Julius Urbonas: „Mano liga – jūra. Dėl jos esu pamišęs“

Julius Urbonas: „Mano liga – jūra. Dėl jos esu pamišęs“

Linas JEGELEVIČIUS, 2014 10 06

Jūra, neverta sakyti, visada klastinga, bet jos spąstai dvelkia mirtimi ją ir jos palydovą – vėją – sumaniusiems „pakinkyti“ jėgos aitvarų sporto mėgėjams. „Kiekvienąkart, kai išplauki į jūrą, nežinai, ar staiga nepasikeis vėjo kryptis – neims nešti į jūros platybes. To neįvertinusius ir pametusius sveiką protą, pasiglemžia Baltija“, – sako palangiškis Julius Urbonas, pamišęs dėl daugeliui gan egzotiško pomėgio – jėgos aitvarų.

 

  Pamišęs dėl jėgos aitvarų

   26-erių palangiškis prisimena, kad dar tuomet, kai sėdėjęs mokykliniame suole, dažną popietę po jų praleisdavęs prie jūros. „Mane kerėjo vaizdai jūroje: stebėjau juos neatitraukdamas akių. Jau ketveri metai, kai pats savarankiškai plaukiu su aitvaru jūroje“, – sakė redakcijos svečias.

  Anot jo, jėgos aitvarai – sparčiai populiarėjantis vandens sportas Lietuvoje ir pasaulyje, kuriuo užsiema vis daugiau žmonių. „Šis sportas yra labai tinkamas mėgstantiems vandens sportą, siekiantiems adrenalino. Bet jis kartu reikalauja ir entuziazmo ir atsidavimo. Ir, beje, yra gan nepigus“, – sakė pašnekovas.

   Pradžioje už panaudotą įrangą vaikinas suplojo netoli 3 tūkstančių litų. Dabar jau įsigijęs naują įrangą.

  Visą komplektą sudaro: aitvaras, baras, kitaip tariant valdymo lazda, lynai – arba stropai – trapecija ir lenta. „Baras yra tarsi vairas, kuris yra skirtas aitvaro valdymui ir kontroliavimui. Naujausi jėgos aitvarų modeliai yra komplektuojami su 4-5 lynais, o dažniausiai naudojamas jų ilgis siekia 25-27 metrus. Jėgos aitvarai dažniausiai turi keturis lynus, kurių du yra pririšti prie aitvaro priekinių kraštų, o kiti du – prie galinių sparno kraštų. Patraukus priekinius lynus aitvaras įgauna daugiau jėgos, o patraukus galinius – stabdoma jėga“, – atskleidė jėgos aitvarų valdymo subtilybes.

 

  Nepigią įrangą įsigijo pats

   Užsiimant šiuo ekstremaliu sportu taip pat gali prireikti ir kitų priemonių: hidrokostiumo, liemenės, šalmo, batų, akinių, pirštinių, kuprinės, kurioje turi tilpti kita būtina įranga – aitvaro kameroms pripūsti reikalingos pompos, vėjo matuoklis ir kiti prietaisai.

  „Į tėvų kišenę nelindau niekada. Aš dirbu nuo 14-os metų. Net dar būdamas mokiniu, dirbau, žinoma, vasarą vienoje autotransporto įmonėje“, – sakė Julius, dabar besidarbuojantis UAB „Palangos vandenys“.

  Tėvai niekada nebandė sūnaus atgrasinti nuo ekstremalaus sporto. „O mergina, kai atsiras gyvenime, turės mylėti ne tik mane, bet ir jūrą bei mano jėgos aitvarus“, – šypsojosi J. Urbonas.

   Lietuvoje jėgos aitvarai pasirodė pakankamai neseniai. Prieš penketą metų, anot Juliaus, buvo tik keletas entuziastų, o dabar jų skaičius vis didėja ir didėja. Daugiausia jų galima išvysti vasarą ir rudenį Lietuvos pajūryje vėjuotą dieną. Lietuvos pajūris, pasak J. Urbono, geriausia vieta jėgos aitvarams, nes ten yra daug vietos ir pučia stabilus vejas.

  „Vandens jėgos aitvarų sportas, arba kaitavimas, yra ekstremali sporto šaka, kuri apjungia burlenčių, vandens slidžių, banglenčių, snieglenčių ar parasparnių sportą. Todėl dažniausiai kaitavimu susidomi žmonės, kurie anksčiau yra užsiėmę minėtomis, su vėju susijusiomis sporto šakomis, pavyzdžiui, burlenčių sportu. Palyginti su kaitavimu, burlenčių sportas yra ne toks dinamiškas, mobilus ir nesuteikia tiek daug adrenalino. Tačiau vienas pagrindinių jėgos aitvarų traukos objektų – galimybė aukštai pašokti ir išsilaikyti ore. Jėgos aitvarai leidžia ne tik atlikti įvairius triukus, bet ir pakilti į 5-20 metrų aukštį. Jėgos aitvarų sportas reikalauja didelės erdvės, todėl kaitavimui tinkamiausios vietos yra jūra arba marios“, – pasakojo Julius.

  

Jūra pasiglemžė ne vieno sportininko gyvybę

   Anksčiau, vardan saugumo ir „kompanijos“ vyrukas jūroje aitvarą gainiojo su kitais keturiais savo bičiuliais, bet šiais metais į jūrą leidžiasi vienas. „Jeigu būna palankus šoninis vėjas, brendu į jūrą Palangoje ir su vėju per maždaug tris valandas ja pasiekiu Šventąją, – sakė Julius. – Jaučiu, kad jau perpratau visas bangų subtilybes, todėl nebijau plaukti vienas, nors vienam plaukti nepatartina. Ypač Baltijoje, kur bangos yra didžiausios. Kiti kaituotojai renkasi Svencelį, Kuršių marias, Dreverną, Elektrėnus“.

  Paskutiniuosius dvejus metus Julius sako negirdėjęs apie jūroje žuvusius kaituotojus, bet prieš tai tokių atvejų buvę. „Vienas kaituotojas žuvo Klaipėdoje, atsimušęs į akmeninį molą, dar vienam kaituojant sustojo širdis. Žinau vieną tragišką atvejį, kai sūnus leido savo tėvui išmėginti jėgos aitvarą. Tėvas nesėkmingai bandė pašokti – trenkęsis į jūrą susilaužė stuburą“, – pasakojo ekstremalaus sporto mėgėjas.

   Vyras prisipažino, kad ir jam jau tekę jūroje pakliūti į gan grėsmingą padėtį. „Regis, prieš ketverius metus, kai dar buvau „žalias“, pakylinėjant atsikabino slidės, aitvaras nunešė iki kopų. Turėjau žaibiškai mąstyti: nusprendžiau, kad neverta toliau bandyti likimą – iš 6-7 metrų drebtelėjau ant kopų. Aitvarą turėjau pasiimti iš medžių, o pats likau sveikutėlis“, – pasakojo Julius.

   Anot jo, svarbiausia nepamesti nuovokos ir bandyti bet kuriuo atveju suvaldyti aitvarą. „Laikyti jį bet kuriuo atveju virš savęs“, – patarė vyras.

  Anot jo, jėgos aitvarai sukelia daugiau pavojų ne pačiam aitvaro valdytojui, o pašaliniams žmonėms. Prižiūrimuose vakarų Europos paplūdimiuose jėgos aitvarų entuziastams yra paskiriamos atskiros vietos, kuriose nėra poilsiautojų.

   Lietuvoje kol kas nėra įrengtų tokių vietų, tačiau šiuo sportu užsiimantys žmonės stengiasi laikytis kiek tik įmanoma atokiau nuo bendrųjų paplūdimių, kuriuose yra daug poilsiautojų.

   Užsiimant vandens jėgos aitvarų sportu svarbu ne tik laikytis saugaus atstumo nuo žmonių, bet ir nuo pastatų ar kietų paviršių.

  Pajūryje oras neretai būna labai permainingas, todėl reikia stebėti oro sąlygas ir pastebėjus artėjančios audros požymius, reikėtų nustoti užsiimti šia veikla. Nepaisant to, kad nemaža dalis šio ekstremalaus sporto mėgėjų nori pasisemti kur kas daugiau adrenalino dėl stipriai pakilusio vėjo ar didelių bangų.

  „Pagal Zodiako ženklą esu vėžys. Galbūt dėl to mane taip traukia vanduo?“ – spėjo J. Urbonas.

 

 

Nuolat gaudo žinias apie vėją

   Sportininkas nuolat „gaudo“ žinias apie Baltijos vėjus, pagal juos ir planuoja, kuomet gali pagriebti visą įrangą ir nuskuosti prie Baltijos.

  „Paprastai žiemą ilsiuosi, bet šią žiemą pasiryžęs išbandyti ir Baltijos vėjus žiemą. O jie žiemą gali būti itin atšiaurūs“, – atskleidė nutrūktgalvis.

  Nusprendus išbandyti jėgos aitvarų sportą, nepatariama to daryti vieniems įsigijus reikiamą įrangą. Savarankiškai mokantis, kaip valdyti jėgos aitvarus, galima ne tik sugadinti įrangą, bet ir patirti rimtų traumų, todėl patariama kreiptis į specializuotas aitvarų mokyklas.

  Julius jėgos aitvaro gainiojimo jūroje paslapčių mokėsi specialioje jėgos aitvarų mokykloje Svencelyje, kaimelyje prie Kuršių marių.

  „Joje dirbantys specialistai ne tik padėjo greitai įgyti praktinių įgūdžių, bet ir patarė, kokią įrangą įsigyti. Be to, didelę patirtį sukaupę jėgos aitvarų mokytojai supažindina su šiame sporte tykančiais pavojais, suteiks žinių, kaip jų išvengti ir kaip elgtis netikėtai pakliuvus į ekstremalias situacijas bei kaip užsiimant šiuo sportu nesukelti pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Tik turint pakankamą žinių bagažą galima pajausti maksimalų malonumą, kurį suteikia jėgos aitvarai jūroje“, – pasakojo Julius.

 

 
Jūra – laisvė, politika – ne

   Ateityje vaikinas norėtų savo pomėgį paversti verslu, bet apie tai, anot jo, dar ankstoka kalbėti.

  Kaip, matyt, ir apie aktyvesnę politinę veiklą. J. Urbonas yra Tėvynės sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyriaus narys, bet kartu su vyresniais partijos bendražygiais dalyvauti artėjančiuose savivaldos Tarybų rinkimuose nepanoro.

   „Tam reikia laiko ir atsidavimo. O aš visą laisvą laiką skiriu savo pomėgiui. Beje, kai „Palangos vandenų“ darbuotojas nuolat akis į akį bendrauju su palangiškiais, vandens vartotojais, todėl man jų bėdos ir gyvenimas neblogai žinomi, – pasakojo J. Urbonas. – Be to, jūra yra laisvė, o politikoje kažin ar daug jos rasi“.

    O jūra, Julius tikina, geriausia ramintoja. „Išlipi su visa įranga iš jūros ir nieko nesinori, tik vandens pagurkšnoti. Kūnas – lengvas, galva – tuščia, jokių įkyrių ar pašalinių minčių. Tikra meditacija“, – sakė palangiškis.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Kaunietį menininką paviliojo jūra

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 02 08 | Rubrika: Kultūra

Jau keletą metų Palangoje gyvena ir kuria iš Kauno kilęs menininkas SolomonasTeitelbaumas. Jis, kalbėdamas su „Palangos tiltu“, prisipažino, jog jūra jį itin gerai veikia, tad kasdien prie jos nueina ir pasisemia menininkams taip reikalingo įkvėpimo. Po to nekilo abejonių, kad jūra tikrai menininkams yra savotiška mūza, o S. Teitelbaumastai tik patvirtino: tikrai...


Sakoma, kad skausmas kenkia ne mažiau nei vaistai, tačiau kaskart, vos suskaudus galvai ar pilvui, griebtis tablečių gali būti pražūtinga. „Gintarinės vaistinės“ vedėja Giedrė Buzienė sako, kad visi šie vaistai pasižymi vienokiu ar kitokiu šalutiniu poveikiu, todėl juos vartoti reikia žinant tam tikras taisykles.


Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui, skulptorius, didingo monumento „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ statybos idėjos autorius Gediminas Radzevičius dažniau užsuka ir į pajūrį – ne tik pristatyti per milijoną kainuojantį projektą, bet ir pasisemti jėgų iš galia almančios Baltijos. O Palanga jam yra tapusi netgi įkvėpimo šaltiniu....


Jūra, neverta sakyti, visada klastinga, bet jos spąstai dvelkia mirtimi ją ir jos palydovą – vėją – sumaniusiems „pakinkyti“ jėgos aitvarų sporto mėgėjams. „Kiekvienąkart, kai išplauki į jūrą, nežinai, ar staiga nepasikeis vėjo kryptis – neims nešti į jūros platybes. To neįvertinusius ir pametusius sveiką protą, pasiglemžia Baltija“...


Nesuklysime sakydami, kad apie sausų akių ligą teko girdėti kiekvienam. Taip pat daugelis žino, kad ligai įveikti rekomenduojami specialūs akių lašai. Tačiau ar visi akių lašai vienodi? Kaip kito sausų akių ligai gydyti skirtų lašų sudėtis? Ką šiandien mūsų akims siūlo pažangiosios technologijos?


Lapkričio 14 d. pasaulyje paminėta lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šia liga serga net 210 milijonų žmonių visame pasaulyje. Prognozuojama, jog 2030 m. pagal mirtingumą tai bus viena iš trijų pagrindinių ligų. Lietuvos gydytojai pulmonologai pastebi, kad LOPL diagnozuojama vis jaunesniems žmonėms.


Regis, nemažai daliai poilsiautojų jūra – iki kelių. „Baisu, kaip žmonės savęs nesaugo. Tiesiog kai kurie mano esą nemirtingi“, - baisisi Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas. Savaitgalį jūra pasiglemžė dvi gyvybes, gelbėtojai iš jūros ištraukė 14 skęstančiųjų.


Iš palangiškės Rasos Idzelienės galima daug ko pasimokyti, pirmiausia – į gyvenimą žvelgti taip, jog niekuomet neliktų nuoskaudos, jame pamatyti tik gerus dalykus. Nors, kaip pati papasakojo, serga cukriniu diabetu jau beveik 30 metų, jos ši liga neįveikė. „Susitaikiau su ja, ji yra mano gyvenimo dalis, todėl neatskiriama, turiu ja rūpintis“, - nusišypsojo miestelėnė.


Parkinsono liga – itin sunki liga, neleidžianti sergančiajam gyventi pilnavertį gyvenimą, atima gebėjimą vaikščioti. Svarbiausia, jog niekas dar nesugebėjo ištirti, dėl kokių priežasčių ji atsiranda. Į šį klausimą vis bando rasti drauge su savo įkurtos draugijos likimo bendražygiais, sergančiais Parkinsono liga palangiškiais, Jadvyga Ramašauskienė. „Žmogus lyg ir gyvas, bet pavaikščioti...


Palangos miesto savivaldybės tarybos Statybos ir miesto ūkio komitetas praėjusį antradienį nutarė pasižvalgyti po J.Basanavičiaus gatvę. Reido tikslas buvo realiai išsiaiškinti, ar prekeiviai, kurių jūra užtvindė pagrindinį miesto bulvarą, paiso nustatytos tvarkos, ar jų prekybinė įranga suderinta su Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistais. Minėtame patikrinime dalyvavo ...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius