Karo relikvijų neįprastai – ir į „blusų“ turgų

Ugnė RAUDYTĖ, 2010 08 29

Daugeliui karas asocijuojasi su mirtimi, baime, badu ar kitais blogais dalykais, tačiau Kęstučiui Damalakui – atvirkščiai: „Man karas – tai savotiška žmonijos pažanga. Juk viskas pirmiausia išbandoma karinėje technikoje, o tik vėliau paplinta tarp žmonių. Vadinasi, karas yra tam tikra prasme naudingas žmonėms“. Taip kalba karo daiktus bei karinės amunicijos modelius kolekcionuojantis palangiškis.

 

K. Damalako kolekcijos pagrindą sudaro aviacijos modeliai. Jis renka karo meto nedidelius lėktuvų modelius, kurių turi jau 350 vienetų.

 „Pirmą lėktuvėlį man vaikystėje padovanojo pusbrolis. Pats surinko lėktuvėlį, kuris buvo parvežtas lauktuvių iš Vokietijos. Tai buvo itin gera dovana, kuri mane įkvėpė rinkti tokius lėktuvų modelius“, - dalijosi prisiminimais Kęstutis.

Nuo šio lėktuvėlio ir prasidėjo kolekcija, tačiau tuo metu būdavo sunku gauti kokį nors lėktuvėlio modelį, nors kaina buvo tikrai prieinama – nuo 30 iki 50 kapeikų.

„Buvo ir tokių lėktuvėlių iš Rytų Vokietijos, kurie kainuodavo 3 rublius, tačiau jų gauti buvo beveik neįmanoma. Ir kaina buvo tuo metu tikrai ne maža“, - kalbėjo Kęstutis.

Kęstučio kolekcija daugiausiai yra pildoma iš Kauno parduotuvės, kurioje prekiaujama karo lėktuvėlių modeliais. Kolekcionierius turi surinkęs iš apie 30 šalių lėktuvų modelius. Daugiausia jų yra iš Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Ukrainos, Rusijos. Lėktuvėlių modelių kainos svyruoja nuo 34 litų iki 500 ar net dar daugiau litų.

Kaina priklauso nuo šalies, nuo firmos ar dydžio. Lėktuvėlio pagrindiniai dydžiai būna 10-15 centimetrų. Didžiausias vyro kolekcijoje yra 40 centimetrų modelis. Kęstučio kolekcijoje brangiausias lėktuvo modelis yra įsigytas už 120 litų.

Vyro kolekcijoje yra trijų modelių karo lėktuvai: naikintuvai, bombonešiai bei žvalgybiniai. Tačiau kiekvienas modelis dar turi iki 5 variacijų.

K. Damalako kolekcijoje Sovietų Sąjungos laikotarpiu buvo surinkta apie 15 lėktuvų modelių, nes tuo metu jų buvo sunku gauti. „ Mano kaimynas iš kažkur turėjo 1942 metų karo gertuvę. Aš taip jos troškau, kad iškeičiau į vieną savo kolekcijos lėktuvėlį. Tačiau labai džiaugiausi mainais“, - pasakojo Kęstutis.

Karo laikų šovininę dar vaikystėje Kęstutis atsitiktinai rado bežaisdamas vienoje malkinėje. Tai buvo 1938 metų radinys. „Mano mama labai domėjosi istorijos mokslu, todėl viską pasakodavo ir man. Galbūt todėl pradėjau taip domėtis ir žavėtis karo meto daiktais“, -pasakojo K. Damalakas.

Praėjusiais metais pavasarį, bulvių lauke Kęstutis rado caro Nikolajaus I-ojo vienos kapeikos 1841 metų monetą. „Atsitiktinai moneta papildė mano kolekciją. Smagu, kuomet senus daiktus galima pamatyti ir net rasti tikrus, o ne įsigyti kopijas“,- kalbėjo Kęstutis.

Vyro namų sienas puošia ir kardai. „Deja, šie kardai yra kopijos, kurias įsigijau parduotuvėje. Tačiau ispanų gamybos kopijos labiausiai atitinka tikroviškus: tiek metalas, tiek svoris, tiek išvaizda atitinka tikrovę“, - pasakojo Kęstutis.

Vyras namuose taip pat turi keletą iš Sovietų Sąjungos kareivių kepurių, kurias gavo iš tuo metu armijoje buvusių giminaičių. Tačiau nors labai domėjosi karo daiktais ir pačiu karu, armijoje netarnavo.

Klaipėdoje yra „blusų“ turgus, kuriame, pasak K. Damalako, galima įsigyti įvairiausių senų ir originalių karo daiktų.

„Neseniai lankiausi šiame turguje. Mane labiausiai sužavėjo karo laikų antpečiai. Tačiau net kainos nedrįsau paklausti, nes turėtų kainuoti tikrai brangiai. Palankiausia kolekcionuoti tuomet, kada gali nevaržyti savęs finansiškai“,  - pasakojo kolekcionierius.

Visa karo daiktų kolekcija puošia vyro namų lentynėles. Apie muziejų vyras nemąsto, nes neturėtų tam atskirų patalpų.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Aleksandras Jokūbauskas, naujasis miesto savivaldybės Tarybos narys, gavęs mandatą iš jos pasitraukus socialdemokratui Danui Paluckui, žodžio kišenėje neieško. Dar daugiau: praėjusioje Tarybos kadencijoje pliekė valdančiąją koaliciją ir nestokojo kritikos strėlių merui. Tačiau išskirtiniame interviu „Palangos tiltui“ žinomas miesto advokatas buvo...



Turtingiausiu lietuviu sąrašo sudarytojai tituluoja Saulių Karosą, užsiimantį bankininkyste, medicina ir naftos verslu. Jo turtas vertinamas 3,8 mlrd. litų. Antras sąraše – vienas iš mažmeninės prekybos lyderio Baltijos šalyse „Maxima LT“ akcininkų Nerijus Numavičius (3,2 mlrd. litų). Trečia vieta skirta vaistų ir chemijos pramonės bei...


Toli nuo vietos politinių intrigų, labiau primenantis didmiesčio, o ne kurorto kurios nors įmonės vadovą ir neretai miesto savivaldybės Taryboje balsuojantis kitaip nei politiniai bendražygiai opozicijoje. Kas? Kas seka vietos kurorto gyvenimą, nebūtų sunkumų įvardinti politiką, kurį turiu omenyje


Nauji mokslo metai – ant nosies galo, bet dvi miesto mokyklos švaistosi karo kirviais. Į jį įtraukti ir Tarybą, ir tuo pačiu pamėginti išklibinti valdančiosios daugumos pamatus pasiryžusi ir pedagogė, Tarybos narė Genoveita Krasauskienė. Kai kurie valdančiosios koalicijos nariai atsargiai priekaištauja jau ir Tarybos vadovams: „Sprendimus reikėjo priimti...


Technologijų pažanga verčia palangiškius nusilenkti „Facebook“

Linas JEGELEVIČIUS, Ugnė RAUDYTĖ, 2011 01 12 | Rubrika: Miestas

Prieš dvidešimt metų mažytis telefonas su kyšančia antena, vadinamas mobiliu, kėlė ne vieno nuostabą ir rodė turtinę padėtį. Šiandien ir septyniasdešimtmečiai sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą be mobilaus telefono. Prieš dešimt metų visus stebino į mažą „dėžutę“, kitaip vadinamą nešiojamu kompiuteriu, tilpę kompiuteriai griozdai. Šiandien interneto pažanga tokia, kad kaimo bibliotekėlėse...


Daugeliui karas asocijuojasi su mirtimi, baime, badu ar kitais blogais dalykais, tačiau Kęstučiui Damalakui – atvirkščiai: „Man karas – tai savotiška žmonijos pažanga. Juk viskas pirmiausia išbandoma karinėje technikoje, o tik vėliau paplinta tarp žmonių. Vadinasi, karas yra tam tikra prasme naudingas žmonėms“. Taip kalba karo daiktus bei karinės amunicijos modelius kolekcionuojantis...


Kam naudingas nesibaigiantis karas su prekiautojais pliažuose?  1

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2010 07 10 | Rubrika: Miestas

Dar pavasarį savivaldybės vadovai paskelbė legalizuojantys išnešiojamąją prekybą pliaže.  Leidimas tokiai veiklai tekainuoja 200 litų.  Tokio valdžios sprendimo pliusai akivaizdūs – įteisinama seniai faktiškai jau vykstanti prekyba paplūdimiuose, o biudžetas gauna papildomų pajamų.


Nelegaliems atrakcionams paskelbtas karas

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 08 06 | Rubrika: Miestas

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė, vykdydama miesto Savivaldybės administracinę priežiūrą, ištyrė šventojiškio skundą dėl galimai neteisėtos atrakcionų veiklos Šventojoje, Topolių g. 4/ Gubojų g. 7. Nustatyta, kad bendrovė „Giransa“ neteisėtai vykdo veiklą pasibaigus nuomos sutarčiai ir pareikalavo ją nutraukti. Tačiau, kaip sakoma, šventa vieta tuščia nebūna....


Čeburekų karas: skriaudžiamas darbštus jaunimas

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 07 15 | Rubrika: Miestas

Ne vienerius metus kurorto valdžia kovoja su nelegaliai paplūdimiuose prekiaujančiais prekeiviais. Būriai jaunimo, suplaukę iš visos šalies kampelių, siūlo čeburekus, keptą duoną, alų, sidrą. Nors prekeivius vaiko ir baudžia policija, tačiau jų verslas klesti.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius