Ir 2015-ųjų vasara Palangoje pakartojo: „Skruzdėliuk, galiūne mažas...“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2015-09-28
Peržiūrėta
1865
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ir 2015-ųjų vasara Palangoje pakartojo: „Skruzdėliuk, galiūne mažas...“

Žurnalistika yra smalsi ir smalsiųjų tenkintoja, kaip povandeninė enciklopedija, o žurnalisto galva („smegeninė“) – tarsi nukritusio lėktuvo (bet nebūtinai!) „juodoji dėžė“, kurioje, sprendžiant iš pilotų, stiuardesių ir keleivių dialogų, garsų, mechanizmų rodmenų gali spręsti ir apie skrydžio tėkmę ir, – jeigu taip trapios Lemties, skirta! – netikėtos avarijos priežastis.
Štai todėl ir kiekvienam susitikimui su visais šio Pasaulio bendrakeleiviais, su dvikojais ir keturkojais, net „žuviškai tyliais“ žurnalistas save užprogramuoja dar gerokai prieš užduoties vykdymą, prieš susitikimą, interviu stengiasi savo „Juodojoje dėžėje“ – atmintyje užfiksuoti menkiausią smulkmeną, balso tembrą, žvilgsnio ir pasakojimų tikrumą, nes, – žinau jau nuo 1961 metų „gagariniškojo“ pavasario, Šakių rajone, Gelgaudiškyje, – nevalia apgaudinėti nei pašnekovų, nei skaitytojų, ir faktus atskleisti minimaliai tiksliai. Nes „balto lapo tiesa“ yra mūs dvasinio gyvenimo kraujas, istorijos atspindžiai. Ne „makulatūrinė veikla“, ne atrakcija. Keičiasi santvarkos, valdininkų snukeliai, o žurnalistas gyvenime įsikirtęs kaip medinis molas jūroje, kol pats sutręšta. Jei nori, žurnaliste, kad pasaulis būtų patikimas, jo gyventojai pasitikėtų vienas kitu, stenkis kuo labiau būti objektyviu. Pasaulis yra patikimas. Gamta tikrai nemeluoja. Gamta ir žmogų priverčia nusilenkti, elgtis jautriai, „sielaunai“. Štai todėl gili tiesa užkoduota linksmesnių žurnalistikos vyrų sentencijoje: „Žemė, moteris, mašina ir mintys dieną – naktį privalo būti judinamos“. Kad išvengtum korozijos. Pelėsių. Sklerozės. Senatvės. Dvasinės mirties. Gyvenimas yra mirties repeticijos – „ARBA – ARBA“. O be minties – nėr Išminties. Atminties.
Todėl kiekvienas Palangos rytmetis iškelia naują užduotį – „Eik, vaike, eik, pasaulis mielas ir puikus, eik, vaike, eik ir kelias vaikiškai šnekus...“
Beje, žygių dainų žodžius susikuriu savus, svarbu – ritmiška melodija. „Džiazuojant“ žygiuose nejauti nei kuprinės svorio, nei padus, kulnis draskančių akmenėlių aštrumo. „Negalvok, kad skauda ir neskaudės“, – kartoju sau. Palangos krašto takai tarp „Rusijos ir Prūsijos“ yra „skaidrūs, smagūs eiti, čia jaukūs ir smėlynai, ir samanynai“. Oras gaivus. Čia derėtų įterpti rugpjūčio pirmoje pusėje senokai prie jūros buvusį ir vėl su jam visad sava žmona Birute Palangą pagerbusio, Kūrybos varpą vis aidžiau, brandžiau įsiūbuojančio ignaliniečio-kauniečio poeto kelių premijų laureato Vlado Vaitkevičiaus ketureilį. Jį čia spausdiname neeiline proga: poetas V. V. lygiai 20 metų gyvena blaivybėje.
„Vaikai lazdynuos ieško riešutų,
O aš – lyg iš dangaus iškritęs –
Ilgėdamasis debesų aukštų,
Nepastebiu, kad baigias rytas...“
Ir aš, Vladai, „ilgėdamasis debesų aukštų“, jūra nustraksėčiau iki Gotlando salos. Pradžiai. Gera „straksėti“, kol „straksisi“. Kol negalavimai – minimalūs. Tada ir nuotaiką gali dauginti „iš dviejų“. Tada visai rimtai pasikartoju „Ego – maldelę“:
Dieve, duok man dar
bent dešimt metų,
O po to paprašysiu...
Dvidešimt.
Žmogus visada pilnas „Fiks – idėjų“, kurios, kaip mielės duoną prisodrina, paspalvina fantaziją ir todėl takai bei prieštakiai, net nakties tamsumos ir plėšikai šunkeliuose neišgąsdina. Stebuklinės pasakos atskleidžia, kaip mes žmogiškai norime būti milžinais, karžygiais, visažiniais.
O svarbiausia – nepraraskime geismo mylėti, kurti ir būti mylimiems. Štai 2015-08-18 penkiametės anūkės Beatričės, „Pasakos“ ugdytinės, ištarti žodžiai: „SUPRANTU TAVE IŠ MEILĖS“.
Tatai ir yra vaikutės lūpomis išsakytas visuotinio Žmogiškumo kodas. Nes be meilės nieko nesukursi, nieko neišmoksi, nesuprasi, nesusikalbėsi, be meilės net Sau, Savo gyvenimui tu neatrasi motyvacijos, norų ir galių eiti, veržtis pažinimo, savo vietos, savivokos, savęs turtinimo keliu į priekį. Pasikartokime Saulėtekio taku Palangoje vaikštančios mielosios Beatričės spontaniškai seneliui pažertus žodžius, kuriuose telpa visa esminė, pati vertingiausia Gyvenimo pasaka: „SUPRANTU TAVE IŠ MEILĖS“. Vaikas niekada nepasakys: „Suprantu tave iš pinigų“. Aš, senelis, pradedu papildyti: „Suprantu tave iš meilės“... Suprantu Mamą, draugę, vaikus, anūkus, kiekvieną Palangos takelį, kuris vedasi mus Kūrybai, o ji gimsta iš meilės viskam kas gyva. Dažniau kasdienybėje derėtų pasikartoti ir kitą Maldos eilutę:
„...Bet gelbėk mus nuo PIKTO. Amen“.
Godūs piktumai, pavydas atitolina bendruomenės narius vieną nuo kito ir veda į susvetimėjimą. Bepozicinis egoizmas – tai „sraigės būvis“. Dar liūdniau – „kurmio būvis“. Pripažinkime, jog susitinkame gyvenime VISKĄ neigiančių „Ginčų“, tokį prisimenu iš anų laikų kelmiškį Milašauską: „Sakai, Saulė jau kyla virš beržyno? Nėr tos Saulės – ir nebus. Ką, Butkui gimė sūnus? Kas anam „dūs tą sūnų? Tik duktė“.
Gali gyvenime atrasti, pažinti kalnus ir jūras, miestus ir miškus, ir miškų gyventojus, bet sunkiausia suprasti ir prognozuoti, net priešais kalbančio pašnekovo psichiką. Pati painiausia planeta – Centrinė nervų sistema. Nemažai laiko praeina, kol žmogus suvaldo pats save. Kol atranda savą tvirtą nuomonę, įsitikinimus, stilių, pažiūras, trumpai tariant, „dvasinį stuburą“.
Man ir šiandien menasi 2006 metais pasakyti vienos palangiškės – „partinės ir valstybinės veikėjos“, o konkrečiai, savanaudės, „ledabriaunės“ karjeristės žodžiai: „Aš galvosiu taip, kaip jūs parašysit“. Rėžė, kaip tas „Raitelis be galvos“. Nei verkt, nei gailėt, nei pasiųst velniop. Žurnalistiniai takai, keliukai suveda su tūkstančiais, masėm žmonių. O po kelių dešimtmečių tampi savotišku psichologu, diplomatu ir atskiri „tikrą“ nuo artisto. Savanaudžiai griebiasi visokiausios „režisūros“, jiems nesvetima net klasta. Suglumina. Nustebina. Nuliūdina. Bet... „Tu manęs neįskaudinai. Aš pažinau tave. Taip praturtėjau“. Palangiškių garbei nuodugniau per tris dešimtmečius čia (nuo 1985 m. spalio) pažinus kurortamiesčio kasdienybę, reikėtų nuoširdžiai dėkoti už kantrybę ir pastangas su meile priimti tokią gausybę svečių – vasarotojų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Mano „Juodai – baltoje“ žurnalistinėje „dėžėje“ – šimtai spalvingų prisiminimų. Palanga – didžiausia Lietuvos valgykla. Viešbutis. Atrakcija. „Ponai tarp žmonių ir „pridėtinių vertės“. Vieni ilsisi, o kiti, t.y. Palangos „aptarnaujantis personalas“, verda, skalbia, plauna, šluoja, superka produktus... Ir šypsosi. Ir kviečia į Palangą 2016 metams.
Ačiū, „skruzdėliuk, galiūne mažas“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Jau yra spausdinama fotografo Algimanto Kunčiaus knyga „Prie jūros. Palanga 1965-2015“.


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Jubiliejinis 50-asis savivaldybės Tarybos posėdis praėjusį ketvirtadienį, kovo 28 d. buvo paskutinis – 2015–2019 metų Taryba baigė savo kadenciją. Prieš posėdį miesto politikai rinkosi iškilmingai fotosesijai, todėl Tarybos posėdis prasidėjo valanda vėliau, 10 valandą.


Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, siekdami prieš gražiausias metų šventes pradžiuginti mažas pajamas gaunančių šeimų vaikus, suorganizavo kalėdinį


Su visais atsisveikinanti vasara nedžiugino gerais, saulėtais orais nei Palangos verslininkų, nei poilsiautojų. Liepa ir rugpjūtis buvo drėgni ir lietingi. Tik ir tebuvo girdėti: „Tokios šaltos vasaros dar nėra buvę!“ Bet ar yra pagrindo taip dūsauti? Meteorologai sako, kad ši vasara kuo nors kitokia nebuvo. „Ji buvo normali, tipiškai lietuviška...


2015 metai – jau istorija, o kokie praėjusieji metai buvo Palangai skaičiais? Kiek sulaukėme naujų palangiškių, kiek įdarbinome bedarbių, kiek sulaukėme turistų ar kur paskirstėme per metus surinktas lėšas? „Palangos tiltas“ pažvelgė į 2015-uosius Palangai per statistikos skaičių virtinę.


Akcijos „Metų knygos rinkimai 2015“ organizatoriai – Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bei Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija.


Palanga – šeimoms draugiškas kurortas – pristatoma spalio 2-4 dienomis Vilniuje, „Siemens“ arenoje vyksiančioje parodoje „Šeima 2015“.


Žurnalistika yra smalsi ir smalsiųjų tenkintoja, kaip povandeninė enciklopedija, o žurnalisto galva („smegeninė“) – tarsi nukritusio lėktuvo (bet nebūtinai!) „juodoji dėžė“, kurioje, sprendžiant iš pilotų, stiuardesių ir keleivių dialogų, garsų, mechanizmų rodmenų gali spręsti ir apie skrydžio tėkmę ir, – jeigu taip trapios Lemties, skirta!...


Baigiantis mokslo metams mokiniai ir jų tėveliai ima žvalgytis, kaip smagiau praleisti vasaros laiką. Visi su malonumu juo džiaugtųsi rengiamose stovyklose, vietoj to, jog vaikai šlaistytųsi gatvėse be veiklos. Šiemet dvigubai daugiau vaikų iš mažas pajamas gaunančių šeimų stovyklaus konkursą nugalėjusioje „Raganės“ stovykloje. „Palangos miesto...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius