Ado Sendrausko nuotraukos

Ado Sendrausko nuotraukos

Kurhauze į viršų pakilo 300 knygų „Kurhauzo atgimimas – Palangos sėkmės istorija“

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 19

Praėjusį penktadienį, vasario 13 dieną, palangiškiai – nei kiek neperdedant – miniomis traukė į Kurhauzo salę. Čia buvo pristatyta trijų Palangos žurnalistų Lino Jegelevičiaus, Livijos Grajauskienės ir Alvydo Ziabkaus knyga „Kurhauzo atgimimas – Palangos sėkmės istorija“. Knyga, kuri tapo Palangos ir jos bendruomenės padėka visiems, kas prisidėjo prie kurorto simbolio – Kurhauzo – atgimimo.

Dokumentinė knyga
Po jaunojo Palangos talento akordeonisto Algirdo Benečio muzikinės įžangos renginio vedėjas Nerijus Stasiulis trumpai priminė Kurhauzo istoriją – nuo 1877 metų, kai grafui Juozapui Tiškevičiui pastačius Kurhauzą pradėjo kurtis Palangos kurortas, iki jo gaisro 2002-ųjų vasarą ir ilgai laukto mūrinės dalies atstatymo, pradėto 2013-aisiais ir baigto Kurhauzo salės atidarymu 2014-ųjų gruodį.
Laikraščio „Palangos tiltas“ redaktorius, knygą išleidusios VšĮ „Ilgieji Palangos tiltai“ direktorius L. Jegelevičius, kuriam ir kilo mintis Kurhauzo atgimimo istoriją išdėstyti dokumentinėje knygoje, savo ruožtu pabrėžė, jog knygos autorių tikslas buvo papasakoti vieną įspūdingiausių šio tūkstantmečio Palangos sėkmės istorijų. Ir ne tik papasakoti, bet ir atskleisti dar negirdėtas sprendimų dėl Kurhauzo detales, praskleisti istorijos užkulisius.
„Kurhauzo atgimimas – pirmiausia mūsų visų, palangiškių, ir mūsų bičiulių visoje Lietuvoje – nuo Klaipėdos iki Vilniaus – bendras pasiekimas. Kurorto simbolis niekada nebūtų pakilęs naujam gyvenimui, jeigu jo prisikėlimo tvirtai, be išlygų, nebūtų parėmusi Palangos bendruomenė, ką tvirtina ir buvęs premjeras Andrius Kubilius, ir Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, ir, žinoma, be ryžtingų 2011–2015 metų Palangos miesto savivaldybės tarybos ir jos pirmininko, mero Šarūno Vaitkaus veiksmų“, – kalbėjo L. Jegelevičius, paminėjęs, jog knyga gimusi per rekordiškai trumpą laiką.

Linkėjo antros dalies
Palangos meras Šarūnas Vaitkus visų pirma už paramą atkuriant Kurhauzą padėkojo palangiškiams, viešą interesą teismuose padėjusiam ginti prokurorui Giedriui Danieliui, sprendimus padėjusiai priimti KPD direktorei D. Varnaitei bei kolegoms miesto Taryboje, mūrinės pastato dalies restauracijos projektą rengusiai UAB „Klaipėdos projektas“ architektei Laimai Šliogerienei ir jį įgyvendinusios UAB „Pamario restauratorius“ vadovams Aldui Kliukui ir Algimantui Zokaičiui.
„Kiekvieną kartą, kai ateinu į šią salę ir matau ją pilną žmonių, tikrai džiaugiuosi. Palangai ir palangiškiams jos labai reikėjo, kaip reikia viso atstatyto Kurhauzo su medine jo dalimi“, – kalbėjo Š. Vaitkus.
„Prisimenu, kaip atrodė Kurhauzas prieš pradedant restauraciją. Prisimenu pirmąjį įspūdį, kai dalyvavau atidarant šią salę. Kai šiandien matau ją pilnutėlę žmonių, džiaugiuosi, kad Kurhauzas gyvas, kad su jo atgimimu prasidėjo ir visos Palangos atgimimas. Džiaugiuosi, kad čia pristatoma knyga, kurioje pasakojama jo atstatymo istorija. Tikiuosi, kad autoriai galės parašyti ir antrą dalį. Kada – sunku pasakyti: jūs visi žinote, jog yra inicijuotas medinės Kurhauzo dalies paėmimo valstybės nuosavybėn procesas, o teismų procesai trunka ilgai. Tačiau viliuosi, kad po kurio laiko bus atkurta visa kultūros vertybė, nuo kurios prasidėjo Palangos kurorto istorija“, – sakė KPD direktorė D. Varnaitė, kurios žodžius susirinkusieji palydėjo ovacijomis.
Architektė L. Šliogerienė, kuri dar 1992-aisiais su kolegomis buvo parengusi viso Kurhauzo restauracijos projektą, sakė, jog jai tekusi didelė laimė, o kartu ir didžiulis išbandymas dirbti prie mūrinės Kurhauzo dalies atstatymo. Ir išsakė viltį, kad sulauks galimybės parengti bei įgyvendinti ir medinės dalies restauracijos projektą. O „Pamario restauratoriaus“ direktorius A. Kliukas pajuokavo, jog kaip knyga gimusi per rekordiškai trumpą laiką, taip jiems ne tik per rekordišką, bet tiesiog per neįmanomai trumpą laiką tekę restauruoti mūrinę Kurhauzo dalį. Tačiau dabar, matydami savo darbo rezultatus, restauratoriai jau pamiršo visus sunkumus. Ir pasirengę kai tik baigs atkurti Anapilį, atstatyti medinę Kurhauzo dalį.
Knygą „Kurhauzo atgimimas – Palangos sėkmės istorija“ išleidusios spaustuvės „Druka“ direktorius Algirdas Apulskis sakė, jog nors išties tekę suktis itin greitai, dirbti prie knygos leidybos buvo malonu, ir „Druka“ pasirengusi išleisti ir antrą dalį – kad tik greičiau.

Rado save
Žinia, knyga nebūtų pasiekusi skaitytojų, jeigu ne prie jos leidybos prisidėję rėmėjai. Tad pirmieji „Kurhauzo atgimimas – Palangos sėkmės istorija“ egzemplioriai su autorių autografais buvo įteikti generaliniam rėmėjui UAB „Akordas“ ir UAB „Palanga properties“.
UAB „Akordas“ vardu knygą atsiėmusi Justė Matulevičiūtė sakė, jog „Akordas“ ir sveikatos centras „Energetikas“ visada džiaugiasi galimybe prisidėti prie kultūros projektų rėmimo, o „Palanga properties“ vardu kalbėjęs UAB „Homburg valdos“ direktorius Mindaugas Zaremba pasidžiaugė, jog Palangoje galėjo prisidėti ne tik prie infrastruktūros objekto, bet ir prie knygos atsiradimo.
Nuoširdūs salėn susirinkusiųjų aplodismentai palydėjo ir šiuos rėmėjų atstovus, ir kitus rėmėjus: UAB „Pamario restauratorius“, UAB „Kauno būstai“, Palangos kredito uniją, UAB „Alkuras“, UAB „Baltic oil company“, UAB „Indesa“, UAB „Sporto lizdas-Armėniški šašlykai“, UAB „Pajūrio šaltinis“, UAB „Vakarų regiono projektai“ atstovus bei Justiną Masalską ir Dovydą Bajorą.
Po padėkos rėmėjams atėjo bene labiausiai laukta akimirka: neformalių jaunimo grupių „SiNEK“ ir „Aš esu kultūra“ merginos ir vaikinai visiems atėjusiems į Kurhauzo salę išdalino knygos egzempliorius. Išties nemažai džiaugsmo buvo palangiškiams, kurie leidinį iliustruojančiose nuotraukose rado save. Juos pakalbino N. Stasiulis, nepraleidęs ir savęs paties neradusio, tačiau prof. V. Landsbergio jaunystės nuotrauką Palangoje išvydusio europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio.

„Ilgiausių metų“
Kai salėje kiek aprimo sklaidomų lapų šiugždesys, savo žodžius tarė knygos autoriai. „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas A. Ziabkus, paminėjęs, jog jis pasidalijęs medžiaga bei rašytais straipsniais, siekiančiais Kurhauzo istoriją nuo pat jo grąžinimo grafui Alfredui Tiškevičiui, išsakė mintį, jog Kurhauzo istorija, ko gero, puikiai iliustruoja posakį „Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“. Pasak A. Ziabkaus, jeigu ne gaisras, kažin ar būtume turėję tai, ką turime šiandien: taip, čia gal būtų buvęs tiesiog gražus viešbutis ar koks kitas objektas, tačiau visuomenei ir Palangos bendruomenei jis vargu ar būtų buvęs prieinamas. O kad jis reikalingas toks, koks yra dabar, geriausiai liudija čia vykstantys renginiai – ir koncertai, ir miestiečių susibūrimai, – į kuriuos palangiškiai plūste plūsta.
„Palangos tilto“ žurnalistė L. Grajauskienė pristatė kalbintus, pasak jos, savo herojus: architektę L. Šliogerienę ir restauratorių A. Zokaitį, pacitavo kalbintų Palangos kultūros žmonių bei aktyvių palangiškių žodžius apie Kurhauzo reikšmę Palangai bei čia koncertavusių garsių atlikėjų atsiliepimus apie Kurhauzo salę. Knygos sumanytojas L. Jegelevičius pasidalijo pikantiškomis detalėmis ir istorijomis, kurios buvo nutikusios renkant medžiagą.
Vakarą užbaigė Lietuvos operos solistas, profesorius, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Eduardas Kaniava, kaip visada, užbūręs publiką savo balsu. Beje, jis taip pat susijęs ir su Kurhauzu, ir su knyga: būtent šioje salėje įvyko pirmas E. Kaniavos solinis koncertas.
O bene smagiausiai skambėjo visų salėn susirinkusių užtraukti, mokytojos Kostancijos Strikienės „užvesti“ „Ilgiausių metų“, dainuoti ir Palangai, ir Kurhauzo salei, ir visam Kurhauzui.

„Palanga siunčia gerąją žinią“
Pabaigai gi norisi pacituoti pirmosios visą knygą „Kurhauzo atgimimas – Palangos sėkmės istorija“ perskaičiusios humanitarinių mokslų daktarės, „Lietuvos žinių“ apžvalgininkės Jūratės Laučiūtės žodžius: „Leidinio autoriai prisipažino nesitikėję tokio palangiškių ir Palangos draugų iš kitų miestų susidomėjimo. 240 vietų salė buvo sausakimša, kai kam teko ir pastovėti. Tačiau toks dėmesys dar kartą patvirtina, kad Kurhauzas ne veltui buvo vadinamas Palangos simboliu ir kad jo pelenai – senasis Kurhauzas sudegė 2002 metais – ne tik metaforiškai beldėsi į palangiškių širdis bei vietos valdžios sąžinę. Tad žurnalistų sumanymas aprašyti ir pateikti visuomenei sudėtingą, daugiau kaip dešimt metų trukusią Kurhauzo atstatymo istoriją – kaip reta aktualus ir reikalingas visuomenei. Kaip ir iš pelenų prikeltas Kurhauzas...
Ko gero, svarbiausia, įdomiausia knygoje – pagauli detektyvinė istorija apie permainingą gėrio kovą su blogiu. Gėrio jėgoms atstovavo viešąjį Palangos ir visos Lietuvos kultūros visuomenės interesą gynusi Palangos savivaldybė, o blogis vešėjo privačiuose Kurhauzą pasigvelbti siekusiuose interesų ir įstatymų brūzgynuose susipainiojusių valdininkų kabinetuose Vilniuje.
Per šią knygą Palanga siunčia gerąją žinią visai Lietuvai: kai labai labai ko nors nori, kai labai myli (savo kraštą, jo tradicijas, žmones), kai nuoširdžiai ir sąžiningai atlieki savo darbą, savo pareigas – sėkmė neišvengiama“.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangiškis menininkas Vytautas Kusas šaliai padovanojo naują rekordą – šią savaitę oficialiai užfiksuota, kad V. Kuso sukurta knyga „Būsenos“ yra mažiausia lietuviška knyga šalyje. Naujasis šio menininko rankomis sukurtas šalies rekordas – eilėraščių knyga „Būsenos“ – yra 8 milimetrų...


Žinomas mokytojas Jonas Brazdžionis šią vasarą išleido jau penktąją savo poezijos knygą, pavadintą „Į sūkurį pakliuvę“. Kaip prisipažino palangiškis, jau ir nebegalvojęs, kad dar viena jo knyga išvys dienos šviesą, tačiau ją išleisti paskatino neeilinė sukaktis – judviejų su žmona Deimantinės vestuvės. Poezijos knyga tapo tarsi...


Praėjusį penktadienį, vasario 13 dieną, palangiškiai – nei kiek neperdedant – miniomis traukė į Kurhauzo salę. Čia buvo pristatyta trijų Palangos žurnalistų Lino Jegelevičiaus, Livijos Grajauskienės ir Alvydo Ziabkaus knyga „Kurhauzo atgimimas – Palangos sėkmės istorija“. Knyga, kuri tapo Palangos ir jos bendruomenės padėka visiems, kas prisidėjo prie...


Pačiame Palangos centre, Ganyklų gatvėje, jau iškilę ar dar besistiebiantys „Kauno būstų“ keturaukščiai jau neatpažįstamai pakeitė centrinės miesto dalies veidą – iš pilkšvo, niekuo neišsiskiriančio jis tapo europietišku „Malūno vilų“ kvartalu: ryškių potėpių, tvarkingu ir žadinančiu nuotaiką. Beveik dvejų...


Palangos savivaldybei pradė jus restauruoti kurhauzo savodalį, paveldosaugininkai sulaukė ir Gedimino Jackos prašymo leisti tvarkyti jam priklausančią dalį. Tačiau jo pageidavimą specialistai įvardina gana keistu ir vadina restauracijos imitavimu. Prašo projektavimo sąlygų Medinę kurhauzo dalį valdantis palangiškis kreipėsi į Kultūros paveldo departamento...


Restauruojamo Palangos kurhauzo tvorą papuošė istorinės nuotraukos

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 06 28 | Rubrika: Miestas

Restauruojamą Palangos kurhauzą juosianti tvora papuošta senosiomis šio pastato nuotraukomis, tad J. Basanavičiaus gatve einantys miestiečiai ir svečiai turi puikią progą susipažinti su atstatomos kultūros vertybės istorija. Tokią istorijos pamoką besidomintiems pateikė kurhauzą restauruojančios Klaipėdos bendrovės „Pamario restauratorius“ atstovai....


Kurhauzo restauracijos pradžia tapo dar artimesnė: trečiadienį Vyriausybė patvirtino  kurhauzo mūrinės dalies restauracijos ir pritaikymo viešajai kultūrinei paskirčiai programą. Jai įgyvendinti Vyriausybė anksčiau skyrė 700 tūkst. litų. VĮ „Lietuvos paminklai“ jau gegužės 9-ąją paskelbs, kuri įmonė laimėjo viešųjų pirkimų konkursą atlikti restauraciją. Bet...


Dėl buvusių miesto valdžių klūpinėjimų prieš kurhauzo bendrasavininką Gediminą Jacką buvo pažeisti miesto interesai. Prieš dešimtmetį Palangos apylinkės teismui nusprendus, kad G. Jackos žmonos Virginijos dalies kurhauzo kiemo statinių pardavimo-pirkimo sutartis su Alfredu Tiškevičiumi yra negaliojanti, savivaldybės tuometiniai klerkai snaudė, kai 2004-aisiais V....


(Tęsinys)   Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamoji byla dėl kurhauzo padegimo atskleidžia įdomių kurhauzo padegimo detalių ir užkulisių, apie kuriuos visuomenė iki šiol tik spėliojo. „Palangos tilto“ redakcija, siekdama visuomenę supažindinti su sunkiai atmintyje išdylančiu įvykiu – kurhauzo padegimu – toliau skelbia teismo medžiagą...


Kas ir kada prie kurhauzo sudegusios sienos pritvirtino elektros kabelinę spintą? Jos pakabinimas turėjo būti suderintas ne tik su VST, bet ir Palangos savivaldybės Komunalinio ūkio skyriumi, bet nei elektrikai, nei savivaldybės komunalininkai apie ją teigia nieko negirdėję. Kurhauzo bendrasavininkas Gediminas Jacka, dėl kibirkščiuojančios spintelės sustabdęs kurhauzo medinės dalies ardymo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius