Kodėl reikalingi kraujo tyrimai?

Kodėl reikalingi kraujo tyrimai?

2017 11 02

Nuolat skubėdami neretai pamirštame savo sveikatą. Atrodo, kad visas problemas išsprendžia gydytojo paskirta vaistų tabletė ar taip išpopuliarėję maisto papildai, todėl dažnai net nepastebime iš pasalų prislinkusios klastingos ligos, kurios požymių neišdavė nei simptomai, nei pati moderniausia instrumentinės diagnostikos įranga. Apie tai, kodėl svarbūs kraujo tyrimai ir kokias ligas galima juos pasitelkus aptikti, kalbamės su laboratorijos „Antėja“ direktore medicinai, gydytoja Dangira Babenskiene.

– Kodėl svarbūs kraujo tyrimai?
– Kiekvienas žmogaus organas organizme atlieka tam tikrą funkciją ir į kraują išskiria atitinkamas medžiagas. Pavyzdžiui, skydliaukė išskiria keturis hormonus, todėl norint patikrinti skydliaukės veiklą, turime atlikti kraujo tyrimus ir žiūrėti, kiek hormonų skydliaukė išskiria. Šiuo atveju svarbu atlikti ne tik vieno hormono tyrimą, nes gali būti, kad vieno išskiriama, kiek reikia, bet kitų – ne. Padarius visų skydliaukės hormonų tyrimus, gauname rezultatą, kiek šių medžiagų yra mūsų kraujyje. Jei per mažai ar per daug, vadinasi, yra problema ir žmogus gydosi.
– Kiekvienas turime savo šeimos gydytoją. Ar vien jo užtenka norint pasirūpinti savo sveikata?
– Šeimos gydytojo galios yra labai ribotos. Paprastai šeimos klinikose nemokamai atliekama vos keletas tyrimų: bendras kraujo, šlapimo, cholesterolio ir elektrolitų. Šie tyrimai kompleksiškai bendros organizmo būklės neatskleidžia. Pavyzdžiui, vienas bendro cholesterolio tyrimas yra visiškai neinformatyvus. Reikia atlikti lipidogramos tyrimą, kuris susideda iš keturių cholesterolio frakcijų, todėl konstatavimas, jog padidėjęs bendrasis cholesterolis, dar nereiškia, kad yra kažkas blogai, nes gali būti padidėjusi geroji frakcija, o tai yra labai gerai. Vadinasi, šeimos gydytojo skiriamų tyrimų visiškai nepakanka išsamiam sveikatos ištyrimui.
– Ar laboratoriniai tyrimai – naujas dalykas? Daugelis nežino, kad iš kraujo galima pasitikrinti sveikatą.
– Laboratorinėje diagnostikoje labai sparčiai pažengė technologijos, išsiplėtė laboratorinės diagnostikos galimybės, tačiau kol kas apie tai trūksta informacijos. Ne tik pacientai, bet ir gydytojai nežino dabartinės laboratorinės diagnostikos galimybių. Jei lyginsime su automobiliu – reikia tiksliai žinoti, kurią detalę keisti, norint išspręsti problemą. Žinoma, galima eksperimentuoti, iš pradžių pakeisti bet kurią vieną detalę, jei dar barška, keisti kitą ir t. t. Lygiai taip pat ir su gydymu. Jei netiksliai diagnozuoji susirgimą, tu eksperimentuoji, skiri brangius ir nepadedančius vaistus, tai užima laiko, ima blogėti paciento sveikata, išleidžiama daug pinigų.
– Kokia situacija Lietuvoje su profilaktiniais tyrimais?
– Tokių tyrimų atliekama labai mažai, o ankstyvos mirtys viršija Europos Sąjungos vidurkį. Valstybė sistemingai jų nevykdo, jie nėra privalomi, viskas palikta savieigai. Dažnai profilaktiniai tyrimai atliekami tik pagal sanitarines knygeles ar rizikos grupes. Mano manymu, toks profilaktinis patikrinimas – per menkas. Žmogui, besirūpinančiam savo sveikata, reikėtų atlikti išsamesnius kraujo tyrimus.
– Kokius kraujo tyrimus rekomenduotumėte atlikti pirmiausia ir kokie yra patys svarbiausi?
– Pirmiausia reikėtų atlikti tuos tyrimus, kurie padeda diagnozuoti didelį mirtingumą Lietuvoje sukeliančius susirgimus, t. y. pasitikrinti nuo to, nuo ko dažniausiai miršta žmonės. Kaip žinia, turime dvi dideles rykštes – širdies ir kraujagyslių ligas bei onkologinius susirgimus. Tad cholesterolio ir jo frakcijų, vyrų prostatos ir moterų kiaušidžių vėžio žymenų, mikroelementų kiekio bei bendraklinikiniai kraujo tyrimai, manyčiau, yra patys svarbiausi. Kaip rodo duomenys, reguliariai atliekantys tyrimus ir besirūpinantys savo sveikata serga rečiau.
– Koks Lietuvoje veikiančių medicinos diagnostikos laboratorijų lygis, palyginti su Vakarų šalimis?
– Nemanau, kad mes atsiliekame. Dirbame pagal tuos pačius ISO standartus, kurie patvirtinti visoje Europoje – vykdoma kokybės kontrolė, darbuotojų mokymai, dirba kvalifikuoti specialistai. Džiugu tai, kad Kaune turime pirmąją Baltijos šalyse visiškai robotizuotą ir automatizuotą laboratoriją – tai didelis žingsnis į priekį.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



DRAUGAS 2017-11-08 17:59 (IP: 86.100.102.56)
IR BUTU NUOSTABU SUZINUOTI KAINA SITU RIMTU TYRIMU.

DRAUGAS 2017-11-08 17:57 (IP: 86.100.102.56)
PRASOM PASAKYKIT KUR DAROMI TOKE KRAUJO TYRIMAI PALANGOJE? ACIU

Taip pat skaitykite

Nuolat skubėdami neretai pamirštame savo sveikatą. Atrodo, kad visas problemas išsprendžia gydytojo paskirta vaistų tabletė ar taip išpopuliarėję maisto papildai, todėl dažnai net nepastebime iš pasalų prislinkusios klastingos ligos, kurios požymių neišdavė nei simptomai, nei pati moderniausia instrumentinės diagnostikos įranga. Apie tai, kodėl svarbūs kraujo...


Vasario 8 dieną Palangos miesto savivaldybėje vykusios Kraujo donorystės akcijos sėkmė pranoko organizatorių – VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo darbuotojų – lūkesčius. Norą dalyvauti neatlygintinos donorystės akcijoje pareiškė 58 kurorto gyventojai. Gydytojui patikrinus bendrą šių savanorių sveikatos būklę, donorais tapo 45 palangiškiai.


Vasario 8 d., trečiadienį, nuo 10 val. iki 15 val. Palangos miesto savivaldybėje (Vytauto g. 112, II aukšte) vyks kraujo donorystės akcija, prie kurios prisijungti kviečiami visi kurorto gyventojai. Akciją organizuoja VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialas. Dovanojantiems kraują bus nemokamai atlikti kraujo tyrimai dėl pavojingų hepatitų B, C virusų, sifilio ir ŽIV....


Jausmų vakuumas? Nenusiminkim: mes visi reikalingi

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2016 06 13 | Rubrika: Nuomonės

O gal ir nekvaili tie 200 kvadratinių metrų didumo dvariukų-kotedžų statytojai Palangos prieigose. Stato – turi už ką. Gal ir gausiašeimiai. Man tiek daug nereiktų. Ir ne tik man. Ir broliui, genetinį tėvo giminės smėlį Aukštaitijoje Ukmergėje ankstokai „pasirinkusiam“ redaktoriui ir publicistui Kęstučiui G. (1953–2014). Aš tik dabar suprantu Kęsto...


Trečiadienį, kovo 16 dieną, Palangos miesto savivaldybėje vykusios kraujo donorystės akcijos sėkmė pranoko organizatorių – VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo darbuotojų – lūkesčius. Per keturias valandas sulaukta 39 donorų.


„Labai jau daug dėmesio skiriama padidėjusiam kraujo spaudimui. O mano jis – mažas. Gydytoja tvirtina, kad nieko baisaus, kad man bent jau negresia insultas. Vaistų nėra, o aš dažnai jaučiuosi nekaip. Kaip gyventi hipertonikams, patarimų gausu. O ką daryti man?“ – savaitraščio „Lietuvos sveikata“ teiraujasi skaitytoja Marijona Vienas...


Prostatos vėžiu sergančių vyrų, kurie valgė mažai riebalų turintį maistą ir vartojo žuvų taukus, tikimybė susirgti pakartotinai buvo mažesnė. Jų kraujyje buvo mažiau uždegimą sukeliančių medžiagų, o ląstelių dauginimosi ciklas buvo lėtesnis palyginti su vyrais, kurie vartojo vakariečiams įprastą maistą.


Kurorte – kraujo donorystės akcija

„Palangos tilto“ informacija, 2010 08 23 | Rubrika: Miestas

Praėjusį ketvirtadienį Palangos centrinėje aikštėje Nacionalinis kraujo centras surengė Gerumo popietę – kraujo dovanojimo akciją.


Ugdymo įstaigose – sociologiniai tyrimai

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 10 28 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybėje pasibaigė bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos pirmasis etapas. Jam įvertinti Savivaldybės administracija pavedė Švietimo skyriaus vyriausiajai specialistei Nijolei Vargonienei organizuoti sociologinę apklausą. Jai skirta 10 tūkst. litų.


Naujausi kurorto kultūros paveldo istorijos tyrimai

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 30 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto viešojoje bibliotekoje įvyko antroji konferencija, skirta kurorto kultūros paveldo klausimams aptarti. Gausiai susirinkusius forumo dalyvius pasveikinęs miesto vadovas Vytautas Stalmokas teigė, kad žinant Palangos kultūros paveldo priešistorę ir jos naujausių tyrinėjimų duomenis, stiprėja tikėjimas, jog pajūrio kurortas bus išsaugotas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius