Kūrybiniuose užsiėmimuose dalyvavę S.Vainiūno meno mokyklos dailės skyriaus mokiniai kūrė eksperimentinį tekstilinį video filmuką.

Kūrybiniuose užsiėmimuose dalyvavę S.Vainiūno meno mokyklos dailės skyriaus mokiniai kūrė eksperimentinį tekstilinį video filmuką.

„Kultūros trajektorijos“. Pažinimo link

2012 11 15

Vaikai, paaugliai, jaunimas – tai publika, kuri kaip niekas kitas jaučia šiuolaikinės kultūros pulsą bei patys jam turi įtakos. Jų, naujos kartos politikos lyderių, menininkų, išradėjų mąstymo vaisiai subręs tik kitame dešimtmetyje, bet įtraukti juos į aktyvią kūrybinę veiklą būtina jau dabar. „Ramybės galerijos” menotyrininkės R.Jakštonienės inicijuotas edukacinis mobilių kūrybinių dirbtuvių/seminarų projektas „Kultūros trajektorijos” – vienas gražių ir naudingų neformalaus ugdymo įstaigos – meno galerijos ir mokyklų bendravimo pavyzdžių. Šio projekto tikslas – Vakarų Lietuvos miestų bei regionų vaikų, paauglių ir jaunimo šiuolaikiško kūrybinio mąstymo bei kūrybinių praktinių įgūdžių ugdymas, siekiant stiprinti kultūrinę ir meninę edukaciją bendrojo lavinimo mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vaikų globos namuose. Projekto metu vykstantys teoriniai bei praktiniai užsiėmimai vienaip ar kitaip susiję su profesionalaus šiuolaikinio meno sklaida jaunimui.
„Kultūros trajektorijų” kūrybiniuose užsiėmimuose dalyvavę Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos dailės skyriaus mokiniai kūrė eksperimentinį tekstilinį video filmuką. Vadovaujami profesionalių tekstilininkių E.Sakalinskaitės ir M.Balčaitytės dvi dienas mokyklos mokiniai ir mokytojai su entuziazmu piešė, kūrė būsimojo filmo personažus, vėlė veltinį. Šių užsiėmimų metu juos vedusios menininkės demonstravo šiuolaikinių medijų ir tradicinių meno šakų junginius, moksleiviams pristatė šiandienos meno tendencijas. Mokinių pasirinktos temos filmukui – pasakos be galo „Jojo, jojo du karaliai“, vystymo procesas, o ir pats filmo kūrimas buvo smagus kūrybinis užsiėmimas, vykęs įdomiai, greitai ir, tarsi, be jokių pastangų. Rezultatais liko sužavėti visi projekte dalyvavę moksleiviai. Mokyklos mokytojai taip pat džiaugėsi galėdami susipažinti su tarpdisciplininių eksperimentų naujovėmis, kuriuos stengsis panaudoti savo pamokose.
Meno galerijų, kitų kultūros institucijų ir mokyklų bendradarbiavimas plečia vietos bendruomenės tarpusavio ryšius. Neformaliai kultūros įstaigų edukacijai keliamos užduotys yra ne tik inicijuoti parodas, atitinkančias vaikų ir jaunimo poreikius, bet ir įtraukti jaunąją kartą į muziejaus „partnerystės programą“.
Panašaus pobūdžio edukaciniai projektai rodo realią neformalaus ir formalaus ugdymo įstaigų bendradarbiavimo naudą gilinant kultūrinį visuomenės raštingumą, o gal net turint įtakos sėkmingam karjeros pasirinkimui.
Projektą „Kultūros trajektorijos” dalinai remia LR kultūros ministerija.
 


Rasa UŽPELKYTĖ


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė ir dar 4 centro darbuotojai sugrįžoiš Italijos, kur gruodžio 7-8 dienomis dalyvavo Europos kultūros forume 2017.


Atgaivinu prisiminimus iš 1967 metų kovo vidurio Kulautuvoje, kai Nemunu čežėdamos, tarsi sausi šiaudai, link Baltijos jūros plaukė ledų lytys, ižas, anapus – senovinė, miniatiūrinė Zapyškio šventyklėlė, o nuotraukoje – mes, linksmi Vilniaus universiteto bendrakursiai, negalvojome nei apie šaltus skersvėjus, nei apie ligas, nors aš tada...



Palangoje – šimtas trylika kultūros vertybių

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 09 | Rubrika: Kultūra

Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 111 kultūros vertybių, registruotų Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: Birutės al. 46 esanti Lietuvos karininkų ramovės vila, regioninio reikšmingumo kultūros vertybės statusas suteiktas 1969 m. pastatytam architekto Algimanto Lėcko projektuotam viešbučiui...


Iš „Auksinio fenikso” apdovanojimų ceremonijos, šiemet surengtos  Anykščių kultūros centre, praėjusį penktadienį Palanga sulaukė puikios žinios – „Auksinis feniksas“  Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojui Nerijui Stasiuliui įteiktas kaip geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui.


„Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013 turi visas galimybes parengti Kultūros plėtros programos viziją ir, sukūrusi didžiulį bendradarbiavimo tinklą, jungiantį savivaldybės, biudžetines įstaigas, viešąjį ir verslo sektorių, nuoširdžiai ir nuosekliai dirbdama šiuos ir ateinančius metus, 2017-aisiais pateikti savo kandidatūrą tapti Europos kultūros sostine...


„Palanga – miestas kurortas, išsiskiriantis iš kitų miestų savo sezoniškumu. Tai turi įtakos ir mokesčių mokėtojų veiklai, ir biudžeto pajamų surinkimui“, – teigia Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų ir miestų mokesčių mokėtojų skyriaus Palangos poskyrio vedėja Elena Kuznecova.


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Dar du objektus ruošiamasi į jį įrašyti artimiausiu metu. 60 jų yra saugomi valstybės arba jie turi kultūros paminklo statusą, 51 objektas yra tik įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Kas gi valdo minėtąsias vertybes?


Vaikai, paaugliai, jaunimas – tai publika, kuri kaip niekas kitas jaučia šiuolaikinės kultūros pulsą bei patys jam turi įtakos. Jų, naujos kartos politikos lyderių, menininkų, išradėjų mąstymo vaisiai subręs tik kitame dešimtmetyje, bet įtraukti juos į aktyvią kūrybinę veiklą būtina jau dabar.


Kas galėtų ginčytis, kad šiais visuotinės kompiuterizacijos ir su ja susijusio nejudraus gyvenimo būdo laikais mes – nuo mažo iki didelio – judame vis mažiau ir mažiau. Ir mūsų vaikams labai svarbios tampa kūno kultūros pamokos. Tačiau tiek tada, kai mokėsi tėvai, tiek dabar, kai mokosi jų vaikai, dažnai iš moksleivių lūpų nuskamba: „Nenoriu į kūno kultūros...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius