Vidurdienį patariama nepiktnaudžiauti saule.

Vidurdienį patariama nepiktnaudžiauti saule.

Karščius lydi peršalimo ligos, sukeltos skersvėjų temperatūrų svyravimų

Gina KUBILIŪTĖ, 2012 07 12

Įsisiūbavus vasariškiems karščiams, specialistai poilsiautojus perspėja saugotis saulės.

Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai. O bandant atsivėsinti, neretai susergama peršalimo ligomis.

Kaip teigia vietiniai gydytojai, palangiškiai yra pratę prie karščių pajūryje ir žino, kaip elgtis. Kur kas neatsargesni yra atvykėliai, kurie per atostogas nori pasinaudoti saulės voniomis kuo daugiau.

 

Pavojingos valandos

Perkaisti galima ne tik ilsintis pajūryje, bet ir sportuojant ar intensyviai dirbant.

„Bloga gali pasidaryti ilgai būnant karštoje aplinkoje, kur mažiau gryno oro, tarkime, automobilyje”, – teigė Palangos savivaldybės gydytoja Irma Babičaitė.

Ji patarė gerti daug negazuoto paprasto vandens, rengtis plonais šviesiais drabužiais, stengtis dažniau būti pavėsyje. Įsigyti apsaugos priemonių nuo deginimosi saulėje.

Pasak jos, geriausiai degintis iki 11 valandos ryto ir po pietų, pavyzdžiui, nuo15 valandos, nes tada saulė nėra tokia kenksminga.

Nereikia pamiršti ir kuo mažiau piktnaudžiauti alkoholiu.

 

Svarbus vanduo

Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Egidijus Rimkus pasakojo, kad per karščius neretai susergama peršalimo ligomis.

„Peršalimo ligos atsiranda nuo didelių skersvėjų. Taip pat, jei iš karštos vietos pereinama į šaltą patalpą. Tada prasideda ligos – pakyla temperatūra, žmogus pradeda karščiuoti, skauda gerklę, sukyla angina“, – vardino gydytojas.

Žmogus gali sau padėti gerdamas daug vandens bei vartodamas vaistus temperatūrai numušti.

Tačiau sunegalavus vaikui iki vienerių metų ar garbaus amžiaus žmogui, anot pašnekovo, geriau būtų kreiptis į medikus.

 

Karščių tipai

Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, normalios kūno temperatūros palaikymui. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Normalią termoreguliacijos veiklą trikdo per didelė aplinkos drėgmė, senyvas amžius, karščiavimas, skysčių netekimas, širdies ligos, sutrikusi kraujotaka, alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai ir taip toliau.

Specialistai nurodo, kad aplinkos temperatūra iki 30 laipsnių šilumos yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei 34 laipsniai šilumos – ekstremali, daugiau nei 38 laipsniai šilumos – žalinga sveikatai, o daugiau nei 42 laipsniai šilumos – pavojinga.

Ekstremalus karštis veikia iš lėto, ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams.

 

Dėmesys mažiesiems

Ypač nuo saulės reikia saugoti mažuosius. Nudegimai vaikystėje gali atsiliepti vėlesniame amžiuje. Taip pat padidėja rizika vystytis įvairioms odos ligoms. Geriausia apsauga nuo saulės yra kepurė ir drabužiai. Vyresnius kaip 6 mėn. amžiaus vaikus taip pat galima saugoti naudojant kosmetines apsaugos nuo saulės priemones. Kūdikiai iki 6 mėnesių turi būti apsaugoti vengiant tiesioginių saulės spindulių, kadangi jų odoje nėra melanino, apsaugančio gilesnius odos sluoksnius.

Saugant vaikus nuo ultravioletinių spindulių poveikio, reikėtų kruopščiai parinkti drabužėlius, kad vaikui nebūtų karšta ir jie patikimai dengtų visą kūną; ant vežimėlių naudoti apsauginius gaubtus, skėčius; vengti vidurdienio pasivaikščiojimų; kai saulė yra aktyviausia stengtis ilgiau būti pavėsyje; naudojant kosmetines apsaugos nuo saulės priemones, būtina atidžiai perskaityti gamintojo nurodytus įspėjimus.


Saulės ir karščio poveikis:

• Saulės nudegimas;
• Perkaitimas;
• Mėšlungis;
• Šilumos (saulės) smūgis.

 

Siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio, Visuomenės sveikatos centras pataria:

• Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.
• Gerkite daug skysčių – sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2-4 stiklines per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat negerkite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių.
• Papildykite prarastas druskas ir mineralus – jų netenkama gausiai prakaituojant. Prarastą kiekį galima atstatyti specialios dietos pagalba bei geriant sultis ir mineralinį vandenį.
• Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Maistas (pavyzdžiui, mėsa), kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
• Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius nurodo kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.
• Nepalikite ilgai vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.
• Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Nors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 40 metų. Pasak Kauno „Kardiolitos“ klinikų gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji linksta suvesti į charakterio keistenybes, o nežinodami kaip elgtis, sergančiuosius dažnai palieka vienus. Laiku...


Palangą užklupo karštymetis, todėl nenuostabu, kad į paplūdimį sugrįžo vasarai įprastas šurmulys. Prie jūros sugužėjo ne tik saulės ir maudynių išsiilgę poilsiautojai, bet ir įvairūs prekiautojai, kurie siekia bet kokia kaina susižerti kuo daugiau šlamančiųjų. Kaip parodė reidas, ne visi tai daro teisėtai, neretai trūksta tokiai veiklai dokumentų. Trečiadienį...


Akcija „Saugus poilsis pajūryje“ – vėl Palangoje

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro inf., 2016 07 04 | Rubrika: Sveikata

Visą liepą Palangoje vyks akcija „Saugus poilsis pajūryje“, kurios tikslas – priminti poilsiautojams, kaip saugiai elgtis prie vandens bei saulėkaitoje, kad poilsis taptų saugus ir visavertis. Akciją jau ne pirmus metus organizuoja Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras.


Palangos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ įsikūręs netoli Birutės parko, vykdė projektą „Medžiai - šalia mūsų“. Šio projekto tikslas – plėtoti vaiko poreikį pažinti aplinkinį pasaulį, pratinant jame atitinkamai elgtis ir vertinti visa, kas jį supa.  


Palangiškių gripas nepuola, bet peršalimo ligos kimba

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 05 | Rubrika: Sveikata

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, gripo epidemijų „sezonas“ Lietuvoje prasideda gruodį ir tęsiasi beveik iki pavasario pradžios – kovo mėnesio. Gruodį bei sausį didelio sergamumo gripu bei ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) tiek visoje šalyje, tiek mūsų mieste nebuvo užfiksuota. Tačiau pastaruoju metu sergančiųjų skaičius auga. Ir...


Ūminė viršutinių kvėpavimo takų (arba respiracinė) infekcija (ŪVKTI) dar vadinama „peršalimo liga“ – tai ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jo dalis: nosį, prienosinius ančius, ryklę, gerklas, kartais – trachėją ir bronchus. Peršalimu dažniausiai sergama...


Gripas dar nepuola, bet peršalimo ligos atakuoja

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 10 24 | Rubrika: Sveikata

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, gripo sezono pradžia laikomas spalio mėnuo. Tačiau kol kas didelio sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) nei Klaipėdos apskrityje, nei Palangoje neregistruojama, nors sergamumo rodikliai viršija pernykščius. Tačiau slogos, kosuliai, žodžiu, įprastos peršalimo ligos atakuoja tiek...


Justinas ARLAUSKAS Palangos verslininkai sutartinai sako, kad juos kiekvieną sezoną gelbsti turistai iš rytų. „Jei ne jie, seniai būtumėm užsidarę“, – teigia vienos J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusios kavinės savininkas. Tad, ką atranda rusų turistai Palangoje ir kodėl jie grįžta į kurortą, kurį vietiniai dažnai iškeičia į užsienį? Ir...


Įsisiūbavus vasariškiems karščiams, specialistai poilsiautojus perspėja saugotis saulės. Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai. O bandant atsivėsinti, neretai susergama peršalimo ligomis. Kaip teigia vietiniai gydytojai, palangiškiai yra pratę prie karščių pajūryje ir žino, kaip elgtis. Kur kas neatsargesni...


Praėjusių metų rugsėjo pirmąją Palangos miesto civilinės metrikacijos skyrius ir Palangos miesto Taryba nutarė, kad santuoka galima ne vien tik savivaldybės administracijos patalpose ar nustatytose vietose. Tuoktis galima visur: pajūryje, parke, miške, nuomojamose patalpose ar kur kitur. „Manau,  toks sprendimas yra demokratiškas žmonių atžvilgiu, nes ne visiems patinka savivaldybės...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius