Iš atostogų – ne tik įspūdžiai ir gera nuotaika, bet ir idėjos Palangai

Po svečius kraštus atostogų metu turėję galimybę pakeliauti palangiškiai į savo miestą grįžta vežini ne vien kelionių įspūdžiais. Visi „Palangos tilto“ kalbinti pašnekovai, aplankę įvairius kraštus ir įvairius kurortus ar užsienyje vykusius renginius, namo grįžo su mintimis ir pasiūlymais, kas iš to, ką jie regėjo, tiktų ir pritiktų mūsų kurorte.

Paplūdimių infrastruktūra, baseinai, keltuvas
UAB „Palangos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Dainius Želvys rugsėjo pradžioje keliavo po Vokietiją bei Ispaniją ir lankėsi šių šalių kurortiniuose miestuose bei miesteliuose.
„Kelionė buvo ne tik pramoginė, bet, galima sakyti, ir pažintinė, – nusišypso pašnekovas. – Nes jos metu tikrai teko pamatyti daug dalykų, kurių reikėtų Palangai, o kai kuriuos iš jų pritaikyti ir įgyvendinti būtų galima jau ir šią vasarą“.
Pasak D. Želvio, apsilankius pietinėje Vokietijoje, Baden-Viurtembergo žemėje įsikūrusiame Baden Badene išties galima įsitikinti, jog šis kurortas neveltui vadinamas Vokietijos vasaros sostine. Ir neveltui jo pavadinimas išvertus iš vokiečių kalbos reiškia „maudytis maudytis“. Baden Badene esama žymaus visoje Europoje vandens pramogų komplekso su daugybe baseinų, kuriuos aplankyti išties verta.
„Daugiau ar mažiau žinome, kaip atrodo Lietuvos ir kaimyninės Latvijos vandens pramogų parkai, tad įdomu pamatyti tokius kompleksus ir Vokietijoje. Nebūsiu originalus sakydamas, kad Palangai verkiant reikia kažko panašaus. O pradžiai būtiniausiai reikia bent jau elementaraus baseino, kuriam ideali vieta būtų prie V. Jurgučio mokyklos stadiono, kur buvo rengti planai teniso kortams bei sporto kompleksui“, – sakė D. Želvys.
Tačiau baseinas ir vandens pramogų parkas nėra pačios artimiausios ateities projektas. Greičiau nei pastatyti baseiną būtų galima įgyvendinti Europos parke matyto apžvalgos keltuvo idėją. D. Želvio nuomone, idėja pastatyti tokį keltuvą galėtų susidomėti ir privatūs investuotojai. O pati atrakcija esanti labai įdomi, ir pritraukia daugiau žiūrovų, negu paprastas atviras apžvalgos ratas.
O artimiausioje ateityje būtų galima Palangos paplūdimiuose įdiegti naujoves, kurias pašnekovas matė Ispanijos kurortinių miestelių pliažuose: čia puiki infrastruktūra, puikiai sureguliuota lauko prekyba.
„Pats elementariausias dalykas: visur Ispanijos paplūdimiuose prie išėjimų iš jų stovi čiaupai, po kuriais labai patogu nusiplauti kojas. O pas mus iki šiol žmonės ant suoliukų susėdę smėlį nuo kojų purtosi“, – kalbėjo D. Želvys.

Infrastruktūra bus. Reikia žiūrovo
Palangos kultūros skyriaus vedėjas ir Palangos orkestro vadovas Vygantas Rekašius keliaudamas po kitas šalis labiausiai domisi vadinamąja kultūrine infrastruktūra. Ir jeigu anksčiau, galima sakyti, pavydžiai žiūrėdavo į kitų miestų sales, dabar bent jau dėl to širdies nebeskauda.
„Rugsėjo pabaigoje buvau Berlyne. Važiavau į pučiamųjų ansamblio iš Austrijos „Mnozil Brass“ koncertą, kuris vyko Admiralspalast salėje, pritaikytoje tiek koncertams, tiek teatrų spektakliams. Žinojau, ko ir kur važiuoju: šį kolektyvą 2009-aisiais norėjau kviesti į Palangos pučiamųjų muzikos festivalį. Dabar, kai turėsime naują koncertų salę, tikrai bus kur ir šį ar kitus tokio lygio atlikėjus kviesti“, – sakė V. Rekašius.
Pasak jo, dabar vyksta aktyvus darbas, kad kylančioje koncertų salėje būtų galima surengti Europos Brass Band čempionatą. Tačiau iki jo – dar ne vieneri metai, tad mąstoma, kokie dar koncertai salėje galėtų vykti, kokie atlikėjai galėtų atvykti į Palangą.
„Infrastruktūrą turėsime išties puikią. Jau ir dabar, atidarius Kurhauzo salę, turime galimybę rengti aukšto lygio kamerinius koncertus. Tačiau viena problema: te neįsižeidžia Palangos ir ne tik mūsų miesto publika, tačiau tokių koncertų klausytojų ratas pas mus mažesnis, nei, tarkim, Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje ar kitose Vakarų Europos šalyse. Ten į tokius koncertus bei renginius bilietai išperkami labai greitai: tarkim, į „Mnozil Brass“ koncertą aš bilietus pirkau dar gegužės mėnesį. Tad viena svarbiausių užduočių – auginti klausytoją, nes tikrai neteisinga būtų, jeigu pakvietus garsius atlikėjus ar kolektyvus visas koncertų išlaidas tektų dengti biudžeto lėšomis. Ir auginti bei „prisijaukinti“ tektų viso regiono klausytojus. Ir ne tik: kaip lietuviai važiuoja į kitas šalis, taip ir pas mus, į Palangą, galėtų atvažiuoti žiūrovai ir iš kaimyninės Latvijos, ir iš kitų šalių“, – dalijosi mintimis V. Rekašius.

„Harley-vudas“ Palangoje – kodėl ne?
O štai UAB „Palangos ūkis“ konsultantas Vaidas Šimaitis, kartu su žmona motociklu Harley-Davidson  rugsėjo pradžioje važiavęs į jau septynioliktą kartą Austrijoje rengiamą didžiausią šių motociklų fanų sąskrydį Europoje, grįžo su idėja: kodėl gi tokio renginio nesuorganizavus Palangoje? Juolab, kad tokią idėją palaikytų ir Klaipėdos „Chimeras MC“ klubas, prieš keletą metų sukvietęs baikerius iš visos Europos į suvažiavimą uostamiestyje, ir Vilniuje reziduojantys Harley-Davidson atstovai.
„Austrijos miestelis ant ežero kranto, į kurį štai jau septyniolika metų rugsėjo 2-9 dienomis suvažiuoja iki 100 tūkst. motociklų – vieni baikeriai jais ir atvyksta, kiti atsiveža kemperių priekabose – dydžiu prilygsta Palangai. Visą savaitę ten vyksta patys įvairiausi renginiai, stovi kelios scenos, kuriose vyksta koncertai. Atvykusiems sąskrydžio dalyviams išdalijami žemėlapiai su maršrutais, kokias lankytinas vietas jie galėtų apžiūrėti – juk sėdus ant motociklo ir trys šimtai kilometrų, kaip nuo Palangos iki Trakų, nėra toks jau didelis atstumas“, – pasakoja V. Šimaitis.
Visas tas dienas mieste vyksta didžiulė mugė, kur, be kitų prekių, prekiaujama viskuo, kas tik gali sudominti baikerius: nuo dalių jų plieno žirgams iki aksesuarų patiems motociklų savininkams. Maitinimas taip pat tobulai suorganizuotas: J. Basanavičiaus alėjos ilgio gatvėje įrengti šimtai palapinių. Ir kainos neužkeltos, ne taip, kaip per renginius Palangoje: už kiek pirkai, tarkim, dešrelių su troškintais kopūstais porciją pakelės kavinukėje, tiek pat mokėsi ir sąskrydžio metu pirkdamas tokią pat porciją.
„Renginio organizacija – puiki, pasirūpinta viskuo: nuo medikų, kurie vaikšto su kuprinėmis – ne visur galima greitai automobiliu minioje privažiuoti, iki komunalininkų, greitai išsprendžiančių net lietaus balų problemas: pievoje pripilama stambių pjuvenų, ir niekam nereikia purve murdytis, kaip Karklės festivalio metu“, – sakė pašnekovas.
Paprašytas palyginti liepą Palangoje organizuojamą 1000 kilometrų ralį ir Austrijoje vykstantį sąskrydį, V. Šimaitis sakė, jog ralis tiek dalyvių, tiek žiūrovų ir svečių gausa prilygtų dešimtajai baikerių suvažiavimo daliai.
„Žinoma, jeigu vis dėlto apsispręstume organizuoti panašaus pobūdžio renginį, kurį, pavyzdžiui, būtų galima pavadinti kad ir Baltijos šalių Harley-Davidson sąskrydžiu arba raliu, reiktų kokių penkerių metų, kad renginys išaugtų iki panašaus dydžio“, – dalijosi pastebėjimais pašnekovas.
Pasak V. Šimaičio, baikerių sąskrydžiui būtų galima duoti startą Šventojoje – miestelio infrastruktūra tam tiktų. O laikas, atsižvelgiant į Harley-Davidson renginių kalendorių, galėtų būti kuri nors birželio mėnesio savaitė.
„Birželis paprastai pas mus nebūna pats dėkingiausias poilsiautojų ir turistų atžvilgiu mėnuo. Tad sulaukti kad ir kelių dešimčių tūkstančių – pradžiai – svečių, kurie čia kultūringai leistų laiką ir pinigus, būtų išties puiku. Birželis dar geras mėnuo ir tuo, kad moksleiviai ir studentai baigia mokslus ir galėtų prisidėti prie aptarnaujančiųjų renginius, o jų reikėtų tikrai daug“, – sakė V. Šimaitis.