ribų
Nors neformaliojo ugdymo užsiėmimų pasiūla mokyklose didelė, pasak A. Pronckūnienės, derėtų jausti ribą, kad vaikas nepervargtų: „Juk yra užsiėmimų ne tik mokyklose, o ir privačiose įstaigose. Ten iš mokyklos „nuteka“ tikrai nemaža dalis mokinių. Tačiau labai svarbu, kad vaikas nieko nedarytų per prievartą“. Esama nuomonių, kad vaiką tėveliai veda ir į keletą skirtingų užsiėmimų, o vaikas nebespėja, jam nebėra miela nė viena veikla iš siūlomos gausybės: „Labai sunku rasti tą ribą. Vaiko pasiekimams ribų nėra, tačiau prievartos neturėtų būti. Čia kiekvieno tėvelio pasirinkimas, tačiau vaiko interesai taip pat turėtų būti išklausomi“.
Vaikas, pavaduotojos manymu, negali pervargti: „Vaikai – labai jautrios ir trapios asmenybės. Nesuskaičiuojamos gausybės veiklų jiems negalima užkrauti“. Tačiau labai svarbu saikingai išbandyti kuo įvairesnes veiklas – tik tokiu būdu vaikas gali atsirinkti, kas jam įdomu ir kuriuo keliu, galbūt, jis pasuks ateityje. „Pasitaiko, kad pradėjęs lankyti vieną būrelį, po kurio laiko meta ir bėga kitur. Tačiau ne visada tokiu atveju vaiką galima kaltinti nepastovumu – gal tokiu būdu vaikas ieško savęs“, – pastebėjo pašnekovė. Pati pavaduotoja prisiminė ir savo mokymosi metus, kuomet lankė tikrai ne vieną būrelį, kol pagaliau atrado savo stipriąją pusę teatre.

Neformaliojo ugdymo metu atsiskleidžia tikrieji talentai
Paklausus, ar yra tokių mokinių, kurie nesirenka visiškai jokio būrelio, pavaduotoja sunkiai tokių randanti: „Jei tokių ir yra, tai per visą ugdymo įstaigą vienas kitas. Turime net toliau gyvenančių mokinių, kuriems sudėtingiau grįžti po pamokų namo, tačiau jie vis tiek labai laukia tų užsiėmimų, deriname su socialiniais pedagogais paprastesnį grįžimą namo“. Būtent būrelių metu, A. Pronckūnienės teigimu, dažniausiai atsiskleidžia tikrieji talentai, kurie neretai išplaukia ir į tarptautinius vandenis.
Vaikų užimtumas šiandien išties labai didelis. Gal dėl to, pasak pavaduotojos, sunku ir vaiką pamatyti lauke. „Jiems nebėra laiko. Po pamokų laukia užsiėmimai, repeticijos, varžybos, koncertai ir visokia kitokia veikla. Ypatingai daug laiko atima muzikos mokykla. Vakare mokinukai sėda prie namų darbų, tad kada bežaisti tame lauke?“ – retoriškai klausė pedagogė. Jei po pamokų iškart puolama prie kompiuterio ar televizoriaus, tuomet jau problema.

Ar pakankama pasiūla?
Pasak V. Jurgučio mokyklos pavaduotojos – tikrai pasiūla didelė: „Tačiau pastaruoju metu vis dažniau girdime, kad mergaitės lanko Klaipėdos baleto mokyklą, berniukai – sporto treniruotes Sporto mokykloje. Būna ir tokių, kurie lanko būrelius ir pas mus, ir privačiose įstaigose, derina laiką“.
Tačiau neformalusis ugdymas, anot A. Pronckūnienės, dar turi kur plėstis: „Turime Palangoje ne vieną žirgyną – galėtų būti organizuojami užsiėmimai su gyvūnais. Turime jūrą – ją taip pat galime išnaudoti“. Ugdymosi kelių, pasak pedagogės, yra begalė – svarbu tinkamai pasirinkti.

Biblioteka – dar viena iš užimtumo formų
Vaikų literatūros skyriaus l. e. p. vedėja Dovilė Venclovaitė teigia, kad netiesa, jog vaikui šiandien knyga nebeįdomi: „Tikrai ne. Sulaukiame įvairaus amžiaus ir mergaičių, ir berniukų. Jie skaito ne tik mokytojų nurodytą literatūrą, bet domisi naujomis knygomis ir patys“. Skaito, pasak vedėjos, ne tik knygas, bet ir mokslinius žurnalus, enciklopedijas.
Tačiau bibliotekose esama ne tik knygų, bet ir interneto skaitykla: „Turime keturis kompiuterius. Ir vietos prie jų niekada nebūna tuščios“. Pasak D. Venclovaitės, atkeliauja prie kompiuterių ir „etatiniai“ lankytojai: „Tikrai yra tokių, kurie apsilanko kasdien, žaidžia žaidimus. Būna ir tokių, kurie ateina tikrai anksti, tačiau leidžiame tik nuo 13 val.“.
Laikinoji vedėja pasakojo, kad visada skatina vaikus atsitraukti nuo kompiuterio ekrano ir paimti į rankas knygą: „Visada stengiamės sudominti vaiką knyga, žaidimu. Pakviesti į organizuojamą renginį. Ne visus, bet kai kuriuos pavyksta bent trumpam atitraukti“. D. Venclovaitė patikino, kad jei mokinys nesirenka mokykloje jokio būrelio, visada yra laukiamas bibliotekoje: „Čia vyksta bendradarbiavimas kartu su mokiniais. Dažnai kartu vaikai ruošia namų darbus, ieško mokomosios medžiagos enciklopedijose, o ne internete. Bet kokiu atveju, tai užimtumas, o ne kiurksojimas priešais televizorių“. Neseniai vaikų literatūros skyriuje dirbanti darbuotoja pastebi, kad organizuojamuose bibliotekos renginiuose vaikų ir paauglių netrūksta: „Vadinasi, dar sugebame sudominti ir pritraukti“.

Vyresniuosius įtraukti į neformalųjį ugdymą jau sunkiau
Palangos senosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Aurelija Jazbutienė pastebi, kad kasmet į neformalias ugdymo veiklas pritraukti moksleivius darosi vis sudėtingiau: „Negaliu teigti, kad mokiniai visiškai niekuo nesidomi, tačiau jų kasmet vis mažėja“. Vyresnieji labiau atsiskleidžia per dalykines veiklas: „Dalyvauja konferencijose, respublikiniuose konkursuose, rašo projektinius darbus. Bet tokių mokslininkų yra vienetai, jų niekada nebūna daug“. Tokias veiklas renkasi motyvuoti, orientuoti į savo ateitį vaikai, kurie, pasak pedagogės, planuoja savo tolesnę karjerą.
Pasak pavaduotojos, bet kokio dalyko pedagogas turi degti noru pasiūlyti ką nors naujo mokiniui: „Kasmet stengiamės galvoti naujų, įdomių, įtraukiančių veiklų. Turime naujovę – debatus anglų kalba, alternatyvios mados būrelį. Šios veiklos pasiteisino, tačiau ne tiek, kiek tikėjomės. Turi tuo domėtis ne tik mokiniai, bet ir patys mokytojai“. Pedagogė mano, kad moksleiviai šiandien itin užimti jau vien mokslais: „Protingas, galvojantis į priekį vaikas nuosekliai mokosi ištisus metus, kad įstotų į aukštosios mokyklos nemokamą vietą. Valstybės nefinansuojamos vietos mokiniui šiandien lyg Damoklo kardas, dėl kurių jis turi būti kasdien palinkęs prie knygų“. Tad užklasinėms veikloms laiko lyg ir nebelieka. O ir siūlomos veiklos daugeliui neįdomios.

Įdomioms veikloms trūksta finansavimo
Pasak A. Jazbutienės, pageidaujamas neformaliojo ugdymo veiklas siūlo ir patys mokiniai: „Ne kartą esame sulaukę pasiūlymų, kad mokiniai norėtų išmokti filmuoti, fotografuoti, užsiimti robotika ir pan. Bet mokykla nepajėgi aprūpinti mokinių tokiu inventoriumi – negalime sau leisti nupirkti ne vieną kamerą ar profesionalų fotoaparatą“. Tad, pasak pavaduotojos, labai daug kas priklauso ir nuo finansų: „Trūksta ir naujų specialistų tokioms veikloms, o perspektyvų ir gerą specialistą neformaliajam ugdymui į mokyklą pritraukti išties šiandien sudėtinga“. Siūlomos veiklos mokiniams gana greitai atsibosta. Trūksta tęstinių, projektinių veiklų, į kurias mokinys būtų įtraukiamas ilgesnį laiką. Tokiu būdu ir pats mokinys ilgainiui susidomi tuo, kuo užsiima projektų metu. Pasak A. Jazbutienės, tęstiniai projektai kur kas veiksmingesni už vienadienius.
Neformaliojo ugdymo pavaduotoja pastebi, kad vis dar paklausūs sporto būreliai: „Po intensyvių mokslų daug kas nori tiesiog „išsikrauti“, bent kuriam laikui atitrūkti nuo mokslų. Čia jau galime pasiūlyti sporto salę, tačiau didžioji dalis lanko Sporto mokyklą.
A. Jazbutienė mano, kad jei būtų neformaliajam ugdymui skiriamas didesnis finansavimas, situacija kryptų visai kitokia linkme: „Galėtume pasiūlyti įdomesnių, perspektyvesnių veiklų, kuriomis domėtųsi šiuolaikinis vaikas“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Vilniuje šiandien Palanga pasirašė sutartį dėl Šventosios uosto statybos II etapo darbų finansavimo.


Palangos lankytojams labiausiai trūksta ne gero oro ar pramogų, bet patogesnių ir pigesnių automobilių parkavimo vietų. Tokį trūkumą minėjo ne vienas 15min žurnalistės pakalbintas kurorto svečias. Kitiems stinga prieinamesnių kainų, tretiems – tiesiog ramybės ar kinų maisto. Praeiviams buvo užduodami du klausimai: kokia yra jų mėgstamiausia vieta šiame kurorte ir ko čia vis dar...


Tai, kad trūksta visos šalies gydymo įstaigose gydytojų, girdėti jau kurį laiką. Gydytojai sensta, o jauni jų pakeisti neatvyksta. Nors Palanga negali būti lyginama su savivaldybe gilioje provincijoje, jauni gydytojai į Palangą neskuba. „Jie čia tikriausiai nemato perspektyvų. Mūsų ligoninė nėra daugiaprofilinė, tad jie ieško kur galėtų geriau save realizuoti“...


Neretai galime išgirsti nuomonių, kad vaikas po pamokų laisvu metu neturi kuo užsiimti, tad dažniausiai pasirenka vienintelę veiklą – sėdėjimą prie kompiuterio. Tačiau radus kuo sudominti vaiką, neformaliojo ugdymo metu atsiskleidžia neregėti talentai. „Palangos tiltas“ domėjosi, ar kurorto mokiniai aktyvūs neformaliojo ugdymo veikloje, kokie popamokinio užimtumo...


Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Lietuvos krepšinio federacijos vadovas Arvydas Sabonis savo parašais praėjusį penktadienį patvirtino bendradarbiavimo plėtrą.


Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė trečiadienį lankėsi Vilniuje, kur su premjeru Algirdu Butkevičiumi bei kultūros ministru Šarūnu Biručiu aptarė Palangos koncertų salės rekonstrukcijos darbų finansavimo klausimus.


„Ko mums labiausiai trūksta? Meilės Lietuvai. Šiandien mes labai jau linkę dejuoti ir verkti dėl to, kad neva „prastai“ gyvename, šiandien mums labai trūksta vienybės ir suvokimo, kiek daug Lietuva yra pasiekusi“, – Gedulo ir vilties dienos išvakarėse sako Laisvės kovų dalyvė Ona Veličkaitė-Gricienė ir nuo vaikystės tremtinės duonos...


„Palangos stinta“ žvejus mėgėjus pakvies susirungti dėl didesnio laimikio

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2014 01 30 | Rubrika: Miestas

Artėjant šventei „Palangos stinta“, nekantriausi žvejai jau teiraujasi apie galimybes užsiregistruoti į tradicines stintų meškeriojimo varžybas. Jos, kaip ir kiekvienos Stintų šventės metu, vyksta nuo ankstyvo rytmečio iki vidurdienio, ir kaskart sulaukia didelio žvejų mėgėjų susidomėjimo.


Klaipėda prisidės prie skrydžio į Londoną finansavimo, jeigu Palangos valdžia sutiks prie oro uosto kurorte pavadinimo įrašyti ir žodį „Klaipėda“?


Europos Sąjungos lėšos biokuro katilinių Palangoje ir Šventojoje statybos tapo ranka pasiekiamos – trečiadienį įvykusiame Aplinkos ministerijos Projektų atrankos komiteto ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo svarstyme Palangos ir Šventosios biokuro katilinių paraiškos daliniam ES finansavimui buvo atrinktos tarp tų, kurioms bus skiriamas europinis...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius