Vitalius Bernardas LITVAITIS

Vitalius Bernardas LITVAITIS

In memoriam modernios Palangos kūrėjui

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 01 10
Architektą Alfredą Paulauską pažinojau nuo 1961 metų iki jo išvykimo į gimtąjį Kauną 1963-aisiais. Jis visada buvo stilingai apsirengęs, kilnių manierų, inteligentiškos išvaizdos asmuo, labai kalbus nebuvo. Savo išvaizda, manieromis, gražia lietuviškai taisyklinga kalba visuomet išsiskirdavo iš nelabai inteligentiškos savo palangiškių kolegų vykdomajame komitete aplinkos.
Darbe buvo labai punktualus, pareigingas ir nevengiantis eiti į konfliktus su miesto vadovais, jeigu tik būdavo įsitikinęs savo priimtų arba būtinų priimti sprendimų teisingumu bei tikslingumu.
Architektas labai mylėjo Palangą ir be jokio papildomo atlygio net po darbo projektuodavo mažosios architektūros elementus. Sukūrė kelis variantus medinių gatvės suolų, mokyklų stadionams žirafos profilio krepšinio lentų gelžbetoninius stovus, skelbimų lentas, įvairios paskirties kioskus, gatvių apšvietimo metalines atramas ir kt. Šios naujos, spalvingos mažosios architektūros formos ypač žavėjo pagrindinį Palangos svečių kontingentą – poilsiautojus iš Maskvos.
A. Paulauskas siekė ir pasiekė modernios Palangos vaizdą. Kruopščiai rinkdavo spalvas kiekvienam statiniui, o juk žinome, kad tais laikais dažų spalvinė gama prekyboje buvo labai skurdi. Vis dėlto kartu su prieškario laikų dažytojais sugebėdavo pasiekti norimą rezultatą. Daug pastangų ir laiko skirdavo miesto gatvių, skverų, aikščių įrengimo priežiūrai.
Kone kiekvieną rytą aplankydavo statybvietę, brigadininkui bei porai sumanesnių darbininkų išaiškindavo savo vizijas bei architektūrinius sprendimus ir nurodydavo užduotis vienai arba dviem dienoms – ne daugiau.
Darbininkai gautas užduotis atžymėdavo užkaltais kuoliukais ir labai pareigingai jas atlikdavo. Architektas sutartu laiku pateikdavo naujus sprendimus, dėl jo kaltės nebūdavo jokių prastovų ar kitokios gaišaties.
Sugalvojo ir labai daug kur taikė plytelėmis grįstų takų derinimą ir jungimą su raudono betono – betoninių plytelių laužo mozaika.
Per šešerius architekto darbo Palangoje metus kurortas tapo architektūriškai pačiu moderniausiu bei stilingiausiu miestu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sąjungoje.
Deja, miesto vadovai nesuprato ir nevertino architekto siekių. Tuometinio Vykdomojo komiteto pirmininkui atrodė, kad architekto meninė samprata neatitinka socialistinio realizmo nuostatų ir partinė vadovybė gali jį apkaltinti dekadentizmo toleravimu.
Miesto vadovų ir architekto santykiuose tvyrojo nuolatinė įtampa, miesto galvos nesuprato ir nepripažino naujovių, o išdidusis Alfredas nė nemanė nusileisti. Nesutarimams pasiekus apogėjų, šis paklojo atsistatydinimo pareiškimą ir iš Palangos išsikraustė į Kauną, o ten priėmė jį išskėstomis rankomis.
Architektas A. Paulauskas Palangoje pats suprojektavo ar buvo bendraautorius projektuojant bei įrengiant Jūratės ir Kastyčio skverą, centrinę miesto aikštę, karių kapų, dekoratyvinių skulptūrų aplinkas, modernizuojant ir pertvarkant parduotuves, kavines.
Dabar belieka apgailestauti, kad laikas, naujos mados ir nauji pareigų perėmėjai sunaikino didžiąją architekto palikimo dalį. Tam paveldui, kurį dar galima identifikuoti, galbūt derėtų atžymėti memorialinėmis lentelėmis. Mano galva, tai turėtų būti Architektų sąjungos Palangos skyriaus pirmaeilė pareiga.
Nekrologe architektui Alfredui Paulauskui atminti, profesorius Jonas Minkevičius paminėjo jį kaip Architektūros Riterį.
Prieš kurį laiką Palangos architektai prakalbo apie siekį A. Paulauskui suteikti Palangos Garbės Piliečio vardą, tačiau labai gaila, kad ši iniciatyva užgeso. Nežiūrint nieko, šviesiam žmogui šviesus atminimas išliks ilgam.    

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

„Pakartosiu Rūmams tą patį, ką jau sakiau naujosios vyriausybės ministrams: negaliu pažadėti nieko – tik kraują, sunkų triūsą, ašaras ir prakaitą“, – tai legendiniai Vinstono Čerčilio žodžiai. Šis Britanijos premjeras labai ženkliai prisidėjo prie pasaulio, kuriame gyvename iki šiol, formavimo. V. Čerčilio pavyzdys liudija, kiek nulemti gali vienas...


  Aukštai kartelę iškėlusi Palanga ir 2016-aisiais įgyvendino ne vieną miesto infrastruktūrai svarbų projektą, o mintyse – jau kiti darbai, kurių didžiausiam šalies kurortui teks griebtis Naujaisiais metais. Likus vos porai dienų iki 2017-ųjų, „Palangos tiltas“ paprašė miesto mero Šarūno Vaitkaus įvertinti besibaigiančius...


Trečiadienį „Palangos tiltas“ redakcijoje miesto ugdymo įstaigų atstovams pristatė laikraščio laimėtą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Nors esu mažas, myliu Palangą ir tėvynę Lietuvą“. Projektas įtrauks Palangos miesto vaikus nuo 3 iki 16 metų, tad su juo buvo supažindintos visos Palangos miesto ir Šventosios ikimokyklinio...


Yra pasaulyje visai nepažįstamų, žmones magiškai sugiminiuojančių vietų. Štai visada (ir praėjusį spalį – lapkritį), eidamas poetiškaisiais smėlynais arti jūros „Prūsijos pusėje“, jau Šaipių – Plazės pusėje, vienoje vietoje ramiausiai stabteliu ir nusiimu savo „Akmenkuprę“. Tą vietą jau gal šešetą metų vadinu...


Namuose Palangoje netikėtai atradau 1963 metų liepą išduotą, o 1961 -aisiais buvusio Užvenčio rajono spaustuvės išleistą Šaukėnų vidurinės mokyklos išduotąjį Mokinio bilietą Nr. 12.


In memoriam modernios Palangos kūrėjui

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 01 10 | Rubrika: Miestas

Architektą Alfredą Paulauską pažinojau nuo 1961 metų iki jo išvykimo į gimtąjį Kauną 1963-aisiais. Jis visada buvo stilingai apsirengęs, kilnių manierų, inteligentiškos išvaizdos asmuo, labai kalbus nebuvo. Savo išvaizda, manieromis, gražia lietuviškai taisyklinga kalba visuomet išsiskirdavo iš nelabai inteligentiškos savo...


Drakonui 2012-aisiais nesikandžiojus, viltys, kad ir Gyvatė 2013-aisiais nekirs

Linas JEGELEVIČIUS, Livija GRAJAUSKIENĖ, 2012 12 27 | Rubrika: Miestas

Jeigu Rytų Drakonas šiais metais jūsų nei prarijo, nei apkandžiojo, ar galite būti tikri, kad 2013-aisiais Gyvatė jums neįkirs į kulkšnis? O gal visus drakonus sugebėjote taip prisijaukinti, kad skirtis su jais ir pasitikti mažiau nuspėjamą gyvatę yra labai sunku? Kokie buvo praeinantys metai žinomiems palangiškiams? Ir ko palangiškiai tikisi iš Naujųjų...


Dalia J. KAVALIAUSKAITĖ „Karšti čeburekai, šaltas alus, kepta duona“, – ir poilsiautojams, ir palangiškiams šie žodžiai žinomi mintinai, o jaunuolių, per didžiausius karščius su sunkiais krepšiais vaikštančių pliaže, pagaili ne viena poilsiaujanti pajūryje moteris. O ar įsidarbinti baigiantis liepai... sunku?...


„Esu labiau Emo „iš širdies“, o ne dėl išvaizdos“

Monika Urnikytė, Rasa Kornelija Marozaitė, Palangos senoji gimnazija, 2010 12 15 | Rubrika: Miestas

Šiais laikais pastebime ne vieną savo išvaizda ar apranga iš minios išsiskiriantį žmogų. Tokių pavyzdžių galime sutikti ne tik gatvėje, bet ir mūsų miesto mokyklose. Kuo toliau, tuo daugiau mokinių drąsiai eksperimentuoja savo įvaizdžiu, netgi mokyklinį švarką paversdami jo dalimi. Nutarėme pakalbinti moksleivę, kuri galbūt kai kam atrodo keistai, bet visi sutinka, kad išskirtinai. Ji –...


Spalio 22-ąją mokykla-darželis „Pasaka“ subūrė gausų būrį palangiškių, kurie sveikino mokymo įstaigą 25 metų sukakties proga. „Paskendę“ gėlių jūroje, apsupti vaikų krykštavimo susirinkusieji itin išradingai ir linksmai atšventė gimtadienį.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius