www.healthyplace.com

www.healthyplace.com

Palangiškių gripas nepuola, bet peršalimo ligos kimba

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 05

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, gripo epidemijų „sezonas“ Lietuvoje prasideda gruodį ir tęsiasi beveik iki pavasario pradžios – kovo mėnesio. Gruodį bei sausį didelio sergamumo gripu bei ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) tiek visoje šalyje, tiek mūsų mieste nebuvo užfiksuota. Tačiau pastaruoju metu sergančiųjų skaičius auga. Ir nors Palangoje gripo atvejų diagnozuota nebuvo, peršalimo ligos ir jas lydinčios ŪVKTI kimba ir prie suaugusių, ir prie mažųjų palangiškių.

Palangoje gripo nediagnozuota
„Gripo atvejų Palangoje dar nefiksuojama, o peršalimo sukeltų ligų bei susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius auga, tačiau ne gąsdinančiai“, – paklaustas, ar nepuola palangiškių gripas bei peršalimų sukeliamos ligos, sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus vedėjas Remigijus Kučiauskas.
R. Kučiauskas informavo, jog sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Palangoje penktąją šių metų savaitę (sausio 26 – vasario 1 d.) siekė 29,23 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o prieš tai buvusią savaitę šis rodiklis buvo 27,36 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos penktąją šių metų savaitę diagnozuotos 45 palangiškiams. Sirgo 32 vaikai bei paaugliai iki 17 metų ir 13 suaugusiųjų.
Kaip pastebėjo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus vedėjas, nuo spalio mėnesio, kuris kartais pavadinamas gripo „sezono“ pradžia, iki šio laiko Palangoje apskritai tebuvo pora gripo atvejų, ir tie patys fiksuoti praėjusių metų pabaigoje. Tad palyginti su pora ankstesnių metų, šiemet nei pats gripas, nei kokios sudėtingesnės jo formos negąsdino.
„Tiesa, vadinamasis gripo sezonas dar nesibaigė, jis tęsiasi iki kovo. Bet tikėkimės, kad ši ūmi epidemijomis pasireiškianti liga šiemet Palangą aplenks“, – sakė R. Kučiauskas.

„Tipiško“ gripo nebuvo
VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Šventosios bendrosios praktikos gydytojo kabinete dirbanti daug metų šventojiškių sveikata besirūpinanti šeimos gydytoja Nelia Macienė taip pat pasidžiaugė gan ramiu sezonu.
„Gripo atvejų, kuriuos galėtume pavadinti „tipiškais“, dar nebuvo“, – sakė gydytoja. Tačiau statistika nemeluoja – praėjusią savaitę į gydytoją kreipėsi daugiau peršalimo sukeltų simptomų kamuojamų šventojiškių, nei anksčiau. „Kreipiasi karščiuojantys žmonės, bet temperatūra nebūna didelė, sloguojantys, su skaudančiomis gerklėmis, pakosintys – žodžiu, paskutinėmis dienomis šventojiškius pradėjo kamuoti įprastos peršalimo ligos. Tiesa, diagnozuota ir plaučių uždegimo atvejų, buvo susirgusių angina“, – vardijo N. Macienė.
Gripo atvejų nebuvo diagnozuota ir pačioje Palangoje. „Praėjusią savaitę į gydytojus kreipėsi daugiau žmonių, nei prieš tai buvusį laikotarpį, ėmė sirgti ir suaugę, ir vaikai, – sakė Palangos ASC direktorė, šeimos gydytoja Jūratė Mikutienė. – Pacientams diagnozavome ŪVKT ligas, otitus, bronchitus, buvo keli pneumonijos atvejai. Nors sergamumas išaugo, tačiau pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau“.
Beje, šiais metais mažiau pacientų pasinaudojo galimybe pasiskiepyti nuo gripo. Pernai pasiskiepijusių buvo 430, šiemet – 300, iš jų 20 pacientų už vakciną mokėjo patys. „Galimybe pasiskiepyti nemokamai pasinaudojo visų grupių, kuriems tokia galimybė suteikiama, pacientai: ir sergantys lėtinėmis širdies, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, sergantieji piktybiniais navikais, vyresni nei 65 m. asmenys, taip pat globos bei slaugos įstaigų pacientai ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Tiesa, šiemet mes gavome mažiau nemokamos vakcinos, nei pernai, todėl mažiau ir pasiskiepijusių“, – sakė J. Mikutienė.

„Sezonas“ nesibaigė
„Nors iki šios dienos nediagnozavome nei vieno gripo atvejo, į mūsų bendrosios praktikos gydytojo centrą paskutinę sausio savaitę kreipėsi daugiau peršalusių bei susirgusių ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pacientų, – sakė centrui vadovaujanti šeimos gydytoja Sondra Kulikauskienė. – Gerokai padaugėjo sergančių vaikų, ypač lankančiųjų darželius bei besimokančių pradinėse klasėse“.
Paklausta, ar šis gripo „sezonas“ buvo ramesnis nei ankstesniais metais, S. Kulikauskienė pastebėjo, jog tiek pats gripas, tiek jo epidemijos iki Palangos ateina vėliau – iš pradžių pradeda sirgti Vilnius, Kaunas, paskui jau liga atkeliaujanti iki pajūrio.
„Dažniausiai pas mus gripo ir ŪVKTI pikas būna – jeigu apskritai mus pasieka – vasario antroje pusėje ir net kovo pradžioje, tad, taip sakant, sezonas dar nesibaigė. Tačiau reikia paminėti, jog epidemijos Palangoje jau keli metai nebuvo. Tiesa, prieš porą metų vasario pradžioje, kai keturiose Klaipėdos apskrities savivaldybėse buvo paskelbta gripo epidemija, ir Palangoje buvo pasiektas jos lygis, tačiau jau kitą savaitę sergamumas sumažėjo“, – priminė S. Kulikauskienė.
Pasak gydytojos, labai norėtųsi, kad ligos palangiškius aplenktų. Jeigu oro temperatūra, nuo kurios nemaža dalimi priklauso ir sergamumas gripu bei ŪVKTI, bus „lengvai minusinė“, taip ir turėtų būti. Bet jeigu termometro stulpelis kils virš nulinės padalos ir jei prisidės dar ir drėgmė, susirgimų bus.

Statistika: serga daugiau
„Klaipėdos apskrityje šių metų penktąją savaitę (sausio 26 – vasario 1 d.) sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis palyginti su 4 savaite (sausio 19-25 d.) padidėjo 1,1 karto (nuo 67,92 iki 71,36 atvejų 10 tūkst. gyventojų“, – praneša Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.
Gripu susirgo 31 Klaipėdos apskrities gyventojas (iš jų 15 vaikų). Daugiausia sergančiųjų gripu buvo Šilutės rajone – susirgo 12 žmonių, iš jų du vaikai, Klaipėdos mieste gripu susirgo keturi vaikai ir keturi suaugusieji.
Beje, penktąją šių metų savaitę dėl sunkios gripo ligos eigos buvo hospitalizuoti 2 suaugę Klaipėdos apskrities gyventojai.
Didžiausias sergamumas gripu bei ŪVKTI buvo užregistruotas Klaipėdos mieste – 83,46 atvejai 10 tūkst. gyventojų, mažiausias – Neringos savivaldybėje (atitinkamai 27,80 atvejo).
Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos itin aršiai puolė vaikus – vaikų iki 17 metų amžiaus sergamumas ŪVKTI sudarė 77,57 proc.
Dera paminėti, jog, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra 1,04 karto mažesnis už praėjusių metų to paties laikotarpio sergamumo rodiklį. Tada jis siekė 74,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Primename, jog gripo epidemija skelbiama, kai iš 10 tūkstančių gyventojų ŪVKTI ir gripu serga per 100 žmonių, be to, gripo atvejai iš visų peršalimo atvejų turi sudaryti apie 30 procentų.

Bus aktyvi visą vasarį
Kaip teigia ir medikai, ir sveikatos centrų specialistai, viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ūmių ligų, nepaprastai pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų, bus aktyvi visą vasarį.
Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Šios infekcijos epidemijos Lietuvoje paprastai kyla gruodžio-vasario mėnesiais, todėl atėjus pavojingiausiam sezonui, kuomet tikėtina didžiausia tikimybė susirgti, būtina pasisaugoti patiems ir pasirūpinti savo artimųjų sveikata.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras primena, kad gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus, kuomet įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę virusas patenka į sveiko žmogaus organizmą. Pavyzdžiui, užsikrėsti šia liga galima prisilietus prie durų rankenos, ant kurios yra gripo virusų. Infekcija taip pat gali sklisti aplinkoje kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint ir net kalbant.
Susirgus gripu pasireiškia šie būdingi gripo simptomai – šaltkrėtis, aukšta temperatūra (iki 39-40 C), kaulų „laužymas“, galvos, raumenų, sąnarių skausmas. Vėliau prisideda sloga, gerklės perštėjimas, kosulys. Dažniausiai skauda ir akis, juntamas bendras organizmo silpnumas. Paprastai gripo simptomai užtrunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Gripui, skirtingai nei paprastam peršalimui, būdinga staigi pradžia ir eiga, ligos pradžioje pasireiškiantis organizmo apsinuodijimas.

Liga, kurios neveikia antibiotikai
„Mes nuolat akcentuojame organizmo grūdinimo, fizinės mankštos svarbą, patariame valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Taip pat labai svarbu kasdien pasirinkti tinkamą aprangą, stengtis neperšalti ir neatšalti kojų, vėdinti patalpas, vengti pervargimo, streso. Imunitetą stiprinti būtina nuolat, tačiau tai itin svarbu žiemą, kuomet tikimybė susirgti itin didelė“, – patarimais dalijosi Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Nijole Mozūraitienė.
Veiksmingiausia priemone nuo gripo šiuo metu laikomi skiepai, kurie nuo šios ligos apsaugo 70-90 proc. atvejų. Svarbu žinoti, kad gripas negydomas antibiotikais – šio viruso jie neveikia. Ligos eigą galima lengvinti tradicinės liaudies medicinos priemonėmis: prieš miegą kaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis, gerti virintą pieną su svogūnu, rugiagėlių žiedų, liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatas.
Visuomenės sveikatos specialistai, norintiems pabėgti nuo gripo viruso, pataria nuolat mankštintis ir grūdintis, vartoti daug žalio maisto, laikytis darbo ir poilsio režimo. Prasidėjus gripo epidemijai, reiktų vengti lankytis viešose vietose.
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojos gastroenterologės Sigitos Gelman, kepenų skausmo žmogus nejaučia, todėl kepenų ligos – vienos pavojingiausių „pasislėpusių“ ligų pasaulyje. Jų sergamumo rodikliai kasmet žaibiškai auga, o „pražiūrėtų“ atvejų nemažėja.


Man šiandien nelengva: sunkios ligos prispaustas, privalau nepalūžti, nes turiu dar daug nebaigtų darbų... Nežinau, ką man žada rytojus, tačiau gyvenu šia diena – esu laimingas, kad turiu puikią šeimą, anūkus ir dėl to jaučiuosi laimingas. Pragyvenau jau 78 metus, ir jie nebuvo betiksliai.


Nors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 40 metų. Pasak Kauno „Kardiolitos“ klinikų gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji linksta suvesti į charakterio keistenybes, o nežinodami kaip elgtis, sergančiuosius dažnai palieka vienus. Laiku...


Neįprastai šiltas šių metų ruduo, tačiau dažnas vis dėlto neįvertiname tikrųjų šiuo metų laiku tykančių sveikatos grėsmių, ypač peršalimo ligų. Gydytojai ragina nepamiršti, jog vis dėlto šiuo metu vėlyvas ruduo, kurio metu jau ima pulti bakterinės ir virusinės ligos. Ar esame tam pasiruošę? Kaip apsisaugoti nuo šaltojo metų laiko ligų?...


Palangiškių gripas nepuola, bet peršalimo ligos kimba

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 05 | Rubrika: Sveikata

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, gripo epidemijų „sezonas“ Lietuvoje prasideda gruodį ir tęsiasi beveik iki pavasario pradžios – kovo mėnesio. Gruodį bei sausį didelio sergamumo gripu bei ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) tiek visoje šalyje, tiek mūsų mieste nebuvo užfiksuota. Tačiau pastaruoju metu sergančiųjų skaičius auga. Ir...


2015-ieji atneš teigiamų pokyčių Lietuvos gyventojams, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nuo kitų metų didėja nedarbo išmokos bei ligos pašalpos, be to, kitąmet numatyta didinti pensijas, bus tęsiamas šiemet prasidedantis per krizę sumažintų pensijų kompensavimas.


Ūminė viršutinių kvėpavimo takų (arba respiracinė) infekcija (ŪVKTI) dar vadinama „peršalimo liga“ – tai ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jo dalis: nosį, prienosinius ančius, ryklę, gerklas, kartais – trachėją ir bronchus. Peršalimu dažniausiai sergama...


Gripas dar nepuola, bet peršalimo ligos atakuoja

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 10 24 | Rubrika: Sveikata

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, gripo sezono pradžia laikomas spalio mėnuo. Tačiau kol kas didelio sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) nei Klaipėdos apskrityje, nei Palangoje neregistruojama, nors sergamumo rodikliai viršija pernykščius. Tačiau slogos, kosuliai, žodžiu, įprastos peršalimo ligos atakuoja tiek...


Įsisiūbavus vasariškiems karščiams, specialistai poilsiautojus perspėja saugotis saulės. Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai. O bandant atsivėsinti, neretai susergama peršalimo ligomis. Kaip teigia vietiniai gydytojai, palangiškiai yra pratę prie karščių pajūryje ir žino, kaip elgtis. Kur kas neatsargesni...


Itin suaktyvėjusių erkių ataka prasidėjo – šilti ir sausi orai leidžia joms karaliauti ne tik miško tankmėse, bet ir miesto erdvėse, parkuose. Erkinis encefalitas arba net Laimo liga – skatinimas saugotis. Tačiau per šimtą litų kainuojantis skiepas, kai iš viso reikia trijų, – didelė abejonė daugeliui.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius