„Kas geriau: šautuvėlis nuo Nemuno, kariavimas ar žaidimai kompiuteriu?“

 Graži kupetėlė vaikų ir jų vadovų neeilinę – Sausio 13-ąją dieną buvo susirinkę į diskusinę popietę Moksleivių klube apie namų, 1991 metų palangiškių vasarą ir aktyvumą visai valstybei svarbiuose istoriniuose įvykiuose. Man labai patiko mažųjų „mėguviukų“ – mergaičių ir berniukų rimtumas ir susikaupimas, noras suprasti, kuo gyveno tėveliai, seneliai ir jų kaimynai prieš du dešimtmečius.

Atsinešęs jau gelstelėjusį mūsų čia, Palangos dzūkų ir Ganyklų gatvelėse leistą laikraštį „Palanga“, aš citavau anų metų miesto vadovų telegramas į Vilnių, net Maskvą, pasakojau apie bebaimių žmonių akistatą Sostinėje su niekaip nesuvaldomais svetimųjų kariuomenės tankais.... Apie Loretos Asanavičiūtės aimanas ligoninėje, skaičiau jai skirtus eilėraščius „Žiemos žiedai...“

Vaikai klausėsi, klausėsi, o vienos palangiškės skruostu nešluostomai riedėjo pupelės didumo ašara. „Kaip baisu, – atsiduso mergaitė. – Kaip smagu, kad žmonės nepabijojo net tankų, net kareivių automatų!” Tada aš dar pradėjau jausmingai pasakoti apie savo paaugliukus kariavimus su tikrais mūsų pačių darytais šautuvėliais prieš 52 metus prie Nemuno, Gelgaudiškyje, net pasisiūliau „kitą sykį į susitikimą su Palangos vaikais Moksleivių klube sykiu su vaikiškų eilėraščių knygute atsinešti ir paskutinį savo šautuvėlį“. „Nereikia šautuvėlio... Geriau eilėraščiai... Mums visai neįdomu vaikų kariavimai prie Nemuno... Vaikams nereikia kariauti. Mums įdomu tik kompiuteriniai žaidimai ir iškylos prie jūros... Knygos apie paukščius... Įdomūs būreliai Moksleivių klube... Birutės parkas“.

Vaikai vienas per kitą atvirai, laisvai išsakė savo nuomones, aš akimis didžiavausi jais, o šiandien vis dar vaikiškos širdies balsu viešai pažįstu: „Kad Naujųjų laikų mažieji palangiškiai žinotų, koks „šitas diedukas“ yra laimingas, kad jie tarp savo žaislų nebenori regėti mano vaikystės šautuvėlio, kad jų kalbas vainikuoja žodžiai – „VAIKAMS NEREIKIA KARIAUTI“.

Mėguviukai
 

Net mažiausias upeliukas

Šaltą žiemą jūrą ras,

Taip mergaitės ir berniukai

Augs, gyvenimą supras.

Myli jūrą, parką, meną –

Visa, kas be pabaigos,

Mėguviukai mūs sumanūs

Geram vardui Palangos.
 

...O tada, kai jau suaugam,

Tarsi apsnigta galva,

Širdyse kaip lobį saugom

Tėviškės šviesias spalvas.

2012 m. sausio 15 d.