„Jackos skundžia visus savivaldybės sprendimus, kad sustabdytų kurhauzo restauraciją“

„Jackos skundžia visus savivaldybės sprendimus, kad sustabdytų kurhauzo restauraciją“

Linas JEGELEVIČIUS, 2012 04 12

Kultūros paveldas – šventi žodžiai, į kuriuos yra „velkami“ visi savivaldybės Tarybos sprendimai, pagal kuriuos yra kuriama kurorto plėtros strategija. Ir ne paslaptis, kad kultūros paveldo prievaizdai Palangoje yra dažniau keiksnojami negu kiti: Kultūros paveldo departamentas (KPD) nubraukė ne vieną kurorto plėtotojų ir kurorto valdžios grandiozinį planą. Dabartinė kurorto valdžia, siekdama atgaivinti kai kuriuos didelius projektus, kurie buvo „įšaldyti“ neva ginant paveldą, jau ne kartą susėdo su departamento ir generalinės prokuratūros vadais ieškodama išeities. KPD direktorė Diana Varnaitė sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ redaktoriaus klausimus.

 

– Kokie yra didžiausi pažeidimai Palangoje kultūros paveldo teritorijoje? Kas dėl jų kaltas? Kiek pažeidėjų buvo nubausti? Kiek pažeidimų liko neatitaisyti?

– Didžiausi pažeidimai susiję su savavališkomis statybomis bei statybomis, turint neteisėtai išduotą leidimą Palangoje. Pagal kompetenciją už tokio pobūdžio statybas nuobaudas skiria Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Didžioji dalis tokių pažeidimų atsiduria bendrosios kompetencijos teisme arba administraciniame teisme. Ieškinius teikia VTPSI (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, – L.J.) arba prokuratūra. KPD Klaipėdos teritoriniai poskyriai šiuose teismuose dalyvauja kaip trečiasis asmuo. Teismuose dalis bylų yra išnagrinėta bei priimti sprendimai, dažniausiai palankūs arba viešąjį interesą ginančiai prokuratūrai, arba VTPSI.

Atsakovu šio pobūdžio bylose traukiami arba gyventojai, jei jie neturėjo statybos leidimo, arba Palangos miesto savivaldybė, jei pripažįstama, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai. Didžiausią žalą miesto istorinei daliai, mūsų nuomone, padarė dešimties aukštų poilsio namų, esančių S. Daukanto g. 10,8/A, Mickeviciaus g. 1 rekonstrukcija ir statybos, kurias vykdo UAB „Pajūrio rezidencija“.

– Ar nedidelės simbolinės baudos ir ilgas teisminis procesas neskatina asmenų, gyvenančių ir dirbančių kultūros paveldo saugomojoje teritorijoje, pažeisti paveldo reikalavimus?

– Paprastai, vietiniai gyventojai, siekiantys pagerinti savo gyvenimo sąlygas daro santykinai nedidelio masto pažeidimus: įdeda plastikinius langus, pakeičia vidaus išplanavimą, pastato sandėliuką ar garažą sklype. Skiriamos baudos yra reikšmingo dydžio – pagal ATPK 91 straipsnį baudos dydis gali siekti 3000 litų. Visiškai kitokia situacija ir kitoks pažeidimų mastas būna tada, kai pažeidimus daro juridiniai asmenys bei jų atstovai. Didesnius finansinius pajėgumus turintys subjektai padaro ir reikšmingesnius pažeidimus, o nustatytas baudos dydis jų nesustabdo nuo naujų pažeidimų padarymo.

– Ką Palangos miesto administracija gali padaryti griežčiau įgyvendindama paveldo reikalavimus?

– Palangos miesto administracija turėtų griežčiau kontroliuoti teritorijų planavimo procesą administruojamoje teritorijoje, paruošti eilę specialiųjų planavimo dokumentų (pavyzdžiui, laikinųjų ir nesudėtingų statinių išdėstymo schemą, viešųjų erdvių specialųjį planą ir kt.), skirti daugiau lėšų istorinių vilų einamajam remontui.

– Ar jau paskelbtas konkursas kurhauzo restauracijos darbų atlikimui? Kokie jo terminai? Kokie žinomi konkurso dalyviai?

– Palangos kurhauzo pastato (mūrinės) dalies restauravimo darbams kovo 30-ąją yra paskelbta techninė specifikacija. Pastabos galėjo būti teikiamos iki 2012 m. balandžio 10 dienos. Apie konkurso dalyvius kol kas kalbėti anksti.

– Ar KPD jau turi pinigus kurhauzo restauracijai?

– 300 tūkstančių litų tam tikslui skyrė KPD, 700 tūkstančius litų – Vyriausybė iš Privatizavimo fondo, o 400 tūkstančius litų– Palangos savivaldybė. Lėšos bus pradėtos naudoti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, kai paaiškės rangovas.

– Kad kurhauzo atstatymas labai užsitęsė, kai kurie Palangos politikai baksnoja ir į KPD pusę – kad neva ilgai šokote pagal kurhauzo bendrasavininko G.Jackos dūdelę...

– Netiesa. Jackos visą laiką trukdė, skundė visus KPD Klaipėdos teritorinio padalinio raštus, sprendimus, nes buvo siekiama priversti savivaldybę nupirkti jiems priklausančią kurhauzo dalį.

Procesas pajudėjo savivaldybei apsisprendus restauruoti jai priklausančią Kurhauzo dalį, nors Jackos šiuo metu skundžia visus savivaldybės sprendimus, kad tik sustabdytų šį procesą.

– Kurhauzo restauracijos klausimas iš mirties taško pajudėjo, kai A. Kubiliaus vyriausybė po išvažiuojamojo posėdžio Palangoje priėmė sprendimą suformuoti valstybės žemės sklypą kurhauzo teritorijoje. Kodėl tai nebuvo padaryta anksčiau?

– Sklypus formuoja ne KPD. Kurhauzo restauracijos klausimas iš mirties taško pajudėjo, kai Palangos savivaldybė viešai deklaravo, kad jai reikalingas šis pastatas, kad tai bus miesto simbolis, rotušė.

– Ar jau kreipėsi G.Jacka į KPD dėl sąlygų, reikalingų atlikti jo dalies kurhauzo restauracijos techniniam projektui, išsiėmimo?

– Nesikreipė.

– KPD naujoji kultūros paveldo įstatymo redakcija suteikia galimybę KPD valstybės vardu nusavinti G.Jackos kurhauzo dalį? Ar buvo apie tai KPD svarstyta? Ar tokia galimybė dabar svarstoma?

– Manome, kad metas svarstyti tokią galimybę.

– Prieš kelis metus Kultūros paveldo departamentas padidino Palangos miesto istorinės dalies teritorijos ribas. Nutarta padidinti šios kultūros paveldo vietovės teritoriją iki 138,4 hektarų, apie 12 hektarų daugiau palyginti su ankstesnėmis ribomis. Priminkite, kodėl tai buvo padaryta. Ar numatyta jau esančias paveldo ribas dar plėsti?

– Teritorija padidėjo todėl, kad prie jos buvo prijungtas jūros tiltas. Vertinimo taryba įvardijo jį vertingąja savybe. Šiandien nėra jokių ketinimų dar plėsti paveldo apsaugos ribas.

– Ar jaučiate naujos Palangos miesto valdžios bandymus mažinti griežtų kultūros paveldo reglamento taikymą kurorte, teisinantis, kad jie trukdo miesto infrastruktūros vystymui...

– Su šios kadencijos Taryba vyksta abipusis geranoriškas bendradarbiavimas kultūros paveldo išsaugojimo klausimais. Jaučiame ir matome, kad Palangos meras neabejingas paveldui. Kaip minusą kol kas prisiminčiau nebent Palangos administracijos Tarybos spendimą dėl Palangos specialiojo paminklosauginio plano galiojimo sustabdymo sklype S. Nėries g. 44.

–– Kaip suderinti miesto vystytojų siekius plėtoti miestą ir paveldosaugininkų siekį saugoti paveldą?

   – Dėl Palangos ateities turi apsispręsti ir pati savivaldybė. Ar ji nori tolimesnės kurorto urbanizacijos bei nepamatuotos invazijos į valstybės saugomą kultūros paveldo vietovę? Ar visgi turime sugrįžti prie grafų Tiškevičių puoselėtos žaliojo ir jaukaus kurorto idėjos?

Palangos miesto centras tarp Birutės parko ir J.Basanavičiaus gatvės buvo užstatytas vieno-dviejų aukštų medinėmis vilomis, stovinčiomis didėlio ploto gausiai apželdintuose sklypuose. Tenka konstatuoti, kad šioje vertingiausioje kultūros paveldo požiūriu Palangos teritorijoje sovietmečiu atsirado gelžbetoninių monstrų – poilsio namų ir tai sudarkė darnų kurorto vaizdą. Deja, sovietinės klaidos plėtojant Palangos kurortą, buvo atkartotos Lietuvai atgavus nepriklausomybę. „Pajūrio rezidencijos“ atvejis puikiai iliustruoja šiuos žodžius. O juk kurorto plėtrą įmanoma vystyti mažiau jautriose teritorijose, pavyzdžiui, už miesto istorinės dalies ribų, šiaurinėje miesto pusėje.   

– Ar nėra būtinybės ir logikos mažinti kurorto paveldo vietovės teritoriją ir esančius reikalavimus jai, atsižvelgiant, kad statybos tampa  draugiškos paveldui dėl technologinių naujovių? Ar reikia drausti bet kokias statybas tokioje teritorijoje?

– Statybų technologijos gal ir labiau pažengė į priekį, bet nuo to jos draugiškesnėmis kultūros paveldui netapo. Šuo atveju ne tiek svarbu, kokios statybos technologijos naudojamos, kiek kur ir kaip jos taikomos.

Skubu paneigti mitą, kad KPD draudžia bet kokias statybas Palangos istorinėje miesto dalyje. Tiesiog tos statybos turi atitikti teritorijų planavimo dokumentų bei teisės aktų, reglamentuojančių kultūros paveldo apsaugą reikalavimus.

Dažnai asmenys – kalbame apie nekilnojamojo turto vystytojus bei architektus, pageidauja realizuoti savo drąsiausias fantazijas miesto istorinėje dalyje, o jų supratimas apie architektūros kokybę dažnai matuojamas kvadratiniais metrais. Tokio požiūrio išdavoje atsiranda stiklo, plastiko ar metalo kubai, kurie oficialiuose dokumentuose yra vieno ar dviejų aukštų, o realybėje turi dar kelis aukštus – cokolinį ir mansardinį su antresolėm. Mes gi sakome: istorinis centras – ne vieta eksperimentams ir ne vieta varžyboms dėl kvadratinių metrų. Mes sakome: statykite atsakingai.

– Bet ar nėra perlenkiama lazda, kai palangiškė, gyvenanti Palangos miesto centrinės dalies specialiame plane esančioje senamiesčio teritorijoje, be derinimo su departamentu ir vietos statybos skyriumi, pasistačiusi sienelę pašiūrei, kurioje laiko daržo reikmenis, vėliau kaimynės apskųsta jūsų departamento Palangos skyriui, yra tampoma po teismus kaip didelė nusikaltėlė?

– Tokias atvejais dažniausiai yra pažeidžiamas ne tiek Palangos miesto centrinės dalies specialusis paveldosaugos planas, kiek bendrieji teisės aktai, reglamentuojantys statybas ir visų pirma – Statybos įstatymas. Tokio pobūdžio savavališkos statybos iš tikrųjų sudaro nemažą dalį visų atvejų, nagrinėjamų bendrosios kompetencijos teismuose. Kiekvienas atvejis teisme nagrinėjamas itin atidžiai ir priimami sprendimai dėl savavališkos statybos pasekmių likvidavimo yra motyvuoti. Kita vertus, teismuose atsakovais dažniausiai būna toli gražu ne senyvo amžiaus moteriškės, tapusios agresyvių kaimynų intrigų aukomis, o pakankamai išprusę ir materialiai apsirūpinę, o dažnai ir Palangoje žinomi žmonės. Pažymėtina, kad dabartinė Statybos įstatymo redakcija leidžia įteisinti tokio pobūdžio savavališkas statybas, jei šios neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams.

– Tokie kultūrinio paveldo objektai kaip „Romeo“ ir „Džiuljeta“ nėra restauruojami jau daugelį metų. Ar nebūtų geriau juos išbraukti iš KP objektų registro ir leisti verslui juos tvarkyti?

– O kas dabar trukdo tuos objektus tvarkyti? Ar kas nors kreipėsi dėl jų finansavimo? Netrukus Lietuvą pasieks norvegiška parama, kurios prioritetas yra medinis paveldas. Veikia ES fondai. Restauravus valstybės saugomus objektus galima atsiimti kompensaciją. Tačiau aš neprisimenu, kad kas nors būtų kreipęsis į KPD dėl jūsų minimų objektų restauracijos finansavimo, ieškojęs pagalbos, patarimų.

Norėdamas verslas gali puikiai tvarkyti objektus, esančius Kultūros vertybių registre – turime puikių pavyzdžių. Jūsų minėti objektai ne tik yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą, jie yra paskelbti valstybės saugomais. Jei nuo šių objektų būtų nuimta teisinė apsauga ir būtų leista juos tvarkyti, netaikant jokių būtinų apribojimų, iškiltų reali vilų „Romeo“ ir „Džiuljeta“ praradimo grėsmė. Turėtume be užuolankų kalbėti, kad iš Kultūros vertybių registro išbraukti paveldo objektus siekiama tam, kad juos būtų galima nugriauti ir vykdyti naujas statybas.

– Kokie nauji KPD įstatymo, reglamento dalykai žinotini Palangai?

– Šiuo metu KPD ruošia naują Palangos miesto istorinės dalies specialųjį planą, kuris turi pakeisti architektės Majos Ptašek rengtą ir 1999 metais Palangos miesto tarybos patvirtintą Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą.

 

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



palangiske 2012-04-14 14:53 (IP: 78.61.251.2)
Tikrai idomu,negi sis banditas sugebes ir toliau stabdyti puikius Mero planus grazinti kurorta.

jonas 2012-04-14 12:44 (IP: 86.100.75.88)
atsargiai, Jacka jau gal raso eilini ieskini teismui ir redaktorius pries komentatorius

Baisu 2012-04-13 23:54 (IP: 78.61.214.75)
Kazkoks absurdas Valstybėje. Vienas typelis blokuoja Kurhauzo atstatyma. Turbut pats padegė bet sugalvotas planas nepavyko dabar galvoja kita.

VRM 2012-04-13 23:50 (IP: 78.61.214.75)
Girdėjau kad jau ruosiamos naros Pravieniskese. Reikia tik rytais pasitreniruoti giedant.

jonas 2012-04-13 23:45 (IP: 78.61.214.75)
Nusavinkite jo dali kiek jis gali trukdyti Palangai

teisingumas 2012-04-13 23:43 (IP: 78.61.214.75)
Pritariu visiems Jacka kiskite kuo greiciau už grotų. Teisingumas turi triunfuoti.

advokatas 2012-04-13 23:40 (IP: 78.61.214.75)
Nera tvarkos kai žmogų už vistas pagauna tai ji gali iki gyvos galvos pasodinti. Bet kai šitas įtariamasis kaltinamas padaręs sunkius nusikaltimus vaiksto laisvėje ir tyčiojasi is Valstybes miesto ir čia gyvenančiu zmoniu tai darosi ne nebejuokinga ir graudu is musu teisingumo.

Pritariu 2012-04-13 23:00 (IP: 78.61.166.42)
Bandžius turi sėdėti kaliūzėje, o ne vandenį drumzti.

Palangiskis 2012-04-13 20:19 (IP: 78.61.214.75)
Banditas ir yra banditas.

Taip pat skaitykite

Palangos miesto savivaldybės įmonė UAB „Palangos renginiai“ turi naują vadovą –Paulių Henriką Sangavičių. Bendrovės stebėtojų taryba prieš tai patenkino buvusio direktoriaus Dovydo Bajoro prašymą jį atleisti iš užimamų pareigų.


Vakar, pirmadienį, kurorte vyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvažiuojamasis posėdis, kurio metu buvo apžiūrėti Palangos kultūros paveldo objektai. Išvažiuojamojo posėdžio metu kurorte lankėsi LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, komiteto narė Marija Aušrinė...


2007–2013 metais Palangos miesto savivaldybėje įgyvendinamiems viešojo ir privataus sektoriaus turizmo projektams skirta beveik 52 mln. litų ES struktūrinių fondų parama. Palangos miesto savivaldybės administracija įgyvendino aktyvaus poilsio infrastruktūros plėtros projektus. Šiuo metu vykdo Birutės parko tvarkymo ir kempingo įrengimo darbus. Lietuvos dailės muziejui...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo objektas....


Lietuvos kultūros sostinei Palangai – gintarinis kurorto tautodailininkų Kurhauzas

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 02 11 | Rubrika: Miestas

Palangos – Lietuvos kultūros sostinės metus vietos tautodailininkai nusprendė pažymėti išskirtinai. Šia proga kurorto merui Šarūnui Vaitkui penktadienį įteiktas gintarinis paveikslas, kuriame vaizduojamas Kurhauzas.


Jūroje prie Palangos – Povandeninio kultūros paveldo muziejus?

"Palangos tilto" informacija, 2012 09 27 | Rubrika: Miestas

Prie Palangos krantų Baltijos jūroje Lietuva ketina įkurti Povandeninio kultūros paveldo muziejų.


Kultūros paveldas – šventi žodžiai, į kuriuos yra „velkami“ visi savivaldybės Tarybos sprendimai, pagal kuriuos yra kuriama kurorto plėtros strategija. Ir ne paslaptis, kad kultūros paveldo prievaizdai Palangoje yra dažniau keiksnojami negu kiti: Kultūros paveldo departamentas (KPD) nubraukė ne vieną kurorto plėtotojų ir kurorto valdžios grandiozinį planą. Dabartinė...


Naujausi kurorto kultūros paveldo istorijos tyrimai

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 30 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto viešojoje bibliotekoje įvyko antroji konferencija, skirta kurorto kultūros paveldo klausimams aptarti. Gausiai susirinkusius forumo dalyvius pasveikinęs miesto vadovas Vytautas Stalmokas teigė, kad žinant Palangos kultūros paveldo priešistorę ir jos naujausių tyrinėjimų duomenis, stiprėja tikėjimas, jog pajūrio kurortas bus išsaugotas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius