Su Parkinsono liga kovoti sunku, tačiau perspektyvos – šviesios

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 11 02

Parkinsono liga – itin sunki liga, neleidžianti sergančiajam gyventi pilnavertį gyvenimą, atima gebėjimą vaikščioti. Svarbiausia, jog niekas dar nesugebėjo ištirti, dėl kokių priežasčių ji atsiranda. Į šį klausimą vis bando rasti drauge su savo įkurtos draugijos likimo bendražygiais, sergančiais Parkinsono liga palangiškiais, Jadvyga Ramašauskienė. „Žmogus lyg ir gyvas, bet pavaikščioti negali“, - savo nuoskaudą išliejo miestelėnė, šia liga serganti jau dvidešimt metų.

 

Supratingi aplinkiniai

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje „Esė apie drebantįjį paralyžių“ aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje.

Svarbiausi Parkinsono ligos simptomai: galvos, galūnių ar kūno drebėjimas (vadinamas tremoru), judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių bei kūno sukaustymas. Dažniausiai prasideda vienos rankos ar kojos tremoras ir pamažu apima kitas galūnes. Judesiai tampa lėti, sunku pradėti judėti. Sutrinka stovėsena, eisena ir pusiausvyra. „Esu susidūrusi gyvenime su įvairiais žmonėmis, tačiau galiu pasakyti, jog palangiškiai išties labai geraširdžiai žmonės. Anksčiau, kai dar pati vaikščiodavau į parduotuvę, taigi kiek aš užtrukdavau, kol suskaičiuodavau visus pinigus, susikraudavau prekes, visa eilė susidarydavo, bet nesu išgirdusi nei vieno blogo žodžio. Žinoma, esu girdėjusi ir įžeidimų, tačiau niekam nepalinkėčiau patirti tokią ligą“, - papasakojo J.Ramašauskienė.

 

Ligos kilmė nėra aiški

Parkinsono liga pasaulyje serga apie 1,4 proc. žmonių. Anksčiau manyta, jog ja susergama perkopus 55 metų slenkstį. „Taip tikrai nėra, užfiksuota, jog suserga ir jaunesni žmonės, nebegalima taip teigti, jog tik vyresni“, - patvirtino miestelėnė, jau daug metų kovojanti su liga. Liga diagnozuojama apytikriai 1 proc. vyresnių nei 60 m. amžiaus asmenų. Paskaičiuota, kad per ateinančius 15–20 m. sergančių šio amžiaus žmonių skaičius padvigubės. Parkinsono liga sergama visame pasaulyje, visose etninėse grupėse.

„Nesu mokslininkė ir negaliu pasakyti, iš kur atsirado ši liga ir priežastis iki šiol nėra niekam aiški, tačiau mano vienas iš spėjimų, jog gali būti paveldima, nes ne aš viena sergu mūsų giminėje“, - samprotavo J.Ramašauskienė. Pasak moters, ir kaimynystėje gyvenanti gydytoja pasakojo, jog studijų laikais jiems apie Parkinsono ligą buvo pateikta itin mažai medžiagos. Šiuo metu, žinoma, ši liga nebėra taip „užslaptinta“, tačiau nėra ir visiškai aiški. Spalio pradžioje būtent šia tema ir buvo diskutuota organizuotame pasauliniame Parkinsono kongrese Škotijoje, kuriame dalyvavo iš viso pasaulio atvykę žmonės, susidūrę su šia liga ir ieškantys išeičių. Jame buvo pateikti naujausi moksliniai atradimai, medicinos praktikos ir slaugymo iniciatyvos, susijusios su Parkinsono liga. Susirinkę gydytojai, mokslininkai, sveikatos priežiūros specialistai, slaugytojai ir sergantys šia liga pabrėžė, jog tikisi visame pasaulyje plėtoti tarpusavio dialogą, kuris padėtų greičiau atrasti veiksmingų gydymo būdų, kovojant su itin žalojančia liga.

 

Draugijų dėka žmonės dalinasi informacija

Kaip papasakojo J. Ramašauskienė, jos iniciatyva Palangoje įsikūrė Parkinsono liga sergančiųjų draugijos skyrius, kuriame lankosi 17 miestelėnų. „Neoficialiais duomenimis sergančiųjų Parkinsono liga yra 60 žmonių“, - pateikė duomenis skyriaus pirmininkė, suvienijusi likimo bendražygius. Susirinkę į savitarpio grupę sergantieji pasidalina trūkstama informacija apie ligą, apie naujausius preparatus ir jų poveikį, apie kitų jų likimo draugų patirtį. Lietuvos Parkinsono liga sergančiųjų draugija įsikūrė 1997 metais, vienijanti per 300 narių. Šią draugiją įkūrė Kauno medicinos universiteto docentas Vytautas Mildažis, pats susirgęs šia klastinga liga prieš 17 metų. Pablogėjus jo sveikatai, V.Mildažį pakeitė jurbarkietė Adelė Jarušaitienė. Aktyviai veikiančios draugijos dėka sergantiesiems metams bėgant suteikiamos galimybės sulaukti vis efektyvesnės pagalbos.

 

Reikalinga speciali įranga

„Pamenu tarybiniais laikais būdavo labai sunku, nes nebuvo vaistų. Šiuo metu ketina atimti kompensavimą, taupydami sergančiųjų sąskaita, o mūsų be vaistų laukia tik mirtis“, - pasiguodė J.Ramašauskienė. Kaip papasakojo moteris, Parkinsono liga sergantiems žmonėms reikalinga speciali įranga, jog galėtų patys atsikelti iš lovos, būtų kur atsiremti. „Viena mano draugė vyko reabilitacinių procedūrų į Šventojoje įsikūrusį sveikatos centrą, kuris ir buvo ėmęs skelbtis, jog sergantiems Parkinsono liga pritaikytos visos sąlygos, tačiau atvykusi draugė nieko ten nerado, o be pagalbinių priemonių labai sunku. Ir namie naudojamasi funkcine lova su gerve, jog būtų galima įsikibti“, - pasidalino savo išgyvenimais miestelėnė. Kaip pati paminėjo, jai išties labai padeda namiškiai, kurie visuomet ištiesia pagalbos ranką. J.Ramašauskienės teigimu, itin sunku negalėti pačiai nueiti į parduotuvę, pasirūpinti reikalingais buities reikmenimis, tačiau ir namie moteris atranda veiklos.

Pagrindinis Parkinsono ligos gydymo tikslas – kiek įmanoma sumažinti funkcinės veiklos sutrikimą. Vaistų skiriama tuomet, kai simptomai pradeda trukdyti ligonio darbinei ar kasdienei veiklai. Kadangi svarbiausias ligos išsivystymo mechanizmo veiksnys – dopamino stoka, gydymui reikalingi vaistai, kurie šią stoką bent iš dalies kompensuoja.

 

Ieškoma gydymo būdų

Kaip papasakojo ligos užklupta moteris, Parkinsono liga sergantiesiems atliekamos kamieninių ląstelių persodinimo operacijos. Palangiškės žiniomis, išoperuoti pora žmonių neliko itin patenkinti rezultatu. Iki šiol šios ligos simptomai būdavo šalinami taikant tam tikros smegenų srities destrukciją – ligos židiniai sunaikinami ir prideginami. Tačiau ne visiems veiksmingos būna ir operacijos. „Man taip pat darė operaciją smegenų srityje, viena pusė nebedreba, o kita vis tiek dreba. Vienai pažįstamai moteriai atliko operaciją, po kurios ji visai nebegalėjo pajudėti, dabar tik vežimėlyje besėdi, o kitiems ir labai padeda, net ima vairuoti automobilį“, - apie poveikį papasakojo J.Ramašauskienė. Tobulėjant technologijoms jau imama tikėti, jog neįveikiamumo atsiranda vis mažiau, ko ir norisi sulaukti, ypatingai sergantiesiems.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Sakoma, kad skausmas kenkia ne mažiau nei vaistai, tačiau kaskart, vos suskaudus galvai ar pilvui, griebtis tablečių gali būti pražūtinga. „Gintarinės vaistinės“ vedėja Giedrė Buzienė sako, kad visi šie vaistai pasižymi vienokiu ar kitokiu šalutiniu poveikiu, todėl juos vartoti reikia žinant tam tikras taisykles.


Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad iki 2020 m. labiausiai paplitusia ir daugiausia mirčių lemiančia liga taps depresija. Prognozė ypač aktuali lietuviams – mūsų šalis, pagal suvartojamą antidepresantų kiekį, jau dabar yra antroji Europos Sąjungoje, o nuo 2000 m. iki dabar susirgimų skaičius išaugo dvigubai.


Jūra, neverta sakyti, visada klastinga, bet jos spąstai dvelkia mirtimi ją ir jos palydovą – vėją – sumaniusiems „pakinkyti“ jėgos aitvarų sporto mėgėjams. „Kiekvienąkart, kai išplauki į jūrą, nežinai, ar staiga nepasikeis vėjo kryptis – neims nešti į jūros platybes. To neįvertinusius ir pametusius sveiką protą, pasiglemžia Baltija“...


Nesuklysime sakydami, kad apie sausų akių ligą teko girdėti kiekvienam. Taip pat daugelis žino, kad ligai įveikti rekomenduojami specialūs akių lašai. Tačiau ar visi akių lašai vienodi? Kaip kito sausų akių ligai gydyti skirtų lašų sudėtis? Ką šiandien mūsų akims siūlo pažangiosios technologijos?


Lapkričio 14 d. pasaulyje paminėta lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šia liga serga net 210 milijonų žmonių visame pasaulyje. Prognozuojama, jog 2030 m. pagal mirtingumą tai bus viena iš trijų pagrindinių ligų. Lietuvos gydytojai pulmonologai pastebi, kad LOPL diagnozuojama vis jaunesniems žmonėms.


Kada imame labiau kreipti dėmesį į savo sveikatą, savo savijautą, į tai, kuo gyvename? Tikriausiai dažnas atsakytų, jog susidūrus su liga, kuomet sunkiai priežastį bei jos gydymo būdą randa net gydytojai. Palangiškė Valerija Jonušaitė papasakojo, jog visapusiškai pakeitė savo gyvenimą sulaukusi 40 metų, kuomet jai operavo įgimtą nesveiką inkstą. Paaiškėjo, jog jai pavyko pasirinkti...


Iš palangiškės Rasos Idzelienės galima daug ko pasimokyti, pirmiausia – į gyvenimą žvelgti taip, jog niekuomet neliktų nuoskaudos, jame pamatyti tik gerus dalykus. Nors, kaip pati papasakojo, serga cukriniu diabetu jau beveik 30 metų, jos ši liga neįveikė. „Susitaikiau su ja, ji yra mano gyvenimo dalis, todėl neatskiriama, turiu ja rūpintis“, - nusišypsojo miestelėnė.


Parkinsono liga – itin sunki liga, neleidžianti sergančiajam gyventi pilnavertį gyvenimą, atima gebėjimą vaikščioti. Svarbiausia, jog niekas dar nesugebėjo ištirti, dėl kokių priežasčių ji atsiranda. Į šį klausimą vis bando rasti drauge su savo įkurtos draugijos likimo bendražygiais, sergančiais Parkinsono liga palangiškiais, Jadvyga Ramašauskienė. „Žmogus lyg ir gyvas, bet pavaikščioti...


Visame pasaulyje spalio mėnuo minimas kaip kovos su krūties vėžiu mėnuo. Į šią kovą stoja vis daugiau moterų, o jei liga diagnozuojama laiku, tuomet įmanoma ją sustabdyti. Kaip patvirtino gydytoja akušerė ginekologė Svaja Kundrotienė, neabejotinai laiku pastebėjus ligą galima pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau svarbiausia – nepamiršti savimi pasirūpinti. „Juk moters krūtis – pati...


Lietuvos Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius Palangoje turi dviratį, bet kaitrią pirmadienio popietę, užuot skubėjęs sėsti ant jo ir minti į paplūdimį, atėjo į susitikimą su negausiu būreliu palangiškių savivaldybės salėje. Prisipažinęs, kad prieš savivaldybių rinkimus ketina aplankyti visas šalies savivaldybes, socdemų lyderis iškart visus įspėjo, kad „apie...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius