Lagamine telpanti miesto istorija

"Palangos tilto" informacija, 2019 04 12

Palangos viešoji biblioteka šiemet ir vėl tradiciškai dalyvauja Kurorto muziejaus organizuojamame renginyje „Palanga: istorijos atspindžiai“. Praėjusiais metais biblioteka pateikė retus, senus periodinius leidinius. Šiemet – artefaktus, susijusius su Emilija Adikliene (1906–1993) ir jos kraštotyrine veikla. Vieni vertingi – kaip autentiška dokumentinė medžiaga, pavyzdžiui, kaimų istorijos, kiti įdomūs – kaip jos pačios gyvento laikmečio artefaktai.
Palangoje E. Adiklienė buvo ryški asmenybė, itin atsidavusi kraštotyros darbui: organizavo įvairias temines kraštotyros ekspedicijas po senąją Palangą ir jos apylinkes, rinko etnografinius eksponatus, rengė kraštotyrines parodas, rašė straipsnius į spaudą. XX a. 7-8 dešimtmečiais buvusi pedagogė suformavo kraštotyros darbo mieste tradiciją, vadovavo LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Palangos skyriui.
E. Adiklienės iniciatyva aprašytas Palangos pajūris iki Latvijos sienos, 1978–1982 m. išvaikščiotas ir užfiksuotas Palangos senamiestis ir centras iki Rąžės upelio. 1983–1984 m. aprašytos miesto gatvės nuo Rąžės kairiojo kranto iki buvusios Vokietijos sienos. 1985–1990 m. kraštotyrininkė aprašė Kontininkų kaimą, nuo 1990 m. pradėjo tyrinėti Vanagupės ir Užkanavės kaimus. E. Adiklienė parengė kraštotyros darbų apie Palangos gatvių istorijas, senuosius palangiškius. Per 12 metų parašytos 24 miesto gatvių istorijos. Tai žinios apie namus, gyventojus, verslus, papročius, tradicijas, mitybą. Tai reikšmingiausi kraštotyrininkės darbai, kuriuose užfiksuotas miestelio vystymasis nuo XIX a. pab. – XX a. pr.
Palangos kurorto muziejuje visą balandžio mėnesį bus eksponuojami su E. Adiklienės kraštotyrine veikla susiję pavieniai artefaktai – originalus jos lagaminas, autentiška rankraštinė kraštotyrinė medžiaga, leidžianti suprasti, kaip ji sistemindavo medžiagą bei metalinis knygos aplankas ant kurio iškaltas Palangos herbas. Knygoje – susegtas palangiškio etnografo, fiziko, profesoriaus I. Končiaus „Palangos kraštas“ (parašyta 1925 m. kartu su V. Ruokiu). Šiandien šis eksponatas vertingesnis dėl paties įrišimo būdo, o daug metų atgal – ši knyga buvo sunkiai prieinama skaitymui. Labiausiai palangiškius turėtų sudominti 1816 m. „Senosios ir Naujosios Palangos inventorizacijos“ nuorašas.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Lagamine telpanti miesto istorija

"Palangos tilto" informacija, 2019 04 12 | Rubrika: Miestas

Palangos viešoji biblioteka šiemet ir vėl tradiciškai dalyvauja Kurorto muziejaus organizuojamame renginyje „Palanga: istorijos atspindžiai“. Praėjusiais metais biblioteka pateikė retus, senus periodinius leidinius. Šiemet – artefaktus, susijusius su Emilija Adikliene (1906–1993) ir jos kraštotyrine veikla. 


Pirmadienį Palangos kurorto muziejuje vyko mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“. Konferencijoje dalyvavo būrys mokslininkų, nagrinėjusių temas apie žydus, taip pat būrys ir vietinių palangiškių, besidominčių šia tauta ir jos istorija. Konferencija rengta kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir...


„Kuršių žemė“, „Kopa“, „Medžio šviesa“, „Pajūrio žolės“, „Šventosios žvilgsnis“, „Miško ir jūros kova“, „Liuteronų bažnytukės varpas“, „Išlikimas“,– tokius ir dar daugybę kitų siužetų rugpjūčio pabaigoje vykusiame XI dailės plenere-simpoziume...


Gydytoja psichiatrė Edita (tikro vardo ir pavardės „Palangos tiltas“ neskelbia herojės prašymu), jaunatviška, malonaus giedro veido, buvo mėgstama Palangos ir viso pajūrio pacientų bei kolegų. Bet jos gyvenimas jau trečius metus Norvegijoje nėra toli gražu toks, apie kurį ji svajojo. Jos istorija – ir įspėjimas kitiems Lietuvos gydytojams, kad svetur...


Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kartu su partneriu – Palangos kurorto muziejumi – sėkmingai įgyvendino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „Bibliotekos pažangai 2“ ir Kultūros ministerijos finansuotą projektą „Palangos istorija jungia kartas“. Biblioteka projektą, orientuotą į vietos bendruomenės gyvenimo kokybės...


Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka vykdo projektą „Palangos istorija jungia kartas“, finansuojamą Bilo ir Melindos Geitsų fondo (angl. Bill & Melinda Gates Foundation) ir iš dalies Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos. B. ir M. Geitsų fondą administruoja ir bibliotekų projektus koordinuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka...


Praėjusį penktadienį, vasario 13 dieną, palangiškiai – nei kiek neperdedant – miniomis traukė į Kurhauzo salę. Čia buvo pristatyta trijų Palangos žurnalistų Lino Jegelevičiaus, Livijos Grajauskienės ir Alvydo Ziabkaus knyga „Kurhauzo atgimimas – Palangos sėkmės istorija“. Knyga, kuri tapo Palangos ir jos bendruomenės padėka visiems, kas prisidėjo prie...


Pačiame Palangos centre, Ganyklų gatvėje, jau iškilę ar dar besistiebiantys „Kauno būstų“ keturaukščiai jau neatpažįstamai pakeitė centrinės miesto dalies veidą – iš pilkšvo, niekuo neišsiskiriančio jis tapo europietišku „Malūno vilų“ kvartalu: ryškių potėpių, tvarkingu ir žadinančiu nuotaiką. Beveik dvejų...


Palangos Birutės parko Sodininko namelyje (ties centriniu įėjimu į parką, Vytauto g. 19) duris atvėrė unikali paroda, skirta šio parko istorijai. Pasak parodos koordinatorės Aušros Latonienės, parko istorija besidominčiųjų šią vasarą lauks ne vienas renginys, o jų ciklas.


Šeštadienį, birželio 14-ąją, Palangoje paminėta Gedulo ir vilties diena. Po Šv. Mišių Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, plazdančių vėliavų vedama palangiškių, kuriems 1941-aisiais prasidėjusi tautos kančios istorija – ne vien datos ir sausi faktai, eisena pro skaudžius įvykius menančią Senąją vaistinę, kur 1944-1951 m....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius