Kokia ateitis laukia architekto A. Čepio kūrinio – Vasaros parodų paviljono?

Kokia ateitis laukia architekto A. Čepio kūrinio – Vasaros parodų paviljono?

2014 05 26

 1967 metų spalio mėnesį galingas uraganas nusiaubė Palangą. Iš jūros tilto beliko styrantys poliai, bangos švariausiai nulaižė „Pajūrio restoraną“, gelbėjimo stotį. Botanikos parke, miškinguose miesto kvartaluose bei Palangos ir Šventosios girininkijų miškuose priguldė tūkstančius kubometrų brandžios medienos.

Palangos savivaldybės sprendimu leista kiekvienam pilnamečiui palangiškiui pasigaminti iki 25 kub. m medienos už simbolinę kainą.

Sakoma, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Uragano „paruošta“ mediena senamiesčio gyventojai atstatė savo nuvargusius gyvenamuosius namus, iki tol labiau panašius į Brazilijos favelų nei kurorto statinius.

Atsivėrė galimybė išreikšti save medinės architektūros mylėtojui ir projektuotojui, Palangos vyriausiajam architektui Albinui Čepiui.


 Palangai reikia parodų

Tarybos sesijose vyr. architektas nuolat primindavo, kad visuomenės kultūriniam lygiui palaikyti būtinos parodos: meno kūrinių, gėlių, istorinės medžiagos. Apgailestaudavo, kad miestas neturi tinkamų patalpų parodoms rengti.

Ir, štai, uraganas pasitarnavo kūrėjo svajoms. Atsiradus daug ir pigios miško medžiagos, Albinas skubėjo drožti pieštukus ir ant vatmano lapų kloti savo mintis (Albinas mėgdavo sakyti, kad gyvenime gerai išmokęs padrožti pieštukus, o projektuoti dar tik mokosi). Labai sparčiai buvo parengti naujo, erdvaus, medinio vasaros parodų paviljono architektūrinės dalies brėžiniai. Kelių eksploatacijos ruožas įsigijo gaterį ir jau pjovė paviljono sieninius tašus.

Vėtra „atlaisvino“ nuo pušų miškingą, gražią teritoriją S. Dariaus ir S. Girėno – S. Daukanto gatvių sankirtoje, labai tinkamą tokios paskirties statiniui.

Rangovu būti sutiko Kelių eksploatavimo ruožo viršininkas Vytautas Gudelevičius. Tiesiogiai objekto statybai vadovavo visoje Palangoje (ir ne tik) garsus statybininkas Antanas Jurgutis.

Vyr. architektas akylai sekė statybos eigą, tačiau A. Jurgučio prie darbo raginti nereikia, jis pats visur suspėja laiku – pamokyti naujoką statybų meno, „duoti velnių“ tinginiui ir išmaukti šimtgramį „neatsitraukiant nuo gamybos“.

A. Čepys man pasiūlė paruošti pastato ir teritorijos santechninės dalies projektą. Tai buvo ne pirmas mūsų bendro darbo vaisius.

1968 m. vasaros kurorto sezonui parodų paviljonas atsivėrė lankytojams su pirmąja floristikos paroda.

 

Vasaros parodų paviljono aprašas

Parodų paviljonas – taisyklingo kvadrato formos statinys su vidiniu uždaru kiemu. Vakarinis korpusas, skirtas kavinei, kiti – parodinėms salėms. Šiaurės-rytų kampe įrengta (neišlikusi) skaldytų akmenų kolona su akmeninėmis lentynėlėmis gėlėms, po kolona – baseinėlis, į kurį per visą kolonos aukštį čiurlena vanduo. Kieme – didokas baseinas su recirkuliaciniu priešpriešinių čiurkšlių fontanu.

Kiemelyje, po pušimi (dar išlikusia) stovėjo Nijolės Gaigalaitės marmurinė skulptūra „Motinystė“. Dabar ši skulptūra stovi miesto ligoninės prieigoje.

Kiemo aplinka – jauki, sukuria ramybės ir atsipalaidavimo nuotaiką.

 

Dabartinis vaizdas

Po 1991 metų objektas kurį laiką buvo bešeimininkis, atiduotas televizijai realybės šou „Baras“ organizatoriams. Vėliau paverstas restoranu „Kupeta“.

Laikinieji šeimininkai su įdomiu ir pagarbesnio dėmesio vertu statiniu elgėsi kaip vandalai –sunaikino dekoratyvinį kiemelį, pastate išpjaustė naujas angas pagal savo poreikius. Nukritę lietaus vamzdžiai, nuo stogo tekantis vanduo pūdo pamatinius rąstus, išpuvusios, pavojingos vaikščioti patalpų grindys.

 

Išeitis

Išeitis viena – grąžinti Vasaros parodų paviljoną į gyvenimą. Miesto šeimininkai – taryba ir savivaldybės administracija, turėtų atrasti savyje ryžto ir sąmoningumo išgelbėti pastatą, kol tą padaryti dar įmanoma. Neatiduoti vien restorano verslo poreikiams. Tai būtų tolygu mirties nuosprendžiui garbaus architekto A. Čepio objektui, vertam kultūros paveldo vardo.

Adas Sendrauskas norėjo įrodyti kurorto atidarymo šventei skirtu kultūros renginių komplektu „Menų kupeta“, jog paviljonas gali ir turi teisę teikti kultūrą, būti patraukliu lankytojams, pasireikšti jaunimui savais, jaunatviškais renginiais. Man labai priimtinos ir artimos šios idėjos, ir aš nedvejodamas prisidėjau prie „Menų kupetos“ parengimo. Niekieno neprašėme piniginės paramos, geravališkai padėjo miesto įmonės ir entuziastingasis jaunimas.

Mūsų atliktą juodą darbą, iškraustant tonas šiukšlių bei buvusių „šeimininkų“ paliktą griozdą, užkaišiojant paliktas skyles vandens tiekimo vamzdžiuose, atpirko lankytojų teigiama reakcija.

Reikėjo pamatyti neįgaliųjų Dienos centro piešėjų akis, su pasididžiavimu žvelgiančias į savąją kūrybą. Darželinuko Domanto, su pasididžiavimu pareiškusio „tėveli, šis Rainis tai – mano nupieštas“, šypseną, Palangos piliečių, atėjusių su šeimomis ar draugais parodyti save, prieš dešimtmečius garsių Lietuvos menininkų nutapytus.


 Autentiškumo išsaugojimas priklausys nuo pasirinkto sprendimo

Kaip vieną iš galimų objekto grąžinimo miesto bendruomenės reikmėms variantų, siūloma parodų paviljoną pertvarkyti į veikiantį visus metus. Mano, o taip pat ir specialistų, su kuriais šį variantą aptarinėjome, nuomone, tokia pertvarka būtų pastatui nenaudinga bei sunkiai įgyvendinama:

1. Atsirastų didelių investicijų poreikis ir renovacija nusikeltų į labai tolimą ateitį. Pastatas jos gali ir nebesulaukti.

2. Esamą, autentišką vasariniams renginiams skirtą statinį perdaryti į apšildomą – neįmanoma. Projektuotojai siūlys jį nugriauti ir statyti naują, „panašų“ į buvusį iš atsparesnių medžiagų. Netektume autentikos.

3. Nežiūrint į pastangas Palangą padaryti visus metus veikiančiu kurortu, jūros daroma įtaka diktuoja kurorto sezoniškumą. Tai reiškia, kad mes turime atsižvelgti į realybę ir vystyti be kitų ir sezoninius objektus.

4. Kultūrinės paskirties objektai niekados nebus rentabilūs. Apšildomo parodų paviljono išlaikymo sąnaudos būtų gan didelės ir ateities miesto vadovybės stengsis jo atsikratyti arba keisti į komercinę paskirtį.

5. Palanga privalo saugoti ir puoselėti esamus medinės architektūros objektus, senuosius ir statytus jau vėlesniais laikais. Tarp jų ir šį architekto A. Čepio kūrinį. Jis nuostabiai įsipiešia ramaus pušyno aplinkoje.

Neleiskime jį numarinti ar pragmatizuoti.

Siūlau galimai greičiau aptarti su specialistais, kultūros darbuotojais bei kultūrai neabejingais

visuomenininkais paviljono atgaivinimo perspektyvas bei numatyti tam konkrečius būdus ir terminus.


 

Vitalius Bernardas LITVAITIS


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Pirmadienį į Martyno Mažvydo nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaityklą rinkosi žmonės, žinoję ir pažinoję šio pastato kūrėją bei buvusį Palangos vyriausiąjį architektą, šviesios atminties Albiną Čepį. Čia, ant kultūros vertybe šiemet pripažintos Vasaros skaityklos, atidengta A. Čepio atminimą įamžinsianti skulptoriaus Petro Barono sukurta memorialinė lenta, čia...


Iš letargo žadinamas vasaros parodų paviljonas

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2014 06 30 | Rubrika: Nuomonės

Vasaros parodų paviljonas – architekto Albino Čepio kūrinys, įtūpęs uragano padarytoje erdvėje S. Daukanto bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankirtoje, praeityje menantis įdomias ir reikšmingas, garsinusias Palangą ne tik Lietuvoje, parodas.


Palanga liko be vyriausiojo architekto  1

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 06 09 | Rubrika: Miestas

Nuo pirmadienio Palanga vėl liko be vyriausiojo architekto – penktadienis, birželio šeštoji, buvo paskutinioji Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Svajūno Bradūno darbo diena. Įsakymą atleisti valdininką iš pareigų pasirašiusi Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, patikinusi, jog kurorto vyriausiojo architekto...


1967 metų spalio mėnesį galingas uraganas nusiaubė Palangą. Iš jūros tilto beliko styrantys poliai, bangos švariausiai nulaižė „Pajūrio restoraną“, gelbėjimo stotį. Botanikos parke, miškinguose miesto kvartaluose bei Palangos ir Šventosios girininkijų miškuose priguldė tūkstančius kubometrų brandžios medienos.


Penktadienį prie šių metų pradžioje į Kultūros vertybių registrą įrašytosios 1969 metais statytos Vasaros skaityklos būriavosi palangiškiai ir iš kitų miestų suvažiavę svečiai. Čia pirmąkart šiais metais surengtų Palangos dienų proga nusilenkta šio pastato autoriaus, ilgamečio Palangos vyriausiojo architekto Albino Čepio, nuo kurio iškeliavimo...


Sekmadienį buvusiame vasaros parodų paviljone atidaryta tarptautinio projekto, kuriame dalyvavo Šveicarijos ir Lietuvos menininkai, „Kintančios teritorijos“ paroda, kurią visą spalio mėnesį bus galima apžiūrėti savaitgaliais, pabandė pakeisti ir bent kiek atgaivinti šią pusiau mirusią kultūrinę erdvę.


Albinas Čepys (1917-1989) – architektas ir dailininkas, kilęs iš Mažeikių rajono, „tikras“ žemaitis. Taip vienu sakiniu galėtum apibūdinti bet kurį kitą asmenį, bet ne Architektą, eruditą, nepaprasto darbštumo bei kūrybingumo asmenybę, linksmo charakterio, bet nepalenkiamo ginant savo įsitikinimus, puikaus šokėjo ir šampano mėgėjo pobūviuose....


Vasaros parodų paviljonui vėl ieškoma nuomininko

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 01 17 | Rubrika: Miestas

Kelinti metai stovintis triūštantis Palangos vasaros parodų paviljonas, nepelnytai pravardžiuojamas „Kupeta“, vėl ieško galimų šeimininkų. Viešo nuomos konkurso komisija paskelbė Kultūros centro patikėjimo teise valdomų negyvenamųjų patalpų, esančių S.Daukanto g. 24, Palangoje, nuomos konkursą. Iki šiol skelbtieji konkursai jokių rezultatų nedavė.


Ar gali „Kupeta“ pravardžiuojamas Palangos vasaros parodų paviljonas, ateinančių metų vasarą mūsų miestui esant Lietuvos kultūros sostine, tapti centru, kuriame dvejus metus vyktų renginiai ir parodos, pristatyti palangiškiams ir svečiams Palangos miesto kultūros paveldą, etnokultūrą, meną ir kūrybines asmenybes? Fotomenininkas Adas Sendrauskas teigia: gali! 


Noras sugrįžti bet kokia kaina

Šarūnas VAITKUS, 2009 01 24 | Rubrika: Miestas

Nors nuo naujosios Vyriausybės darbo pradžios dar nepraėjo 100 dienų, tačiau nuo valdžios lovio patraukti socialdemokratai vakarietiškos politinės kultūros nesilaiko ir Vyriausybę purvais drabsto net suprakaitavę. Toks socialdemokratų elgesys gali būti suprantamas tik noru bet kokia kaina nuo rinkėjų pykčio paslėpti jų pačių „padarytus gerus darbus“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius