„Įnėrus į ledinę jūrą, iš karto griūva kiekvieno žmogaus baimės tvirtovė“

Šių metų spalio pirmą dieną sukanka dvidešimt metų, kai Palangoje įsikūrė Dainiaus Kepenio vadovaujama sveikatos mokykla. Pasak jos vadovo bei įkūrėjo, „įkurti šią mokyklą nebuvo sunku, nes kai žmogus jaučiasi esąs savo vietoje bei darantis tą darbą, kuriam atėjo į šį pasaulį, kai savo veikloje mato gyvenimo prasmę, viskas susiklosto natūraliai.“

Palangos sveikatos mokyklos idėją brandino ilgai

Palangiškis sveikuolis Dainius Kepenis – Palangos sveikatos mokyklos vienas iš įkūrėjų, vadovas bei  Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas sako apie sveikos gyvensenos mokyklos įkūrimą mąstęs senokai. Dirbęs kūno kultūros mokytoju, sporto treneriu, svajojo kada nors pritaikyti šias žinias padedant žmonėms diegti suvokimą apie sveiką gyvenseną. Kartu su E. Girčiu numatė šios mokyklos pradžią. Kaip pats pašnekovas prisimena, išsinuomojo didžiausius tuomet buvusius poilsio namus ir juose įkūrė mokyklą, neilgai trukus į ją pradėjo plūsti žmonės.

Kuriant šią mokyklą, buvo remtasi žymių Lietuvos veikėjų Vydūno, S.Šalkauskio, A.Maceinos, V.Sezemano, K.Dineikos idėjomis. Amerikoje, pasak pašnekovo, prieš šimtmetį kažką panašaus darė P.Bregas, H.Šeltonas. 

Tiek pradžioje, tiek ir mokyklos veiklai po truputį įsibėgėjant, lengva nebuvo. Valstybė neskyrė lėšų šiai veiklai, niekas jos nerėmė, nebuvo jokių papildomų pajamų. Žmonės, kurie prisidėjo prie mokyklos atsiradimo idėjos, taip pat prie jos kūrimo, kurie norėjo, kad ji gyvuotų, viską darė savo jėgomis ir iš savos kišenės.

Anot D. Kepenio, „Palanga jau seniai galėjo būti Lietuvos sveikatos sostine, jei būtų daugiau bendraminčių, tuo suinteresuotų žmonių, norinčių dirbti dėl šio tikslo.“

„Juk turime tokią tam palankią vietą, kurortą, į kurį važiuoja tiek daug žmonių, tik šito tinkamai neišnaudojame; Palanga gyvuoja vasarą, o žiemą apmiršta“, - teigia sveikatos mokyklos vadovas.

Panašią mokyklą sunkoka rasti, nes nors visur apstu įvairiausių tai chi, jogos centrų, jie neapima tokios plačios gydymo sferos. Palangos sveikatos mokykla yra holistinė (iš gr.k. holos – visas, pilnas), kurios pagrindas – kompleksinio poveikio gydymas, jungiantis fizinio aktyvumo, mitybos kultūros, dvasinio gyvenimo bei gilesnio savęs pažinimo etapus.

„Mokykla nuo pat įkūrimo pradžios gražiai plėtėsi, augo, per mėnesį būdavo po tūkstantį ir daugiau žmonių, vėliau šis skaičius sumažėjo iki 30 – 40 žmonių“, - prisimena D. Kepenis. Dirbti su mažesnėmis grupėmis yra lengviau, nes „vadovaujant tūkstančio žmonių grupei, atsakomybė tikrai yra didelė“, -  prisimena ne vieną nemigo naktį dėl to išgyvenęs mokyklos vadovas, - „Guli ir galvoji – ar atsikels rytoj visi sveiki?“.

Kaip sako pats sveikatos mokytojas, didelės reklamos sveikos gyvensenos mokyklai niekad nereikėjo – žmonės apie ją sužinodavo vieni iš kitų, informacija sklisdavo iš lūpų į lūpas. Daugiausia atvyksta tokių, kurie niekur kitur pagalbos neberanda, yra nusivylę tradicine medicina ir susidomi alternatyviąja (gydymas per maistą, orą, judesį ir sveiką mąstymą).

Pasak D.Kepenio, sveikata ir gydymas neturi nieko bendro, juk gydytojas yra susijęs su liga, žmonės juk neina pas gydytoją būdami sveiki. O turėtų būti kitaip, kaip mano palangiškis – būtų gerai, jei žmonės eitų pas gydytojus nesirgdami ir šie jiems padėtų nustatyti jų gyvenime esančius rizikingus faktorius ir taip užkirsti kelią ateities negalavimams.

Sveika gyvensena prasideda nuo mąstymo

Daugeliui žodžiai „sveika gyvensena“ pirmiausia turbūt asocijuojasi su fiziniu aktyvumu bei sveika mityba, tačiau tai – tik dalis tiesos. Palangos sveikatos mokyklos vadovas Dainius Kepenis teigia, kad pirmiausia viskas prasideda nuo mūsų mąstymo, nuo to, kaip mes gyvename, ar esame patenkinti savo buvimu šioje žemėje, ar mūsų gyvenimas prasmingas.

„Kiekvienas iš mūsų turime misiją, paskirtį šiame gyvenime, tačiau ne visi sugebame ją atrasti. Aš vis labiau įsitikinu, kad pats pradėjau gyventi sveikai pirmiausia atradęs gyvenimo prasmę, kas neatsitiko iš karto, teko daug patirti: ir gero, ir blogo...  Tačiau gyvenimas mane visad kreipė ta linkme, jog suvokiau, kad man patinka dirbti su žmonėmis, padėti jiems gyventi kitaip – sveikiau, geriau, ramiau“, - pasakoja D. Kepenis.

„Juk niekas nenori eiti pas nevykusį teisininką, nevykusį batsiuvį ar kokios kitos profesijos atstovą, kuris nėra „savo vietoje“, nesijaučia darantis tai, ką turėtų daryti. Taigi, žmonės turėtų ieškoti savo kelio, nes neradus jo, įtampa kyla tiek patiems, tiek aplinkiniams“, - mintis dėsto D. Kepenis.

Gyvenant beprasmį gyvenimą, anot pašnekovo, neradus savosios nišos, tinkamai savęs nerealizuojant atsiranda įtampa, kuri yra pagrindinė visų negalavimų priežastis. Įtampa sukelia grandininės reakcijos efektą – kai esame sunerimę, imame daugiau valgyti – persivalgome, taip užteršiame savo organizmą; persivalgymas skatina tingumą, nejudrumą, dėl to sergame.

Pirmieji žingsniai sveikatos link

Pašnekovo teigimu, kiekvienas žmogus gali keisti savo gyvenimą ir pradėti jį gyventi sveikai, bet daugelį sustabdo baimė dėl pasikeitusios savo būklės (radikaliai pakeitus gyvenimo būdą, gali atsirasti laikini įvairaus pobūdžio skausmai, neaiškūs pojūčiai: prakaitavimas, nemiga...). Tačiau žmonės neturėtų to išsigąsti, o sukaupus valią ir ryžtą eiti pirmyn.

„Aš pasakyčiau – bus sunku, rytoj gali būti sunkiausia diena jūsų gyvenime, bet, žmonės, nebijokit, eikit pirmyn, aš palaikysiu jus už rankos ir mes kartu nersim į ledinę jūrą...“, - nepasiduoti ragina sveikuolis palangiškis.

Grūdinimasis – vaistas nuo mus kaustančių baimių

Grūdinimasis naudingas ne tik kaip imunitetą stiprinanti priemonė, pasak D. Kepenio, bet ir kaip būdas išsivaduoti nuo įvairiausių fobijų; be to, palangiškio teigimu, šokti į ledinį Baltijos jūros vandenį gali net ir niekad to nebandę žmonės. Paklausus, ar tai nebūtų per didelis šokas organizmui, D. Kepenis tik šypteli: „Tai labai puikus šokas! Mes pilni įvairiausių fobijų. Baimė – vienas didžiausių žmogaus priešų. Kai aš visko bijau, aš pastoviai „stresuoju“... Kai žmogus įneria į ledinę jūrą, iš karto griūva baimės tvirtovė“.

Įveikdamas save, organizmui patiriant didelį šoką, įvykstant lūžiui, žmogus išsilaisvina. „Tai labiau psichologinis nei fiziologinis žingsnis, juk nieko nebijoti – yra labai svarbu“, - pabrėžia sveikuolis.

O besidomintiems kaip padidinti atsparumą peršalimo ligoms, Dainius Kepenis pataria kasdien keletą kartų, ryte ir vakare, apsilieti pora kibirų šalto vandens. „Tik reikia tai daryti reguliariai“, - priduria.

Ledinis vanduo taip pat padeda nuo radikulito, teigia pats tai išbandęs pašnekovas, - „tai lyg ledinis botagas“.

Darna – sveikatos matas

Norint būti sveikam, reikia jausti harmoniją savyje ir aplink save. Siekti harmonijos šiame greitai besikeičiančiame, įtampos kupiname pasaulyje padeda joga, meditacija ir malda.  Visa tai, arba trijų trejetų sistemą, Palangos sveikatos mokyklos vadovas vadina Sanktija (sanum + sanctum, iš lot.k. – sveikumas + šventumas). „Sanktija – sudvasinta sveikata, tai kompleksas, kai sutvarkomas ne tik fizinis, bet ir dvasinis gyvenimas, per atgailą, per maldą, meditaciją. Joga, meditacija, malda – tai yra lygiaverčiai komponentai, kurių negalima išmesti iš visos sistemos, taip, kaip iš automobilio pašalinus kurią nors vieną detalę, šis nevažiuos“, - pasakoja pašnekovas.

Šie 7 darbai, pasak D. Kepenio, atliekami kiekvieną dieną, veda į kūno, sielos ir proto harmoniją: savikontrolė (savęs pažinimas), fizinis aktyvumas, grūdinimasis, teisinga mityba, meditacija, malda, atgaila.

Remdamasis trijų trejetų filosofija, jis pabrėžia, jog tikėjimu, darbu ir laiku mes sotinam, švarinam ir grūdinam savo kūną, sielą ir dvasią.

Išmokus atleisti, viskas po truputį ima keistis. „Jeigu išmoksi atleisti kitiems, tau bus atleista“, - primena Dainius Kepenis. Anot jo, tinkamai medituoti galima pradėti tik išmokus atleisti, susitaikius, jei to nepadarai, „gali mokytis pas geriausią mokytoją, Indijoj, kur nors išvažiavęs, be atgailos viskas bus tuščia; o meditacija švaria sąžine yra labai vertinga, tai vienas iš šaltinių, teikiančių žmogui energijos, taip kaip oras, maistas, miegas“.

„Jeigu galvoje yra tvarka, jei tavo gyvenimas yra tavo mintyse ir mintys gyvenime, jeigu tai dera, ir tu gali ramiai miegoti, reiškia, būsi sveikas. Kol tavo galvoj - betvarkė, niekas nepasikeis... Nebijokit būti šventais, siekti šventumo, šventumo – pirmiausia savo minčių ramybės“, - apie harmonijos siekimą kalba sveikatos mokytojas.