Linas Žulkus: „Jei esi savo miesto patriotas, turi jam kažką sukurti“

Linas Žulkus: „Jei esi savo miesto patriotas, turi jam kažką sukurti“

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 09 21

Šį savaitgalį įvyksianti Stalo šventė į Palangą ir vėl pakvies ne vieną svečią. Prisėdus prie stalų pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, pabendrauti, pasigardžiuoti įvairiais patiekalais sugužės ir nemaža dalis palangiškių. Svečių bei kurorto gyventojų akis džiugins ir Palangos menininkų darbai – kurorto kultūros atstovai jau ruošiasi artėjančiam renginiui. Žinomas menininkas, subtilių medžio darbų autorius, tautodailininkas Linas Žulkus, šventėje dalyvaujantis jau ne vienerius metus, tikino tai darantis iš didelės meilės gimtajam miestui. „Asociacija „Žulkų kūrybinės dirbtuvės-galerija“ nuolat dalyvauja šventėje – tai jau tapo tradicija. Jei esi savo miesto patriotas, turi jam kažką sukurti, dalyvauti šventėse. Jei tik savo kiemą išpuoselėsi, o už tvoros bus „bardakas“, – koks ten grožis? Turi kurti grožį aplinkui“, – įsitikinęs pašnekovas, žadantis šių metų šventę praturtinti atsivežta Palangoje dar nematyta akcija.

Dirbtuvėse – nuo gimimo
L. Žulkus juokavo, jog kūrybinėse dirbtuvėse jis – nuo gimimo. „Tėvai buvo menininkai, kartu dirbome, taip ir liko. Man patiko tai, ką tėvas darė, ir pats mėginau kažką daryti“, – pasmalsavus, kas paskatino rinktis menininko kelią, sakė pašnekovas. Ne vieno subtilaus darbo autorius tikino šiandien jau neprisimenantis pirmojo savo kūrinio – teigė iš pradžių tiesiog pamėgdžiodavęs tai, ką darydavo jo tėvas.
Nors kūrybinės dirbtuvės buvo tapusios svarbia vaikystės dalimi, rinkdamasis išsilavinimą L. Žulkus nusprendė tapti muzikantu. „Baigiau Vilniaus Muzikos ir teatro akademiją. Grojau birbyne. Prieš tai baigiau Palangos muzikos mokyklą, J. Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, o paskui išvažiavau studijuoti į Vilnių“, – pasakojo pašnekovas. Menininkas neslėpė, jog muzika jam taip pat buvo prie širdies, tačiau susiklosčiusi situacija vertė rinktis kitą pragyvenimo šaltinį – eiti jau pramintu keliu meno dirbtuvėse. „Daug metų grojau ansamblyje, nemažai esu koncertavęs, bet dabar yra tokia situacija, kad už muziką niekas nenori mokėti tiek, kad galėtum kaip profesionalas koncertuoti. Bet kadangi turiu kitą gyvenimo būdą, tai hobis su profesija pasikeitė vietomis. Jei labai nori, pagroti galima ir laisvalaikiu“, – kalbėjo L. Žulkus.

Dalyvauja Stalo šventėse
Kiekvieną rugsėjį Palangoje vykstanti Stalo šventė pritraukia ne vieną menininką. L. Žulkus džiaugėsi, jog dalyvavimas šiame renginyje jau tapo gražia tradicija. Ne vienas renginio dalyvis jau yra džiaugęsis šventėje įteiktu simboliniu staliuku, kurio autorius – L. Žulkus. „Taip išėjo, kad reikėjo kažką įteikti, tai sugalvojau staliukus – dabar jau nepamenu, kas tą nominaciją sugalvojo – padarėme ir patiko, tapo tradicija“, – kalbėjo menininkas ir pridūrė, jog tarp renginio dalyvių yra ir tokių laimingųjų, kurie jau turi ne po vieną staliuką. Laimė būti apdovanotam šventėje yra nusišypsojusi ir pačiam staliukų autoriui: asociacijai „Žulkų kūrybinės dirbtuvės-galerija“ yra suteikta meniškiausio staliuko nominacija.
Menininkas yra ir mažiausio staliuko autorius, tačiau jis pats šio fakto sureikšminti nėra linkęs. „Kažkada kilo mintis padaryti mažiausią staliuką – kažkas darė didelį stalą, o aš padariau mažiuką. Nereikia sureikšminti, kad jis „-iausias“, aš esu prieš visokį lenktyniavimą. Nemėgstu sportinių rekordų, meno tikslas – dalyvauti, siekti, kad kažkam galbūt nuo meno geriau pasidarytų, prisidėti prie šventės“, – tikino L. Žulkus. Kūrėjas pasakojo, jog jam tiesiog įdomu dalyvauti, pateikti savo požiūrį. „Daug menininkų gali kurti kėdę, ir visos bus skirtingos, įdomios, kiekviena bus savita, o kuri „-iausia“ – tik Dievas težino. Darai, stengiesi, kad ta forma patiktų pačiam“, – sakė pašnekovas.
Pasiteiravus, kas skatina nuolat dalyvauti Stalo šventėje, menininkas prisipažino esąs savo gimtojo miesto patriotas, todėl norintis nuveikti ką nors gero ir gražaus dėl kurorto. „Asociacija „Žulkų kūrybinės dirbtuvės-galerija" nuolat dalyvauja šventėje – tai jau tapo tradicija. Jei esi savo miesto patriotas, turi jam kažką sukurti, dalyvauti šventėse. Jei tik savo kiemą išpuoselėsi, o už tvoros bus „bardakas“, – koks ten grožis? Turi kurti grožį aplinkui“, – įsitikinęs pašnekovas.

Palangoje to dar nebuvo
Šių metų Stalo šventė iš kitų išsiskirs ir tuo, kad joje į dangų turėtų pakilti meno kūriniai – virš galvų susirinkusieji išvys paveikslus. Esant palankiam orui, aitvarai su paveikslais į dangų turėtų būti keliami prie jūros tilto. Pajūryje pritaikyti šią idėją pasiūlė ją iš Babtyno-Žemaitkiemio dvaro į kurortą parvežęs L. Žulkus. „Ten vyko aitvarų tapymo pleneras, ir man teko ten lankytis. Pamačiau, kaip į dangų aitvarų pagalba kyla paveikslai. Vaizdas – nerealus. Man iškart kilo mintis, kad tai turi pamatyti daug žmonių Palangoje per Stalo šventę. Suderinome su kultūros darbuotojais, ir visi pritarė. Jei oras leis, aitvarai turėtų kilti nuo jūros“, – pasakojo menininkas.
Vienas iš akcijos kūrėjų – Marius Abramavičius – menininkas, užsiimantis tokiais menais, važinėjantis po pasaulį, – į šventę atsiveš savo tapytų paveikslų. „Rugsėjo 23-26 dienomis bus organizuojamas pleneras, kurio metu tapys vietiniai Palangos menininkai, porą drobių paruošiu savo jėgomis, kiti atsiveš anksčiau tapytus paveikslus. Svarbiausia, kad būtų palankus vėjas. Noriu, kad žmonės pasidžiaugtų – Palangoje to dar nebuvo. Tiesiog tai bus tokia meninė akcija“, – sakė L. Žulkus.
Organizuojamos akcijos metu Palangoje bus siekiama ir naujo Lietuvos aukščio rekordo keliant aitvarą-vėliavą. Iki šiol aukščiausiai Lietuvoje aitvarą-vėliavą yra pavykę iškelti į 500 metrų aukštį.
Užsiminus, kad galbūt tai ne vienintelis naujas menininko pasiūlymas, kurį bus galima išvysti šių metų Palangos stalo šventėje, L. Žulkus sakė: „Daugiau naujovių šiemet nepasiūlysiu – ir prie šios jau nemažai darbo“.

Siekia išlikti savimi
Žulkų kūrybinėse dirbtuvėse pagaminti kūriniai stebina savo subtiliu grožiu bei originalumu. Menininkas tikino, jog kartais atsitinka ir taip, kad užsakovo sumanymas pasirodo visai nepriimtinas kūrėjui. „Jei dirbinys nepatinka, stengiuosi nepriimti tokio užsakymo, žmogui siūlau iš naujo pagalvoti – kičo nedarau. Daug žmonių pasistato namus, architektai jiems nuolaidžiauja, ir kas iš to?“ – kalbėjo menininkas ir pridūrė, jog dirbdamas visuomet stengiasi išlikti savimi, saugo savo vardą, kad paskui, kam nors pamačius jo kūrinį ir pasiteiravus, kas jo autorius, nereikėtų raudonuoti sukūrus kičą.
L. Žulkaus kūriniai – kurti iš medžio, prie jo derinant ir kitokias medžiagas. „Daugiausia dirbame su medžiu – esame jo drožėjai. Gintarą naudojame kaip papuošimą, daugiau suvenyrams – nesame gintarininkai. Dirbant su medžiu galima improvizuoti – prie medžio pridėti ragą, gintarą, metalą, kokią seną pasagą prikalti, kartais kokių kalvio darbo elementų panaudojame. Net sąvartyne gali rasti įdomių daiktų ir paimprovizuoti, sukurti meną – kad ir senoviniai daiktai, sudėti į krūvą, tampa dekoru“, – kalbėjo menininkas, rodydamas savo tėvo sukurtus senove alsuojančius darbus.
Tautodailininkas pasakojo, jog pastaruoju metu, kai gintaras tapo itin brangus, neretai tenka ieškoti alternatyvų. „Būna, kad ir stiklo burbulą pridedi – kaip kokia mintis. Darome verslo dovanas, sportinius apdovanojimus – gintaras pabrangęs, o reikia nebrangių suvenyrų. Tuomet, atsižvelgdami į kainą, gintarą keičiame kita medžiaga“, – apie šiandienos aktualijas pasakojo kūrėjas.

Skirtinga medžių kalba
Medžio drožėjas teigė, jog gaminant dirbinį svarbu pasirinkti tinkamą medį, mat kiekvienas iš jų turi savitą charakterį, todėl vienaip atrodys kūrinys, pagamintas iš liepos, visai kitaip – iš beržo ar ąžuolo. Renkantis medieną taip pat labai svarbu atsižvelgti ir į tai, kur kūrinys bus laikomas – vienoks medis tiks kambarį puošiantiems darbams, kitoks tiems, kurie puikuosis lauke. „Medžiai skirtingi – kažką darai iš ąžuolo, jį vienaip apdirbi, liepą – kitaip. Pastarosios labai įdomi faktūra“, – kalbėjo menininkas, glostydamas iš liepos išdrožtą raštuotą dirbinį.
L. Žulkus pasakojo, jog mažesnius suvenyrus jie su tėvu paprastai drožia iš liepos, tačiau jei kūrinys skirtas laukui – toks daromas iš ąžuolo, atsižvelgiant į šio medžio dirbinių ilgaamžiškumą.
Kažin ar įmanoma tiksliai nusakyti, iš kur menininko galvoje atsiranda naujos idėjos, visgi išsiskirti su subtilių darbų kūrėju, nepasmalsavus, kur jis semiasi įkvėpimo, lyg ir neišeina. „Kartais tiesiog gauni temą, yra užsakymas, ir dirbi, arba vakare sėdint šauna mintis, pasidarai eskizą, paskui jį pritaikai. Kai būna konkretus užsakymas, kartu su tėvuku dirbame – čia toks mūsų tandemas. Kuo daugiau žmonių galvoja, tuo daugiau kyla minčių, – pasakojo menininkas ir prisipažino, jog su tėvu kartais netgi savotišką konkursą pasiskelbiantys, kurio idėja bus geresnė. – Tarkime, reikia kokiems nors sportininkams prizą sugalvoti , o jų jau daug buvo pridaryta, reikia kažko naujo, tada braižome, ieškome kažko originalaus, dar nematyto“.

Reikia, kad pastebėtų
Nors tikrasis menas nelinkęs pataikauti daugelio skoniui ir neretai teigiama, jog jis egzistuoja tiesiog sau, menininkas, norintis išgyventi iš savo sukurtų darbų, turi būti pastebėtas. „Menininkai visi nori, kad jų darbus įvertintų, – pagaliau iš to reikia ir gyventi. O jei nori iš to gyventi, sieki, kad tavo darbus pamatytų ir įvertintų. Džiaugiuosi, kad galiu iš to gyventi“, – atviravo L. Žulkus.
Pasiteiravus, kas šiame konkurencingame pasaulyje padeda išlikti, kūrėjas tikino, jog nereikia nieko kopijuoti – savitumas ir yra ta stebuklinga sąlyga, padedanti kūriniams būti pastebėtiems. „Būk savimi, nekopijuok nieko. Konkurentai bando plagijuoti mano kūrinius, bet tada jie tampa lyg kūrybiniais impotentais. O kaip kitaip gali juos vadinti, jei pavagia tavo idėją, bet išpildo ją labai prastai – o kitaip išpildytų aš dar nemačiau. Jei darai kokią kopiją, turi tai daryti trigubai geriau už originalą. Nemažai menininkų kūryboje panaudoja kito meno fragmentus, bet parašo, iš kur jie. Taip galima improvizuoti, o šiaip – savo turėk“, – įsitikinęs žinomas Palangos menininkas.
Trumpai
Gimė Palangoje.
Zodiako ženklas – Jautis.
Laisvalaikio pomėgiai – menai ir būriavimas.
Principas, kuriuo gyvenime vadovaujasi: „Visada būti savimi“.
Apie Palangą: „Palanga man yra gimtas miestas – pats geriausias“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

„Pakartosiu Rūmams tą patį, ką jau sakiau naujosios vyriausybės ministrams: negaliu pažadėti nieko – tik kraują, sunkų triūsą, ašaras ir prakaitą“, – tai legendiniai Vinstono Čerčilio žodžiai. Šis Britanijos premjeras labai ženkliai prisidėjo prie pasaulio, kuriame gyvename iki šiol, formavimo. V. Čerčilio pavyzdys liudija, kiek nulemti gali vienas...


Palanga turi aštuntąjį miesto Garbės pilietį

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 04 04 | Rubrika: Miestas

Minint „Palangos dienas“, sekmadienį, balandžio 3 dieną, Palangos Kurhauzo salėje miesto Garbės piliečio regalijos iškilmingai įteiktos naujajam, jau aštuntajam Palangos miesto Garbės piliečiui. Juo tapo profesorius, archeologas ir akademikas, buvęs Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus. Neužmiršti buvo ir nusipelnę kurorto ir kurortui gyventojai:...


Į tradicinį „Palangos tilto“ kavarytį praėjusį antradienį rinkosi Palangos miesto, Šventosios, Nemirsetos ir Būtingės seniūnaičiai bei miesto savivaldybės atstovai – administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė ir mero patarėja Jurgita Vanagė. Susitikimo metu seniūnaičiai dalijosi aktualiomis problemomis, viešai išsakė ne tik gyventojų...


Šį savaitgalį įvyksianti Stalo šventė į Palangą ir vėl pakvies ne vieną svečią. Prisėdus prie stalų pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, pabendrauti, pasigardžiuoti įvairiais patiekalais sugužės ir nemaža dalis palangiškių. Svečių bei kurorto gyventojų akis džiugins ir Palangos menininkų darbai – kurorto kultūros atstovai jau ruošiasi artėjančiam renginiui....


Tomas Julius Žulkus – Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas bei Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos skyriaus narys įsitikinęs, jog šie metai bus labai darbingi. „Šiuos metus drąsiai galima vadinti iššūkių Palangai metais – pradėta įgyvendinti daug ambicingų projektų...


Trečiadienio vakarą S. Vainiūno meno mokyklos salėn susirinkusiems Palangos bendruomenės nariams miesto meras Šarūnas Vaitkus pristatė praėjusio pusmečio veiklos ataskaitą. Porą valandų trukusiame susitikime su gyventojais meras ne tik vardijo savo ir visos komandos – Tarybos ir Savivaldybės administracijos darbuotojų – atliktus darbus bei artimiausiu metu numatomus pradėti...


Politikai savo vizijas turi pasverti labiau  3

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2013 05 02 | Rubrika: Savaitės komentaras

Sėkmingai įgyvendinama valdančiosios koalicijos programa miesto gyventojus verčia reikliau vertinti priešrinkiminius partijų pažadus.


Tomas Julius Žulkus, Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, Statybos ir miesto komiteto pirmininkas, per beveik du darbo miesto savivaldybės Taryboje metus jau įrodė esąs brandus politikas, kurio nuomonė svarbi ne tik jo vadovaujamo komiteto nariams, bet ir visiems politikams Taryboje, miesto bendruomenei. T. J. Žulkus – vienas pirmųjų kurorto politikų, kaip ir numato Tarybos...


„Istorikai šaltinių gali ieškoti bibliotekose. Archeologai visus duomenis turi išsikasti kastuvais“, – sako archeologas, povandeninės archeologijos Lietuvoje pradininkas, UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos Mokslinio ir techninio patariamojo komiteto narys, Klaipėdos universitete bei jo Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centre...


„Žmogus, dar neapgavęs Lietuvos. Garbė palangiškiams, kad čia gyvena Albertas Žulkus ir jo darbščioji šeima. Štai kur tikrasis savo valstybės patriotas. Kūrėjas – grynuolis. Eruditas. Oho, kiek daug knygų perskaitęs. Taip pat didžiulę kolekciją bibliografinių retenybių, įvairiausių tautiškų leidinių net tada, kai juos draudė viešumoje...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius