Karalius mirė, tegyvuoja karalius!

Karalius mirė, tegyvuoja karalius!

2014 03 20

 

Dr. Laima Andrikienė
Europos Parlamento narė

Pavadinime įrašytos sparnuotos frazės reikšmė daugeliui yra žinoma: kalbama apie kokį nors politinį ar visuomeninį reiškinį, kuris išnykęs netrukus atsiranda kita forma, išlaikęs ankstesniojo reiškinio esmę. Senais laikais šiais žodžiais Prancūzijoje pro Versalio rūmų langus liaudžiai būdavo pranešama apie senojo karaliaus mirtį ir tai, kad soste jau sėdi jo paveldėtojas, tokiu būdu pabrėžiant karališkojo valdymo tęstinumą.

Šis straipsnis – apie euro įvedimą Lietuvoje. Perfrazavus aukščiau paminėtą frazę būtų galima sušukti: Litas mirė! Tegyvuoja euras! Nors būtent šie žodžiai tiksliausiai išreikštų euro įvedimo Lietuvoje esmę, nedrįsčiau pasirašyti straipsnio tokiu pavadinimu. Priežastis – paprasta: žinau, kaip lietuviai laukė lito įvedimo. Žinau, kad daugeliui piliečių, ypač tų, kurie mena tarpukario Lietuvą, litas – ne vien valiuta, pinigai, kuriais atsiskaitoma. Tai – vienas mūsų atkurto valstybingumo simbolių, Lietuvos nepriklausomybės išraiškų.

Ar Lietuva pasirengusi priimti eurą?

Beveik kiekvieną savaitgalį būnu Lietuvoje, susitinku su žmonėmis miestuose ir miesteliuose. Su gimnazistais, studentais, mokytojais, dėstytojais, darbininkais, ūkininkais, verslininkais, savivaldos atstovais, pensininkais – pati įvairiausia publika ateina į susitikimus. Nė vienas susitikimas neapsieina be diskusijos apie eurą, galimas jo įvedimo pasekmes. Beveik visur prašau žmonių balsuoti, surengiame mini referendumą: kas už tai, kad 2015 m. sausio 1 d. Lietuva jau turėtų eurą, kas prieš, kas susilaiko? Visur, beveik be išimčių, didžioji dauguma kelia rankas prieš, už euro įvedimą – viena kita pakelta ranka... Po balsavimo kalbamės, aiškinamės ir, atrodo, vieni kitus suprantame. Praėjusį šeštadienį viename Jurbarko rajono seniūnijos centre išgirdau visai atvirą komentarą: koks mums skirtumas? Juk vis tiek pinigų neturime, tai ar litų neturime, ar eurų – jokio skirtumo. Va jei pinigų padaugėtų, tai būtų kitas reikalas...

O Vyriausybė ir Seimas, kaip suprantu, abejonių jau nebeturi – euras Lietuvoje bus, nuo kitų metų pradžios. Šios savaitės pirmadienį Europos Parlamente Briuselyje Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje dalyvavo mūsų Finansų ministras R. Šadžius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, svarstytas klausimas – galimas euro įvedimas Lietuvoje. Pirmadienį per Lietuvos radijus jau girdėjau ir Finansų ministro, ir Lietuvos komercinių bankų asociacijos atstovų komentarus, kurie abejonių nepaliko: euras Lietuvoje bus, nuo 2015 m. sausio 1 dienos. Galutiniai sprendimai bus padaryti liepos mėnesį, tačiau jau dabar laikas visiems ruoštis euro įvedimui. Kainų šuolio Lietuvoje nelaukiama, nieko panašaus neįvyko nei Latvijoje, nei Estijoje. Tai ką gi – tegyvuoja euras?

Ką kiekvienas turėtume žinoti apie eurą:

– Euras atsirado apyvartoje 2002 m. sausio 1 d., taigi, vos prieš 12 metų.

– Šiuo metu eurą turi 18 iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių. Paskutinė prie euro zonos prisijungė ir eurą įsivedė mūsų kaimynė Latvija – šių metų sausio 1 dieną.

– Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m. sausio 1 dieną.

– Be jau minėtų Latvijos ir Estijos eurais atsiskaitoma Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Airijoje, Portugalijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Belgijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Kipre, Maltoje ir Slovakijoje (šios valstybės priklauso euro zonai).

– Nepaisant pasaulį ir euro zoną krėtusių finansinių krizių euras išlieka antra pagal svarbą pasaulio valiuta po JAV dolerio: beveik trečdalis visų pasaulio užsienio valiutos rezervų yra laikomi eurais.

Euro įvedimo Lietuvoje pliusai ir minusai: nauda ar nuostoliai?

Nuomonių tenka girdėti visokių, nuo pamatuoto nerimo iki visiškų nesąmonių. Į visažinius nepretenduodama pasidalinsiu ta informacija, kuria disponuoju ir kuri man leidžia ramiai pasitikti eurą.

Kitų šalių patirtis rodo, kad tikėtina įtaka kainų lygiui – minimali, 0,2-0,3 procento. Tai reiškia, kad jei daiktas ar paslauga kainavo 100 litų, tai kaina gali padidėti 20-30 centų. Be to, Lietuvoje yra numatytos kainų kilimą stabdančios priemonės: privalomas kainų skelbimas litais ir eurais, aktyvi kainų stebėsena, sąžiningo verslo memorandumas.

Turime įvertinti ir dar vieną svarbią aplinkybę: nuo 2002 m. litas yra pririštas prie euro. Kiekvienas litas yra padengtas eurais, ir mes esame visiškai priklausomi nuo Europos centrinio banko, nuo sprendimų, kuriuos priima euro zonos valstybių ministrai. Dabar sprendimai priimami mums nedalyvaujant, bet visas sprendimų pasekmes mes patiriame, nes esame ES vieningos rinkos dalis. Kai Lietuva įsives eurą, Lietuvos atstovai sėdės prie Europos centrinio banko valdančiosios tarybos stalo ir galės daryti įtaką priimamiems sprendimams.

 

Verslininkai geriausiai supranta euro įvedimo naudą: Lietuvos narystė euro zonoje reiškia pigesnes paskolas, mažesnes palūkanų normas, mažesnes valiutų keitimo išlaidas, didesnį Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms. Ekspertai skaičiuoja, kad euro įvedimo Lietuvoje išlaidos sudarys apie 2 mlrd. litų, o nauda – apie 40 milijardų litų. Palyginti abu skaičius nesunku.

 

Ir dar: Lietuvos Vytis ant euro monetų pasklis po visą euro zoną, visas 18 Europos valstybių, kuriose gyvena 330 milijonų gyventojų. Tebus euras. Kol kas dar ne savas, labiau svetimas, bet gyvensime su juo. Jau nuo kitų metų sausio 1-osios.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Besimaudydamas jūroje mirė vyras

"Palangos tilto" informacija, 2019 08 27 | Rubrika: Miestas

Antradienį, rugpjūčio 27 d., Palangoje mirė Baltijos jūroje maudęsis vyras. Kaip informavo Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas, 1964 metais gimęs vilnietis netoli kranto maudėsi su savo žmona. Moteris pastebėjo, kad vyrui sutriko sveikata ir pati jį ištraukė į krantą. 


Rugpjūčio 1 d., 9.18 val., Klaipėdos apskrities policija gavo pranešimą iš Palangos miesto ligoninės apie tai, kad į Priėmimo skyrių galimai dėl narkotinių medžiagų perdozavimo paryčiais buvo pristatyta mergina, gim. 1999 m., kuri ligoninės Reanimacijos skyriuje mirė. © A.Didžgalvio nuotr. Merginą į ligoninę automobiliu „Audi A6“ atvežė vyras, gim. 1993 m....


Daug lietuvių šiomis savaitėmis yra „prilipę“ prie televizijos ekranų – stebi Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės kovas Europos čempionate Izraelyje, tačiau vis tik sporto karalius – futbolas. Mažo miesto, Palangos, pasiekimai žaidžiant jį – įspūdingi. Už jų stovi kuklus ir labai darbštus jaunųjų futbolo talentų ugdytojas Marselis...



Palangos gintaro muziejaus vyriausioji muziejininkė, nacionalinių ir tarptautinių projektų koordinatorė, laikinai einanti vedėjos pareigas Regina Makauskienė džiaugėsi, jog atsinaujinęs muziejus sulaukia kur kas didesnio lankytojų susidomėjimo nei iki jo renovacijos. Muziejumi žavėjosi ir čia apsilankę Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija. „Nors pagal...


Pavadinime įrašytos sparnuotos frazės reikšmė daugeliui yra žinoma: kalbama apie kokį nors politinį ar visuomeninį reiškinį, kuris išnykęs netrukus atsiranda kita forma, išlaikęs ankstesniojo reiškinio esmę. Senais laikais šiais žodžiais Prancūzijoje pro Versalio rūmų langus liaudžiai būdavo pranešama apie senojo karaliaus mirtį...


Palanga poilsiautojams vis dar neturi ko pasiūlyti  17

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2013 05 09 | Rubrika: Savaitės komentaras

„O karalius juk nuogas”, – taip būtų galima pasakyti apie paskutiniu metu viešoje erdvėje be saiko giriamą Palangą. Tiesa pasakius, nemažą dalį viešosios nuomonės užima pačios savivaldybės savigyra.


„Tikrai neįsivaizduoju savo gyvenimo be Palangos ir jūros. Bent jau paskutinį dvidešimtmetį – tai tikrai“, – sužinojęs mūsų pokalbio temą patvirtina visų laikų Lietuvos šlagerių karalius maestro Stasys Povilaitis, kitąmet minėsiantis savo penkiasdešimtmetį scenoje. Ir priduria, kad jau nuo kovo mėnesio prasidės jo jubiliejinių koncertų turas po...


Socialdemokratų ir „darbiečių“ vadų skelbiamos draugystės ir paramos vieni kitiems Seimo rinkimų antrajame – ten, kur „nesikerta“ abejų partijų keliai, nė su žiburiu nerasi Palangoje, kurioje sekmadienį susikaus „darbietė“ Genoveita Krasauskienė ir konservatorius Pranas Žeimys. O kai kurie socialdemokratai neslepia, kad balsuosią už konservatorių P....


Kad paukščiai sulauktų pavasario

Lidija Umbrasienė, 2011 01 17 | Rubrika: Miestas

Seniai nebuvo tokios žiemos kaip šiųmetė. Jau gruodį atšalo, prisnigo. Kasdien storėjo sniego patalai. Net senieji pajūrio gyventojai neatmena tokios žiemos, kad gruodyje žemę dengtų 50 – 60 cm sniego danga. Per Tris karalius vėjas skrabeno ledu padengtas plikų medžių šakeles. Žiema – sunkus išbandymas mūsų sparnuočiams. Trumpos, tamsios dienos ir ilgos, šaltos naktys, maisto stoka....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius