Kovo 11-oji – lemtinga Lietuvai diena

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 03 10

Kovo 11-ąją Lietuva minės nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį. Šią lemtingo apsisprendimo dieną 1990-aisiais atkurta Lietuvos valstybė bei pradėtas naujas mūsų šalies istorijos tarpsnis. Nepriklausomybę Lietuva pasirinko 1918-aisiais, o po 72 metų dar kartą patvirtino savo pasirinkimą.

 

Svajonė išsipildė

Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Palangos miesto meras Algimantas Vincas Ulba sakė, kad jo svajonė matyti laisvą Lietuvą išsipildė. Signataro tvirtinimu, be abejo, džiugu, jog teko garbė ne tik būti tų istorinių dienų liudininku, bet ir pasirašyti po aktu, paskelbusiu Lietuvą  nepriklausoma valstybe.

 

Dvejojančių nebuvo

Palangiškio A.V.Ulbos pasakojimu, tuo metu į Aukščiausiąją Tarybą buvo išrinkti skirtingų pažiūrų, tautybių, išsilavinimo bei patirties žmonės. „l990 metų kovą buvau išrinktas deputatu į Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą. Turbūt niekas negali pamiršti tų dienų, kai visur būrėsi žmonės, diskutavo, mitinguose buvo raginami dirbti vieningai. Niekas negalvojo ir nesvarstė, kas būtų, jei būtų... Buvome užvaldyti vienintelės idėjos ir skubėjome ją įgyvendinti. Kai kovo 11-osios išvakarėse Sąjūdžio būstinėje buvo nuspręsta skelbti valstybės atkūrimo aktą, dvejojančių nebuvo.  Nors tuomet gerai žinojau, jei būtų nepasisekę, grėsė 58 straipsnis. Tai reiškia tėvynės išdavimą, už kurį bausmė – dešimtys metų Rusijos platybėse“, - prisiminimais pasidalijo signataras.

 

Dirbta negailint jėgų

Kovo 11-ąją darbas atliktas: 124 balsavo už, 6 susilaikė ir nė vienas nebalsavo prieš. Paskelbus Nepriklausomybės aktą, dirbta po keturiolika valandų, negailint savęs. Vien kovo 11-ąją buvo priimti 4 nutarimai, 1 deklaracija, 5 įstatymai, parašyti laiškai Rusijos vadovams. Signataro tvirtinimu, per tuos pustrečių metų, kol dirbo Atkuriamasis Seimas, darbų nuveikta daug: parengta  ir priimta Konstitucija, galiojanti iki šiol, pakeista begalė įstatymų, atkurtos institucijos. Svarbiausia, anot pašnekovo, kad pasaulis Lietuvą pripažintų nepriklausoma valstybe bei kad būtų išvesta rusų kariuomenė.

Nepriklausomybės akto signataro A.V.Ulbos teigimu, deputatai buvo rinkti penkeriems metams. Anot jo, atlikus savo darbą, ką buvo įpareigoję žmonės, patys balsavo už Seimo paleidimą, nes žvelgta į realų gyvenimą. Pasikeitė politinė situacija – pradėjo kurtis partijos, atsirado frakcijos.

 

Liūdina žemės reforma

Atkūrus šalies nepriklausomybę, signataras A.V.Ulba du metus dirbo Seimo agrarinėje komisijoje. „Esu baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją ir įgijęs mokslinio agronomo kvalifikaciją. Dirbant šioje komisijoje, niekas tada neprieštaravo, kad žemės ūkis būtų privatizuojamas, kad žemė būtų grąžinta teisėtiems jos savininkams. Buvau šalininkas tokios žemės reformos, kuriai pamatus buvo padėjęs vienas iškiliausių Lietuvos Prezidentų Aleksandras Stulginskis. Tačiau šiuo klausimu ne viską pasisekė padaryti, nes, mano įsitikinimu, žemės ūkis buvo privatizuojamas be jokio ekonominio pagrindimo. Net keturis kartus asmeniškai kreipiausi į Vytautą Landsbergį, tačiau nebuvau suprastas. Siūliau inventorizuoti visą žemę, nustatant, kiek jos bus galima grąžinti savininkams, o kiek lieka valstybei. Kas yra žemė? Tai savaime nekilnojamas ir nedalijamas turtas. Jos yra tiek, kiek yra, ir nebus daugiau. Tačiau, deja, per tuos dvidešimt metų, pavyzdžiui, Palangoje dar nebaigta žemės reforma. Apie tūkstantis savininkų, turinčių dokumentus, iki šiol negali atgauti savo nuosavybės. Liūdina tokia padėtis, kai tikrieji žemės šeimininkai yra stumdomi,“ – apgailestavo A.V.Ulba.

 

Svarbu – gera kaimynystė

Komentuodamas nūdienos gyvenimą A.V.Ulba neslėpė, kad jį liūdina ir tai, jog Lietuvoje klesti korupcija bei monopolijos. Signataras sakė gerbiąs šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri ėmėsi ryžtingų veiksmų pažaboti korumpuotus valdininkus bei  išrauti su šaknimis šią blogybę. Pasak jo, sveikintini Prezidentės darbai ir užsienio politikos srityje. Jos nuostatos dėl draugiškų santykių stiprinimo su tokiomis kaimyninėmis šalimis, kaip Rusija ir Baltarusija, įžvalgios ir ganėtinai racionalios. „Esame Europos Sąjungos šalis, turinti išorines sienas su galingomis kaimynėmis. Privalome su jais palaikyti tamprius ryšius, nes iš to mūsų šaliai bus tik nauda. Palanga turi taip pat stengtis, nes šių šalių turistai vis dar noriai važiuoja atostogauti į Baltijos šalis“, - apie geros kaimynystės naudą kalbėjo pašnekovas.

 

Meras turi būti asmenybė

Signataras palietė ir šiomis dienomis vykstančią diskusiją apie tiesioginius merų rinkimus. Sakė pritariąs šiai minčiai, nes merai būtų renkami ne pagal partinius sąrašus, o rinkėjai rinktų asmenybes. „Kai 1993 metais tapau kurorto vadovu, buvo sunku, nes savivaldybės Taryba tuomet galėjo bet kuriuo momentu mane atleisti. Kaip ir šiandien, Palangos miesto savivaldybės biudžete nebuvo tiek pinigų, kiek reikėjo. Tačiau dirbome. Remontavome gatves, puoselėjome miestą ir nedejavome“, - prisiminė vadovavimo kurortui metus palangiškis.

 

Sudarytos sąlygos

Pernai septyniasdešimties metų jubiliejų atšventęs signataras teigė, kad Seimo priimtas Signatarų statuso įstatymas sudarė sąlygas jiems pratęsti pradėtus darbus. „Klaipėdoje susirenkame pajūrio krašto signatarai ir aptariame šiandienos problemas. Turim patariamojo balso teisę ir kai kada į mūsų pasiūlymus įsiklausoma. Išsakėme Prezidentui Valdui Adamkui nuomonę dėl Ignalinos atominės elektrinės bei kitais valstybės stiprinimo klausimais,“ – sakė jis.

 

Į politiką nebegrįš

Pasiteiravus, ar neketina grįžti į aktyvią politiką, A.V.Ulba nusišypsojo ir patikino, kad ne. „Esu ne kartą kalbėjęs, kad žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus, turi „sudėti ginklus“ ir nebesiveržti į vadovaujančius postus. Reikia pripažinti, kad jėgos nebe tos ir privalu jaunimui užleisti vietą. Be abejo, išmintis ir patirtis niekur nedingsta, tad kažką naudingo galiu dar nuveikti, nes sulaukiu žmonių prašymų padėti išspręsti svarbias ir rūpimas jiems problemas“, - apie  žmonių pasitikėjimą kalbėjo signataras.

Baigdamas pokalbį A.V.Ulba teigė, kad darbas stiprinant Lietuvos nepriklausomybę tik pradėtas, ir  mūsų visų pareiga – dirbti atsakingai, kad tauta galėtų pasakyti, jog nėra geresnės vietos žemėje, kaip Lietuva. Signataro teigimu, jis tikįs šviesia šalies ateitimi.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Dabar jau net sunkoka žodžiais nusakyti nuotaikas ir potyrius iš 1990–1991 metų Laiko karuselės Palangoje ir Klaipėdoje. Ką ten karuselės! Kosmonautų rengimo centro centrifūgos, į kurią veiksmu panaši gal ir visiems žinoma skalbyklė. Ėjom, bėgom, žvalgėmės, smalsavom, kalbėjom... Užsirašinėjom. Stebėjom ir pamažiukais nebesistebėjom, nes daug kas, jei ne viskas...


Mažų kainų skrydžių bendrovė „Wizz Air“ nuo ateinančių metų kovo 23 dienos pradeda skrydžius iš Palangos į Londono Lutono oro uostą. Tarp Lietuvos vasaros sostine tituluojamos Palangos ir Londono Lutono oro uosto skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę – pirmadieniais ir penktadieniais.


Šį šeštadienį, 12 valandą, Palangos miesto viešojoje bibliotekoje bus atidarytas neįprastas muziejus-paroda: bus demonstruojami palangiškio fotografo Ado Sendrausko senų fotoaparatų kolekcija, tarpukario leidinių publikacijos apie Palangą ir Palangos kurorto muziejaus direktoriaus Jūračio Liachovičiaus unikali fotografijų kolekcija. Jose – pirmojo...


Į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ojo jubiliejaus renginius kovo vienuoliktąją įsijungė ir Šventoji.


Palanga šventė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį

"Palangos tilto" informacija, 2015 03 12 | Rubrika: Miestas

Palangoje bei Šventojoje trečiadienį iškilmingai paminėtos dvidešimt penktosios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinės.


1921-ųjų kovo 30-oji ne visiems buvo šventė…

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 03 27 | Rubrika: Miestas

1921-aisiais kovo 30 dieną Palangos kraštą prijungus prie Lietuvos ir nubrėžus naują mūsų valstybės ir Latvijos sieną, šiuo istorijos posūkiu džiaugėsi ne visi. Jeigu Lietuvai ir Palangai tai buvo šventė, Šventosios gyventojai džiaugsmo nepatyrė. Dar ir dabar čia gyvenantys latvių palikuonys pamena tėvų ir senelių pasakojimus, kaip buvo išskirtos...


Šį savaitgalį Osle (Norvegija) vykusiame 46-ajame Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionate pabuvojusi ir su Europos varinių pučiamųjų orkestrų (European Brass Band Aassociation) asociacijos nariais susitikusi Palangos delegacija parvežė dvi džiugias žinias: pateikta paraiška mūsų mieste rengti Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą 2019-aisiais, o 2016-aisiais...


Antradienį Palangos miesto policijos komisariato salėje pareigūnams, kurorto teismo, reorganizuotos prokuratūros, Savivaldybės administracijos vadovams bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui pristatyta 2012-ųjų metų veiklos ataskaita. Pasak kurorto komisariato viršininko Alvydo Katkausko, statistika rodo, jog situacija esanti geresnė nei užpernai...


Drakonui 2012-aisiais nesikandžiojus, viltys, kad ir Gyvatė 2013-aisiais nekirs

Linas JEGELEVIČIUS, Livija GRAJAUSKIENĖ, 2012 12 27 | Rubrika: Miestas

Jeigu Rytų Drakonas šiais metais jūsų nei prarijo, nei apkandžiojo, ar galite būti tikri, kad 2013-aisiais Gyvatė jums neįkirs į kulkšnis? O gal visus drakonus sugebėjote taip prisijaukinti, kad skirtis su jais ir pasitikti mažiau nuspėjamą gyvatę yra labai sunku? Kokie buvo praeinantys metai žinomiems palangiškiams? Ir ko palangiškiai tikisi iš Naujųjų...


Kovo 11-oji – lemtinga Lietuvai diena

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 03 10 | Rubrika: Miestas

Kovo 11-ąją Lietuva minės nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį. Šią lemtingo apsisprendimo dieną 1990-aisiais atkurta Lietuvos valstybė bei pradėtas naujas mūsų šalies istorijos tarpsnis. Nepriklausomybę Lietuva pasirinko 1918-aisiais, o po 72 metų dar kartą patvirtino savo pasirinkimą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius