Kad amoralus bedieviškasis abejingumas neardytų pasitikėjimo žmogiškuoju gerumu

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2016-05-09
Peržiūrėta
2057
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kad amoralus bedieviškasis abejingumas neardytų pasitikėjimo žmogiškuoju gerumu

Tarp septynių reto grožio raštuotų duonkepalio dydžio akmenų apatinėje knygų sekcijos dalyje mūsų namuose Saulėtekio take buvau 2015 metais įsirengęs... miniatiūrinį Lietuvos „Lurdą“. Senjoras suvaikėjo? Lyg ir ne. Vaikiškumu „kvepiu“ nuo pirmos klasės, bet tuo didžiuojuosi. Ir žinau, kad tam šypsodamiesi pritartų du man ir šiandien ypač brangūs žmonės, su kuriais giminiškai bendravome Šaukėnuose. Tai šviesaus ir pagarbiausio atminimo Mokytojai – Homo Naturalis Česlovas Jasaitis ir Monika Jarutytė-Kančelskienė. Apie juodu – tolėliau, dabar – apie Lurdą, kuriam, žinau, be dvejonių pritartų ir gerbiami Česlovas, Monika, bendrasieliai Šviesos giminės. Šviesiai skatinę, ir jiedu man neatleistų, jeigu būčiau likęs šalikelėje ar „dvasios naktyje“. Apleidęs lietuviškąją Abėcėlę, knygą, sakralų smalsumą, kuris atranda kelius į šiopasaulio pažinimą ir meilę net retam, kas ne visad ir ne viskas vėl meilu, švelnu, mandagu, – tad vėl, iš naujo... „atleisk“ ir vėl... žvalgykis mažo, mažučiausio Šaukėnų girios Šaltiniuko, kuris pamažu, kantriai padeda atrasti ir jūrą. Net žiemą, kai snaigės gaivina egles.
Taip įvyko. Mano, o jau ir šešiametės anūkės Beatričės „Lurde“ – namų šventvietėje, tarp knygų ir margaraščių akmenų nuo jūros – Jonas Basanavičius ir M. K. Čiurlionis, K. Donelaitis ir Jėzus Kristus, bronzos bareljefai, grakšti Gyvatė ir Jaunuolio su fakelu dovanota statulėlė. Centre buvo švininė kunigo R. Mikutavičiaus šventos Marijos su kūdikėliu ant rankų sprindinė statulėlė... peršauta širdimi.
Iš manojo laiko Kelmės rajono „Komunistinio žodžio“ redakcijoje. Yra įžievinta raktų data – 75.XI.14. Parsivežta redakcijos mašinėle iš kaimo, iš Šaltinių tarybinio ūkio teritorijoje buvusios Palendrių bažnyčios, kai joje į aruodus dar pildavo ūkio grūdus. „Gali pasiimt“, – sakė tada direktorius, pamenu, Baliutavičius, „ale geriau savo redakcijos komunistiniams „šventikams“ nerodyk – liksi nesuprastas“. Ir pasakė pavardes tų, kas tulžingai galėtų įskųsti vyriausiajam rajono Saugumiečiui.
Ateizmo amžiuje, dabar žinau, tris lietuvius, vienas lietuvis su „bilietu“ ramiai, be sąžinės graužaties, „iškomandiruodavo“ net už Uralo. Lietuvis lietuviui net nedidelio gero pavydėdamas vietoj gelbėjimo rato „šaltu veidu“ visais laikais gali skustuvą pakišti. Žmogaus kailiai pralenkia chameleoną. Nemirksinčiom brolio akim. Prisimenu gražiai juokaujant Paprūdžių aštuonmetėje mokykloje darbščiąją lituanistę mokytoją Antaniną Klimienę: „Būk geras, Gediminėli, padaryk man nedidelį stendą, aš tau tikrai atsilyginsiu – progai pasitaikius iškoliosiu...“
Juokai juokais, bet tenka išgirsti ir tokius žodžius: „Jeigu nenori įsigyti priešų, nedaryk žmogui gera“. Be to ilgai slėpęs lagaminėlyje pasigėrėjau savo mažajame „Lurde“ maža švinine Marijos skulptūrėle peršauta išdraskyta širdimi. Kaip ir okupacijos metų pažeminta mūsų Tauta. Kam neskirta žūti – nežūsta. Dabar ta švininė Marijos skulptūrėlė yra Šaukėnų Elenos Burdulienės muziejuje. Bet žmonių Nemeilės, abejingumo ir šiandien nedrąsu. Nejauku, žvarbu.
Iš žodžio „NeMeilė“
Visą savo Gyvenimą,
68-erius metus bandau išžvejoti,
Atplėšti MEILĘ.
Prieš bespalvę dvasinę mirtį
Mieguistomis akimis
Kasdienėse šaligatvių upėse –
Smėlynų, dangaus ir kalnų išmintis,
Vaižgantas, moterys, minčių tyrai,
Tūkstantis vyno draugų,
Namų Saulėtekyje širdis –
Ugnies ir jūros Poezija.
Palangos spalvynas.
„Atplėšti „NE“ nuo „MEILĖS“...
„Atplėšti sielą nuo NeMeilės“...
...iš Jūros bangos – neatplėšti.
Ne. Ne. Ne. Ne...
Ne? Neįtikėjau. Dar ne.
Kelias tolimas ir sunkus
Tik pradžioje.
Dar šis geismas –
Kuo ilgiau ČIA.
Kūrybai. Iš jūros ugnies.
Todėl ir nemirštu – kol Meile gydaus NeMeilę.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šimtametė Palangos senoji gimnazija turi gilias kalėdines tradicijas.


Pirma tokia savanorystės mugė pajūryje subūrė daugiau kaip 200 miestiečių, kurie galėjo rinktis veiklas, palengvinsiančias gyvenimus senjorams, ukrainiečių vaikams, gyvūnų prieglaudų globotiniams.


Gruodis skaičiuoja paskutines besibaigiančių metų dienas bei minutes, ir jau tuoj tuoj pasitiksime gražiausias žiemos šventes – šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Laukdami jų, atverkime savo širdis artėjančiam kalėdiniam stebuklui bei pasidalinkime gerumu ir šiluma su tais, kuriems to reikia.  


Jeigu pritrūktų optimizmo, tai neabejotinai reiktų susitikti su broliais Alfredu ir Valdu Umbrasais, kurie nuolat šypsosi, pasakoja tik apie gražiausius dalykus ir pripažįsta, kad į tai, kas negera, jie tiesiog nekreipia dėmesio. Puikiausias pavyzdys mokytis pozityvumo, nors gyvenime būta visko. Beje, jie dar ir be galo kūrybingi, atsakingi, nebijantys bet kokių darbų. Ir visko jiems...


Juk jau senokai pajutom, kad mes, lietuviai, savo nenatūraliai sočiu abejingumu naikiname savo gentinį bendruomeniškumą, pilietiškumą, savosios valstybės žmogiškumą, be kurio šlubčioja visos valstybės egzistencija, t. y. gyvenimas, būtis, be ko sunku sulaukti pasaulio pagarbos ir pasitikėjimo. Neveiklumas, smurtas, abejingumas mūs mažoje Lietuvoje užmuša...


Tarp septynių reto grožio raštuotų duonkepalio dydžio akmenų apatinėje knygų sekcijos dalyje mūsų namuose Saulėtekio take buvau 2015 metais įsirengęs... miniatiūrinį Lietuvos „Lurdą“. Senjoras suvaikėjo? Lyg ir ne. Vaikiškumu „kvepiu“


Esate nepilnametis, atvykote į Palangą atostogauti ar dirbti? Karštomis vasaros dienomis gomurį džiovina vaiski saulutė ir norisi išlenkti šalto alaus bokalą? O galbūt vakare norisi išgerti energetinio gėrimo skardinę, kad „pasikrautumėte“ jėgų nakčiai? Tai nėra taip sudėtinga, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio, nors didieji prekybos...


Mes, Telšių rajono vaikų su negalia centro ugdytiniai/klientai ir darbuotojai, esame be galo dėkingi Palangos senosios gimnazijos bendruomenei, ypač gimnazistams už kasmet suteikiamą džiaugsmą. Šios gimnazijos mokiniai, dalyvaudami akcijoje „Ištiesk gerumo ranką“, lydimi mokytojos Nijolės Redikienės, mus kasmet aplanko adventiniu laikotarpiu. Taip įvyko...


UAB „Palangos butų ūkis“, kaip numato Gyvenamųjų namų bendrijos įstatymas, Medvalakio g. 13-ojo namo gyventojus pakvietė išsakyti susirinkime savo nuomonę dėl suplanuotų namo stogo tvarkymo darbų. Vėliau, kaip numato įstatymas, buvo surengta apklausa, tačiau daugiabučio gyventojai vėlgi buvo vangūs. Nei susirinkime, nei apklausoje nepasisakius daugumai gyventojų dėl...


Lopšelyje-darželyje ,,Žilvinas“ gyvenome gerumu ir viltimi...

Mokyklos tarybos narių vardu Rita Paulauskienė, 2011 01 11 | Rubrika: Miestas

Lopšelio-darželio „Žilvinas“ pedagogės įsitikinusios, kad senosios tradicijos padeda nepamiršti tautos šaknų, jungti gražiausias lietuvių švenčių tradicijas su šių dienų naujos kultūros elementais.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius