Kodėl nuolat kyla „gyvatuko“ mokestis – kaip valstybinė paslaptis

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012-02-02
Peržiūrėta
2006
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kodėl nuolat kyla „gyvatuko“ mokestis – kaip valstybinė paslaptis

 Kasdien brangsta ne tik būtiniausi maisto produktai, nafta, dujos ar elektra, bet ir „gyvatuko“ mokestis. Redakcijoje apsilankiusi palangiškė Albina Rakauskienė, gyvenanti Alyvų take, piktinosi kiekvieną mėnesį vis kylančiu mokesčiu: „Dar 2010 metais miesto tarybos posėdyje buvo nutarta, jog mėnesinis mokestis už „gyvatuką“ neviršys 35 litų. O ką turime dabar? Aš turiu mokėti 48 litus, o „bame“ gyvenantys palangiškiai už „gyvatuką“ moka virš 52 litų. Vadinasi UAB „Palangos šiluma“ direktorius Romualdas Jablonskis mums melavo tvirtindamas, kad pakeitus šilumines trasas už šildymą ir „gyvatuką“ mokėsime mažiau“.


 Brangina patys gyventojai?

Ponia Albina, bandydama gauti atsakymą į klausimą, kodėl mokame už „gyvatuką“ tiek daug, nuėjo kone kryžiaus kelius.

Praradusi kantrybę, nei vieno miesto tarybos posėdžio nepraleidžianti moteris kreipėsi į „Palangos tilto“ redakciją.

„Mokestis už „gyvatuką“ kas mėnesį augo po litą. Galiu parodyti tai liudijančias sąskaitas. Esu buvusi ir pas „Litesko“ Palangos filialo „Palangos šiluma“ komercijos direktorių Joną Pleškį, tačiau jis su paprastais gyventojais nesišneka. O mes tik norime žinoti kodėl už „gyvatuką“ mokame daugiausiai Respublikoje. Taip pat norime žinoti, kiek sunaudojame ir biokuro, ir dujų, tačiau tai lyg valstybinė paslaptis“, – už teisę žinoti kovoja A. Rakauskienė.

Albina prisiminė ir netolimą praeitį, kuomet 2008 metų gegužę už „gyvatuką“ reikėjo mokėti virš 70 litų: „Gavusi tokią sąskaitą ėjau net į meriją pas Vytautą Stalmoką, kur tesulaukiau atsakymo, jog šis mokestis nereguliuojamas. Tačiau „išsamiausio“ atsakymo sulaukiau iš J. Pleškio, kuris nurodė patiems gyventojams išsiaiškinti, kuris butas iš 40 mūsų name esančių, nedeklaruoja 23 kubų karšto vandens. Bet ar mes, gyventojai, privalome tikrinti kaimynus, ar tai šilumos tinklų darbas? Tačiau tą vasarą nieko nepasiekėme – ir toliau mokėjome „kosmines“ sumas už „gyvatuką““, – stebėjosi moteris.

Stebisi ir kita miesto aktyvistė Rūta Ruzgutė: „Kodėl gyvatuko mokestis skirtinguose Lietuvos miestuose – skirtingas? Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra nustačiusi normas: karšto vandens 1 kub.m pašildyti priskiriama 51 kWh, kiekis, perduotas per karšto vandens sistemą arba karšto vandens temperatūrai palaikyti, – 160 kWh vienam butui. Taigi kodėl toks kainų šuolis? Ar gali ką nors šilumininkai paaiškinti?“


 Neįskaito sąskaitų

Miestietėms taip pat nerimą kelia pateiktos sąskaitos. „Reikia būti profesoriumi, jog suprastum kas tose sąskaitose parašyta. Šilumos tinklai pasitelkę vietinę žiniasklaidą teigia, kad sąskaitos už šildymą perskaičiuojamos kas mėnesį. Kur tai atsispindi? Kaip?“ – retoriškai klausė A. Rakauskienė bei paskelbė populiariausią šilumininkų paaiškinimą: „Šiluma tiekiame iki jūsų namo sienos, o toliau – jūsų problemos“.

„Panašu, jog mūsų problemos ir šilumą tiekiantys katilai. Mieste jų yra du, tačiau vienas jų – išvis nedega. Už šilumą moku beprotiškai daug. Nors ši žiema didelių šalčių neatnešė – mokam tiek, kiek pernai. Pavyzdžiui užpernai gruodį mokėjau 234 litus, o pernai jau 354 litus, nors oro temperatūra skyrėsi lyg diena ir naktis. Taigi, manau, kad mūsų šilumos ūkiui trūksta skaidrumo“, – savo nuomonę dėstė Albina.

„Skirtingi namai – skirtingos ir sąskaitos, – taip laikraščiui paaiškino UAB „Palangos šiluma“ direktorius Romualdas Jablonskis. – Tegul sunerimę gyventojai kreipiasi į mus su visomis sąskaitomis, adresais. Nemėgstu problemų spręsti žodžiu. Kiekvienas namas yra skirtingas, skirtinga jo konstrukcija“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Pastaruoju metu Valstybinė miškų tarnyba iš miško savininkų sulaukia nemažai klausimų dėl žemės mokesčio. Teiraujamasi, ar pagal tikslius duomenis žemės mokestis jiems apskaičiuotas.


Regis, Palanga nesiliauja žongliruoti mokesčiais – dviem metams, iki 2017-ųjų birželio, atidėjus 5 eurų įvažiavimo į Palangą mokestį, triskart bus didinamas vadinamasis „pagalvės“ mokestis. „Įvažiavimo mokesčio kitąmet nebus, nes tam dar nesame pasirengę. „Pagalvės“ mokestis didinamas dėl to, kad jis Palangoje šiuo metu – mažiausias visoje...


Į mūsų kurortą atvykstantys svečiai miesto biudžetą kasmet papildo lėšomis, kurios skiriamos tam, kad Palanga taptų gražesnė, patrauklesnė, o jos vardas kuo garsiau skambėtų Lietuvoje ir už jos ribų. Per tris vasaros mėnesius surinkta kiek per pusę milijono litų vadinamojo „pagalvės“ mokesčio, o „ratuoti“ poilsiautojai nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 sumokėjo per...


Tik neseniai paviešinus dešimtosios jubiliejinės „Palangos stintos“ šventės dieną, apsukrūs kelionių organizatoriai jau siūlo tądien ekskursijas į mūsų miestą. Viskas būtų gražu, bet stulbina tai, kad į kelionės kainą įskaičiuoti... įvažiavimo į Palangą ir stovėjimo aikštelės mokesčiai.


Ar išties Palangos gyventojai galimai permokėjo už šildymą, nes jiems buvo apskaičiuota per didelė vienos kilovatvalandės kaina? Būtent tai, be kita ko, nurodo teisininkų atliktos preliminarios Palangos savivaldybės ir bendrovės „Litesko“ sutarties audito išvadas.   Prašys kompensavimo Kurorto valdžia buvo pasirašiusi sutartį...


Kasdien brangsta ne tik būtiniausi maisto produktai, nafta, dujos ar elektra, bet ir „gyvatuko“ mokestis. Redakcijoje apsilankiusi palangiškė Albina Rakauskienė, gyvenanti Alyvų take, piktinosi kiekvieną mėnesį vis kylančiu mokesčiu: „Dar 2010 metais miesto tarybos posėdyje buvo nutarta, jog mėnesinis mokestis už „gyvatuką“ neviršys 35 litų. O ką...


Panašu, jog aktyviai siekiant tikslo, jį būtinai ir pasieksi. Taip nutiko ir palangiškiui Viliui Gedgaudui, po „ilgos kovos“ išvijus neteisėtą mokestį. Nuo 2009 metų S.Kulikauskienės įmonės bendrosios praktikos gydytojo centras taikydavo mokestį, įvardintą kaip „Kompensavimo mokestis“, atvykusiam pacientui kartą per mėnesį kompensuoti paslaugoms, už kurias, kaip tvirtinama, nemoka ligonių...


Šiandien Lietuvoje, nors daug šnekama apie žmogaus teises, solidarumą ir socialinį teisingumą, tačiau realiame gyvenime tie dalykai yra nuvertinti ir dažnai padaryti pajuokos objektais. Profsąjungos įkūrimas organizacijoje, kurioje siekiama teisingumo darbuotojų atžvilgiu, daugeliui sunkiai suprantamas arba sutinkamas su nedidele pašaipa. Daugelio sąmonėje, ko gero, išlikęs supratimas apie...


Įsigaliojusi naujoji tvarka už atliekų išvežimą, tebekelia palangiškių emocijų audras. Palangos miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Rinkliavų centras, administruojantis vietinės rinkliavos mokestį už šiukšles, ne tik sulaukia nemažai priekaištų iš gyventojų tiek dėl mokesčio dydžio, tiek dėl gautų sąskaitų. Taip pat mokesčių surinkimas atskleidė absurdišką padėtį apie Registro duomenų...


Šiemet vilniškių bendrovei „Pinus proprius“, buvusio baseino „Jūratė“ vietoje statančiai sveikatingumo kompleksą, valdžia sumažino valstybinės žemės nuomos mokestį. Įmonei, nuomojančiai daugiau nei 1 hektarą valstybinės žemės, esančios paminklosauginėje teritorijoje, už 2009 metus apskaičiuota mokesčio suma siekė per 249 tūkst. litų. Miesto Tarybos sprendimu patvirtinta 77 proc. mokėtinos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius