„Kalbant apie pokalbių pasiklausymą: per daug paranojos, bet yra ir pagrindo dėl ko nerimauti“

„Kalbant apie pokalbių pasiklausymą: per daug paranojos, bet yra ir pagrindo dėl ko nerimauti“

Linas JEGELEVIČIUS, Vilnius, 2013 03 21

„Kalbant apie pokalbių pasiklausymą: per daug paranojos, bet yra ir pagrindo dėl ko nerimauti“


 

„Man teko nemažai su specialiomis šalies tarnybomis pakovoti, kad informacija apie asmenų pokalbių pasiklausymą, asmenų skaičių, kuriems taikomos tokios operatyvinės priemonės, taptų vieša, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys ir Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos (OVPKK) pirmininkas Darius Petrošius. – Aš specialioms tarnyboms aiškinu, kad nuslepiant tokią informaciją, jos pirmiausia kenkia pačios sau, o paslaptingumo skraistė turi būti pagrįsta“.
OVPKK pirmininkas sakė, kad komisija ketina artimiausiu metu išplatinti pranešimą apie asmenų pasiklausymą šalyje.


– Ar galite apytikriai pasakyti, kiek žmonių Lietuvoje yra taikomos operatyvinės priemonės, kitaip tariant, pasiklausoma pokalbių, sekamas elektroninis susirašinėjimas, kitokia komunikacija? Koks tai skaičius?
– Jis jau yra gan tikslus, bet kol OVPKK pranešimas dar nėra paskelbtas viešai (D. Petrošius ketino jį išplatinti šiandien – aut.), neturiu teisės dar jo atskleisti. Bet tas skaičius nėra toks, koks buvo minimas įvairių institucijų ar atskirų žmonių anksčiau.
Anksčiau, pavyzdžiui, buvo skaičiuojami visi bet kurio nusikalstama veikla įtariamo asmens pasiklausomi telefonai. O jų kartais būdavo dešimtys. Mūsų komisijos pranešime skaičiuojami ne telefonai, kurių klausomasi, o asmenys, kurių pokalbių turinio specialiosios tarnybos pasiklauso.
– Ar kalbame apie iki 10 tūkstančių tokių asmenų?
– Taip.
– Anksčiau įvairios tarnybos ir atskiri aukšti valstybės pareigūnai minėjo gerokai didesnius skaičius. Kodėl yra tokie skirtumai?
– Man atrodo, kad mes visi su tais skaičiais šiek tiek perlenkiame lazdą.
Atsimenu, regis, 2008-2009 metais, Lietuva Europos Komisijos Ryšių tarnybai perdavė informaciją, kad tokių asmenų Lietuvoje yra 80 tūkstančių. Visi labai stebėjosi, nors, man atrodo, ne visi ir suprato, ką toks skaičius reiškia.
Prieš du metus Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo ataskaitoje pateikė atitinkamus, vėl pakankamai didelius, skaičius.
Praėjusiais metais buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius pateikė dar kitokį skaičių – 30 tūkstančių, nors, tiesą pasakius, aš nežinau, iš kur jis jį „ ištraukė“.
Jūs pataikėte, kad mano vadovaujama komisija kaip tik baigia derinti pranešimą, kuriame mes pateiksime, mano įsitikinimu, objektyviausius skaičius.
Turiu omenyje, kiek žmonių šalyje yra taikomos operatyvinės sekimo priemonės – pasiklausoma pokalbių, sekamas susirašinėjimas ir panašiai. Toks pranešimas – dalis Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos darbo: atlikti parlamentinę Kriminalinės žvalgybos kontrolę.
Bet pabrėžiu: aš pateiksiu tik skaičius sekamų asmenų, kuriems kriminalinės žvalgybos operatyvinių priemonių taikymą sankcionuoja apygardų teismai.
Tai apima ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Policijos Departamento, Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamento (VSD) prašomą tokių priemonių sankcionavimą. Kitai daliai sekamų asmenų taikomos kitos, ne kriminalinės žvalgybos operatyvinės priemonės. Kokia ta dalis – nežinau.
– Ar kiekvienu pokalbių pasiklausymo atveju yra gaunamas teismo leidimas atlikti operatyvinius veiksmus? Ar neužfiksavote specialiųjų tarnybų piktnaudžiavimo atvejų?
– Yra pavienių piktnaudžiavimo tokiomis teisėmis atvejų, bet mūsų tyrimas parodė, kad apskritai tokios operatyvinės priemonės taikomos laikantis įstatymų.
– Kaip sukuriamos sąlygos tokiam piktnaudžiavimui?
– Sakykime, Jonas Jonaitis yra pareigūnas. Jis tirdamas nusikalstama veikla įtariamo asmens veiklą, pavyzdžiui, į pasiklausomų telefonų sąrašą įtraukė ir to asmens draugės telefoną. Kalbu apie tokio pobūdžio piktnaudžiavimus ar pažeidimus.
– Kokiu teisiniu pagrindu Lietuvoje yra dažniausiai pasiklausoma pokalbių? Nusikaltimo prevencijos? Kitokiais?
– Kaip įprasta, Policijos departamentas (PD) dažniausiai teikia prašymus teismams. Tai yra – sankcionuoti tokių operatyvinių priemonių taikymą.
Galite įsivaizduoti, kokiems objektams PD jų prašo. Tie objektai buvusiame Operatyvinės veiklos įstatyme, kuris dabar vadinamas Kriminalinės Žvalgybos įstatymu, labai aiškiai yra išvardinti teisiniai pagrindai, ir aiškiai jame yra išdėstyta, kada galima taikyti tokias priemones. Nors įstatymas gan aiškiai viską išdėsto, tam tikrų problemų yra.
– Kokių?
– Pavyzdžiui, kai kurios specialiosios tarnybos vartoja pernelyg standartizuotas frazes prašydamos teismų tokių sankcijų. Kitaip tariant, jos „štampuojamos“ ir Petraičiui, ir Jonaičiui, ir dar kitiems asmenims. Iš tikrųjų taip neturėtų būti.
Iš esmės kalbant, tokios priemonės kaip, pavyzdžiui, pokalbių pasiklausymas turi būti naudojamos išskirtinais atvejais. Kai nėra kitų priemonių ir būdų surinkti informaciją. Jokiu būdu ne kiekvienu atveju.
Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos nuomonė yra tokia: nepiktnaudžiauti įstatymo teikiamomis galimybėmis, o prokuratūrai ir teismams labai aiškiai išdėstyti argumentus prašant ar sankcionuojant tokių priemonių panaudojimą.
– Niekas neginčys teisės specialioms tarnyboms taikyti operatyvines priemones nusikaltimais įtariamiems asmenims. Bet ar įstatymai numato galimybę atitinkamoms tarnyboms, pavyzdžiui, prevenciniais tikslais klausytis merų ar, tarkime, laikraščių redaktorių?
– Tai – aktualus klausimas.
Žinia, kad nuo šių metų įsigaliojo Kriminalinės Žvalgybos įstatymas. Bet, pavyzdžiui, man, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariui, nėra iki galo aišku, kaip VSD ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) antrasis operatyvinių tarnybų departamentas – abi institucijos, kurioms taikomas Žvalgybos įstatymas, taiko tokias operatyvines priemones.
Kalbant, pavyzdžiui, apie šalies energetinį saugumą, kaip vieną iš nacionalinio saugumo pagrindų, man, sakau atvirai, nėra aišku, kaip, pagal kokius kriterijus, kokias Žvalgybos įstatymo nuostatas ir kieno pokalbių tos tarnybos gali pasiklausyti.
Šioje vietoje yra daug klaustukų. Įstatymas tik įsigaliojo, bet reikės dirbti, kad klaustukų būtų mažiau.
Atsakant į jūsų klausimą, aš neatmetu galimybės, kad ir merų, ir žiniasklaidos priemonių vadovų yra pasiklausoma.
Beje, Valstybės saugumo departamento įstatymai, be kita ko, įpareigoja atlikti ir žiniasklaidos priemonių monitoringą, tad išvadas pasidarykite patys.
Tik, žinoma, tie mastai nėra visuotiniai.
Bet vien tai, kad koks nors asmuo yra meras ar laikraščio vadovas, negali nė vienai specialiajai tarnybai suteikti pagrindo pasiklausyti to mero ar redaktoriaus.
Bet kalbant plačiąja prasme, kai kurios finansinės struktūros, ne paslaptis, naudojasi žiniasklaidos priemonėmis tenkinti savo interesus, todėl tokio leidinio redaktoriaus pokalbių turinio pasiklausymas yra labiau pagrįstas.
Mero pasiklausyti galima dažniausiai vien esant įtarimams dėl nusikalstamos veiklos. Ir, žinoma, tai daroma.
– Ar jūsų vadovaujama OVPKK turi informacijos, kiek asmenų Lietuvoje yra pasiklausoma, sekama, pavyzdžiui, pagal užsienio žvalgybų prašymus?
– Natūralu, kad tokie dalykai vyksta – specialiosios tarnybos, ypač susijusios su Kriminaline policija, keičiasi tokia informacija. Juolab globaliame pasaulyje.
Kalbamės Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui priklausančiame kabinete, galbūt tai, apie ką šnekamės, kam nors yra įdomu.
Bet esmė ta, kad saugumiečiams turi būti aiškiai suformuoti kriterijai, kada tai galima daryti.
– Ar Lietuvoje specialiųjų tarnybų parlamentinė kontrolė yra pakankamai efektyvi? Esama nuomonių, kad specialiosios tarnybos, ypač VSD, yra mažai Seimo „pasiekiamos“.
– Išties su parlamentine kontrole yra tam tikrų problemų.
Jos akivaizdžios tampa tuomet, kai reikia vykdyti parlamentinę kontrolę pagal konkrečius skundus. Pavyzdžiui, žinau, kad komisija, kuriai aš dabar vadovauju, dar anksčiau, iki man pradėjus dirbti Seime, yra gavusi grupelės žurnalistų paklausimą, ar jų atžvilgiu yra vykdomi kokie nors operatyvūs veiksmai.
Kaip tokį skundą tirti žiūrint iš valstybės interesų? Mano, kaip komisijos pirmininko, pozicija tokia: komisija neturi būti įrankis pasitikrinti, ar telefono pokalbių yra klausomasi ar ne.
Buvę įstatymų netobulumai leido anksčiau atskirų profesijų atstovams tokius dalykus pasitikrinti, nors aš manau, kad skirstymo pagal profesijas čia negali būti.
Kitaip rizikuočiau jau rytoj pirmiausia sulaukti visų Seimo narių prašymų patikrinti, ar jų yra pasiklausoma, ar ne.
Manau, kad komisija tokių dalykų parlamentinę kontrolę gali vykdyti ir konkrečių tyrimų lygmenyje, bet viskas turi būti įstatymiškai labai tiksliai sudėliota.
Kaip OVPKK pirmininkas, ketinu dirbti su Generaline prokuratūra, kitomis institucijomis, kad to tikslumo būtų kuo daugiau.
Pavyzdžiui, jeigu yra tam tikras operatyvinių tyrimų skaičius, kiek jų baigiasi taip, kaip turėtų baigtis – teismo nuosprendžiu, o kiek „užgesta“ net „neįsibėgėję“.
Didžiąją Britaniją sukrėtė skandalas, paaiškėjus, kad kai kurie Ruperto Murdocho valdomos žiniasklaidos grupės leidiniai, rinkdami informaciją, pasiklausė telefono pokalbių, neleistinai braudavosi į elektronines pašto dėžutes. Neretai leidiniams informaciją, ar net pagalbą vykdant sekimą, teikė anglų policija. Ar esate tikras, kad tokie dalykai nevyksta Lietuvoje?
– Neturiu faktų, bet manau, kad pavienių piktnaudžiavimo atvejų apie tai, ką kalbate, yra.
Ir nebūtinai tie pažeidimai turi būti susiję tik su specialiosiomis tarnybomis.
Bėda ta, kad mes apie tokius pažeidimus sužinome, kai jau jie yra užfiksuoti. Bet technines priemones tokią veiką – turiu omenyje, pasiklausyti pokalbių ar „įlįsti“ į e-pašto dėžutes – turi ir privačios struktūros. Kalbu apie įmones, teikiančias privačių detektyvų paslaugas.
Tarp kitko, kažkada internete pasižiūrėjau, kokios techninės priemonės toms paslaugoms vykdyti yra pardavinėjamos viešai – internete.
Patikėkite, nustebau: daug ir įvairių. Vadinasi, galimybes sekti šalyje turi kur kas daugiau nei grupelė specialiųjų tarnybų.
– Parlamentarai anksčiau nekart viešai skundėsi, kad Valstybės saugumo departamentas yra mažiausiai parlamentinės kontrolės paveikiama tarnyba. Ar VSD vardas ir vykdomos funkcijos pateisina tai? Ar Seimo NSGK, taip pat OVPKK turėtų turėti daugiau svertų VSD veiklai?
– Taip, ko gero, sutinku, kad VSD yra mažiausiai Seimo „pasiekiamas“. Bet, kita vertus, tam yra ir objektyvios priežastys – VSD ir KAM antrasis operatyvinių tarnybų departamentas yra žvalgybos subjektai.
Kitaip nei kriminalinės žvalgybos subjektai, VSD veikla kitąkart nėra orientuota kaip nors pabaigti tyrimą. Labiau – surinkti informaciją ir ją pateikti, pavyzdžiui, Prezidentei ar Vyriausybei.
Pusiau juokais kalbant, tų tarnybų veiklos esmė galėtų būti apibūdinama taip: jeigu šalyje yra užsienio žvalgas, didžiausia klaida būtų jį uždaryti į kalėjimą už šnipinėjimą, nepabandžius jo neišnaudoti.
Bet, pabrėžiu, yra ką parlamentui veikti ir dėl šių tarnybų kiek galima aiškesnės veiklos.
– Kaip vertinate buvusių OVPKK pirmininkų veiklą?
– Būtų neetiška man tai vertinti. Bet man atrodo, kad jie labiau dėmesį telkė į konkrečius tyrimus, o ne į bendrą komisijos veiklą, principų ir kriterijų „išdirbimą“. Nežinau, kodėl taip buvo. Bet dėl to, man atrodo, buvo gerokai trinties ir nepasitikėjimo tarp komisijos ir specialiųjų tarnybų, kurios neretai vengė teikti kokią nors informaciją komisijai.
– Tad, kai asmuo sako įtariąs, kad jo yra pasiklausoma, reiktų sunerimti dėl jo psichikos ar tokiam įtarimui gali būti rimta priežastis?
– Kalbant apie pokalbių pasiklausymą apskritai, šalyje yra pernelyg daug paranojos. Kita vertus, kas nori tuo užsiimti – pasiklausyti – techninių priemonių yra užtektinai, net įsigijimų interneto parduotuvėse.
Kalbant liaudiškai, sekimas turi būti profesionalus. Kai kalbantis telefonu, jis ima traškėti, ar net girdimi trečiųjų asmenų balsai, yra blogiausias specialiųjų tarnybų darbo pavyzdys. Vien dėl to verta jų vadus kviesti ant kilimo. Jeigu vyksta telefono pokalbių turinio kontrolė, subjektas, kuriam tokia priemonė yra taikoma, tikrai neturi jos jausti.
Baimių ir nepasitikėjimo specialiosiomis tarnybomis šalyje bus tol, kol jos slėps net tokią esminę informaciją, kiek asmenų yra pasiklausoma, kiek asmenų taikomos kitos operatyvinės priemonės.
OVPKK tikslas yra, kad komisija, NSGK, Seimas ir visuomenė tuos skaičius žinotų.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Konservams NE 2013-03-24 19:29 (IP: 84.46.240.2)
Pasiklausymų nebijo tie piliečiai, kurių sąžinė švari. Tad klausykitės į sveikatą:) O jei kalbant rimtai, tai tenka pastebėti, kad ir pasiklauso vadinamųjų "nusikaltėlių", tačiau kiek jų nuteista, kiek rimtesnių tyrimų pradėta??? O jei ir pradėti, tai visvien išlipa sausi iš balos... Tai koks tikslas, tik vienas bauginti varganus žmones, kad jie bijotų kritiškiau reikšti nuomonę, laisviau kalbėti su artimaisiais, draugais ir t.t. Tad žmonės, kurių sąžinė švari, kalbėkite drąsiai su visais ir apie bet ką!

Daugelis paslapčių viešos ... 2013-03-22 15:45 (. / IP: 86.100.60.112)
Daugeliu atveju - visos "paslaptys" yra viešos ir žinomos!Tik kažkodėl niekas nieko nesiimama... -Kas darosi "žemėtvarkose",kaip suprasti vykusią "Privatizaciją"? Medicinoje..., vaistų prek.,Maximose bei kt pr/c. Turbūt nieko nėra šlykštesnio, kaip į žmogaus vidų įlenda, nežinanat, koks antikūnis?.. -...Nebent nužudymo atveju ar kažkokiu siaubingu gyveninmo atveju...Bet ir tai -jei susiiję pareigūnai, tai pasiklausoma nukentėjusiųjų- "kiek jie žino"?.Teko tai patirti...

Taip pat skaitykite

Palangos miesto savivaldybė primena, jog asmenims ir šeimoms, pageidaujantiems gauti paramą būstui išsinuomoti, bei socialinio būsto nuomininkams kasmet privalu deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus. Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Audrutė Keblienė teigė, jog tai nėra naujiena – tai...


Kurorto gimnazistams įspūdį paliko asmenų sulaikymo kambarys

Palangos senosios gimnazijos inf, 2017 05 12 | Rubrika: Jūros vaikai

Palangos senosios gimnazijos IIB klasės mokiniai tęsia pažintį su Palangos miesto teisėsaugos organais. Šį kartą buvo pakviesti teismo pirmininkės Ingridos Krušienės susipažinti su Palangos teismo darbu, pareigybėmis, studijų galimybėmis. Gegužės 8 dieną susipažinę su civilinės bylos procesu virtualioje teismo posėdžio salėje, gimnazistai patys inscenizavo šį procesą pagal...


Kas gali savo nekilnojamojo turto kurorte neprižiūrinčius, ar tai netinkamai darančius, savininkus priversti paklusti griežtoms miesto tvarkymo ir švaros taisyklėms? Padidintas iki 4 procentų nekilnojamojo turto mokestis ne visada, pasirodo, veikia, todėl galbūt viešumas paskatins nepaisančiuosius įspėjimų susitvarkyti? Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus...


Mokyklinio amžiaus vaikai neretai skundžiasi skrandžio skausmais, virškinimo sutrikimais; aktuali ir nutukimo problema. Pastebima, kad dėl netinkamos mitybos užklumpančios ligos neaplenkia ir per mokyklos slenkstį dar neperžengusių vaikų. Atsparumą virškinimo sistemos ir kitiems sveikatos sutrikimams lemia nuo pat mažens išugdyti mitybos įpročiai.


Tomas Julius Žulkus – Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas bei Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos skyriaus narys įsitikinęs, jog šie metai bus labai darbingi. „Šiuos metus drąsiai galima vadinti iššūkių Palangai metais – pradėta įgyvendinti daug ambicingų projektų...


Tarybos narys Danas Paluckas, kuris yra ir Kontrolės komiteto pirmininkas, mėgsta viešai paverkšlenti, kad valdžia ignoruoja komitetą ir jo veiklą, bet, pasirodo, D. Paluckas pats jau trečius metus iš eilės grubiai pažeidžia Savivaldos įstatymą, kuris numato, kad Kontrolės komiteto pirmininkas kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės Tarybai.


Nuo praėjusių metų rudens „Omnitel“ pasiūlymais lojaliems klientams jau pasinaudojo daugiau negu pusė klientų, kurių numeris „Omnitel“ tinkle veikia 5 metus ir ilgiau. Auksiniai ir sidabriniai „Omnitel“ klientai dovanų jau gavo beveik 9 milijonus nemokamų minučių pokalbių ir 2 milijonų litų vertės nuolaidų naujiems telefonams. Tai reiškia, kad...


„Man teko nemažai su specialiomis šalies tarnybomis pakovoti, kad informacija apie asmenų pokalbių pasiklausymą, asmenų skaičių, kuriems taikomos tokios operatyvinės priemonės, taptų vieša, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys ir Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos (OVPKK) pirmininkas Darius Petrošius. –...


Kaip geriausiai išbalinti nelabai baltą mundurą? Palangos vicemeras (išvykus merui Š. Vaitkui atostogų, ir laikinai einantis miesto mero pareigas – aut.), Sporto mokyklos bokso treneris ir savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas Saulius Simė pasirinko boksininko taktiką: pulk! Kitame miesto laikraštyje S. Simė praėjusį savaitgalį paskelbė...


Aš, Danas Paluckas, Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, noriu visuomenei pateikti glaustą savo darbo Taryboje ir jos Kontrolės komitete ataskaitą ir atkreipti dėmesį į pagrindinius mano, kaip Tarybos Kontrolės komiteto pirmininko, veiklos momentus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius