Kai Šventoji – tarsi San Paulas, bet dėmesys – darbščių lietuvių

Saulei plieskiant, Šventoji praėjusios savaitės viduryje buvo panaši į San Paulą Brazilijoje – tūkstančiai poilsiautojų kaip ruoniai vartėsi paplūdimyje, sruvo miestelio gatvėmis, o automobiliais buvo užkištas, neretai paminant visas miesto taisykles, kiekvienas gyvenvietės lopelis. „Darbų itin daug Šventojoje tokią savaitę, bet mūsų dėmesys – paplūdimio tvarkymui ir žolių pjovimui“, – „Palangos tiltui“ sakė UAB „Palangos komunalinis ūkis“  vyr. vadybininkas Stepas Šeputis, atsakingas už bendrovės veiklą Šventojoje.

Padirbėta iš peties
Vos prieš tuziną dienų įvažiuojant į Šventąją link „Energetiko“, Jonpaparčio, Kuršių tako ir gretimose gatvėse lingavo sužėlę žolynai, bei praėjusią savaitę komunalinio vyrai padirbėjo iš peties šienaudami žolynus.
Nors tūlui pašaliečiui gali pasirodyti, kad toks darbas turi būti rutininis komunalinio žmonėms, įveikti sparčiai atželiančius žolynus ir karklus reikia viso būrio žmonių ir jie turi grįžti prie jų keliskart per mėnesį.
„Maža detalė: kai kurios medžių šakos, ypač karklų, buvo taip palinkusios, kad, mažai perdėsiu teigdamas, jog kilo pavojus avarinėms situacijoms. Praėjusią savaitę viską nušienavome, nupjovėme“, – pasakojo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vyr. vadybininkas.
Po kiekvieno tokio pjovimo, anot jo, „Palangos komunalinis ūkis“ išveža po 10-15 mašinų. „Kiekvienoje mašinoje – po 7-8 tonas žolės, – atskleidė S. Šeputis. – Arba apie 140 tonų žaliųjų atliekų per mėnesį“.

Dirba žmonės ir viešuosius darbus
Su S. Šepučiu Šventojoje darbuojasi Algis Katkus ir Algis Gricius bei 11 darbuotojų, atliekančių mieste viešuosius darbus.
„Galbūt pastarieji kartais turi mažiau motyvacijos, bet tenka jiems parodyti ne tik griežtumo, bet ir lankstumo bei žmogiškumo, kad žmonės išsiruoštų į darbą ir triūstų uoliai“, – sakė S. Šeputis.
Kad nedulktų vieškeliai – vėl gi įvažiuojant į Šventąją nuo „Energetiko“ pusės – komunalininkai liepą Jonpaparčio ir aplinkines gatves laistė mažiausiai triskart. Gyventojų prašymu, laistomos ir kitos miestelio gatvės bei gatvelės.
„Per tris kartus apie 10 laistytuvų išlaistėme. Per vieną kartą su trimis laistytuvais galime palaistyti apie 15 kilometrų. Ne viena tona vandens tam sunaudojama“, – atskleidė S. Šeputis.
Mašinų kolonos pakelėje rikiuojasi dar toli iki pliažo. „Arčiau prie paplūdimio yra kelio ženklai, draudžiantys stovėjimą, tad daugelis Šventosios poilsiautojų taupo – automobilius stato vieškelio pakelėje dar neprivažiavus „Energetiko“, kiti užpildo privačių namų kiemus, patvorius“, – rodė į neįtikėtinus vaizdus vadybininkas.

Įrengta juosta dviratininkams
Skirtingai nei Palangoje, kur automobilių stovėjimas – ne be pagrįsto miestelėnų ir kurorto svečių susierzinimo – yra apmokestinamas net atokiose kurorto gatvėse, Šventojoje gatvės parkomatai nėra įrengti.
„O matyt, tokia idėja būtų svarstytina, galvojant kaip pažaboti tokius didelius automobilių srautus Šventojoje“, – svarstė kurorto įmonės veteranas.
Kad tokia mintis išties yra svarstytina, akivaizdu: mašinoms nemokamai sustatytoms viena paskui kitą pagrindinėje miestelio Jūros gatvėje, keblu prasilenkti su iš priekio atvažiuojančiomis mašinomis. Nėra itin saugūs ir dviratininkai, kuriems šiemet pirmąkart buvo atskirtas gatvės ruožas.
Dviratininkų juostą S. Šeputis vadina „labai geru dalyku“: „Anksčiau dviratininkai „makalavosi“ su pėsčiaisiais, naršė tarp automobilių. Šį sezoną pirmąkart atbrėžėme jiems dviejų metrų juostą, pažymėjome ją tinkamai. Žinoma, buvo gautas savivaldybės Saugaus eismo komisijos pritarimas“.

„Jūros gatvėje reikia eismo suvaržymų“
Bet jo nuomone, Jūros gatvei reikėtų kai kurių apribojimų.
„Žinoma, sprendžiame ne mes, bet komunalininkai labai norėtų, kad eismas Jūros gatve būtų ribojamas. Konkrečiai kalbant, kad nuo antros valandos dienos į ją būtų galima įvažiuoti policijai, gaisrinei bei greitajai pagalbai. Verslininkams turėtų būti duotas nurodymas visas prekes atsivežti iki tol, o nuo antros valandos gatvė turi tapti pėsčiųjų bulvaru“, – idėja dalinosi S. Šeputis.
Nors diena, pastebiu keltuvu aukštai iškeltą komunalinio liemenę vilkintį vyrą. „Keičiama lempa“, – paaiškino S. Šeputis.
Su juo komunalinio automobilis suka pro „Vičiūnų“ namelius, prie jų – tiršta automobilių.

Kas suvaldys visus pažeidėjus?
Privažiuojame dar vieną poilsiavietę – kam ji priklauso, nerodo jokia iškaba, bet S. Šeputis rodo į beveik prie pat kelio pastatytą tvorą. „Mano įsitikinimu, dalis jos užima ir valstybės žemę. Tokių pažeidimų Šventojoje, kai verslininkai kėsinasi ne į jiems priklausančią žemę vardan didesnės teritorijos, yra ne vienas ir ne du“, – atkreipia dėmesį "Palangos komunalinio ūkio" vyr. vadybininkas.
Anot jo, „prikirpti uodegą“ tokiems gudručiams nėra labai sunku: kai kur iškabintos iškabos su įmonių pavadinimais ir net jų savininkų telefonų numeriais.
Kai kurių kitų šaltinių teigimu, arti 20 kioskų Šventojoje yra pastatyti be jokių leidimų. Nors tai – „akmenukas“ į savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus „daržą“, bet, kita vertus, skyrius – ne guminis: jo poreikiai finansavimui ir papildomiems darbuotojams yra kur kas didesni nei dabar. Tai – atskira tema.

Šventajai – daugiau dėmesio
S. Šeputis pastebi, kad tvarkybos darbai Šventojoje pastaraisiais metais vyksta kur kas aktyviau ir ši vasara – ne išimtis.
Itin atsakingai Šventojoje dirbantis vyras rodė į švarutėlius, blizgančius kaip veidrodžiai gatvių bordiūrus ir šaligatvius.
„Kiekvieną žolytę išravėjome“, – rodė S. Šeputis. Ir tai – tiesa: niekur nepamatysi nė stiebelio. „Kai kurie bordiūrai buvo „nekrapštyti“ metų metus“, – pastebi S. Šeputis mums riedant Pievų taku, o vėliau – Gubojos gatve.
Dar vienas didelis komunalininkų darbo baras – paplūdimio tvarkymas. S. Šeputis teigė, kad jį kiekvieną rytą, nuo penktos valandos, tvarko aštuoni darbuotojai.
„Jie praeina visą paplūdimį, surenka visas šiukšles į maišus, sukrauname ir išvežame apie septintą valandą ryte. Lengva pasakyti – darbo labai daug. Vien faktas, kad kiekvieną rytą surenkame apie tris ar keturias tonas šiukšlių, pasako daug“, – primena vadybininkas.
Pagelbėjimas Šventosios – ir Palangos – tvarkytojams atėjo labai netikėtas: atidarius taros supirktuves, plastikinių, stiklo bei kitokių pakuočių šiukšliadėžėse ir atliekų konteineriuose gerokai sumažėjo, teigė pašnekovas.

Alkos kalnas – lankomas
Dar vienas stabtelėjimas – prie Alkos kalno.
Nors gegužę komunalininkams ant Alkos kalno pastačius naujas skulptūras, teko išgirsti nemažai virkavimų, kad, girdi, jos neatitinka senojo projekto, bet šiandien S. Šeputis džiaugiasi, kad gyvenvietės įžymi vieta – sutvarkyta ir, kitaip nei gąsdino atnaujinimo oponentai, yra gausiai lankoma turistų.
„Pasižiūrėkite, yra įrengta automobiliams aikštelė, takai, privažiavimas – taip šiuolaikiškai niekada nebuvo įrengtos prieigos prie kalno, – džiaugėsi S. Šeputis. – Dabar kiekvienas, kaip ponas, gali automobiliu „pričiuožti“ prie pat paplūdimio, patogiai pasistatyti automobilį ir paeiti kelis žingsnius iki pajūrio“.
Per šešis mano, kaip „Palangos tilto“ redaktoriaus, darbo metus tai buvo pirmoji tokia įdomi ir, tikrąja žodžio prasme, pažintinė kelionė po Šventąją.
Artimiausiuose „Palangos tilto“ numeriuose skaitykite daugiau straipsnių iš Šventosios.