Laikas suprasti: nemokamo nieko nebūna

Laikas suprasti: nemokamo nieko nebūna

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 10 29

Praėjusį sekmadienį įvykęs parodomasis kretingiškių žygis pėsčiomis į Palangą patvirtino, kad vasarą prie jūros išsiruošę Kretingos rajono gyventojai į Neringos kurortą nevažiuoja.
Kitaip, persikėlus į Smiltynę, prie įvažiavimo rinkliavą renkančio posto, jau mažiausiai dešimt metų rikiuotųsi prieš Baltijos jūros apmokestinimą protestuojančių kretingiškių palapinės. O į Nidą pėsčiomis traukiantys pikti žemaičiai jau būtų takus pramynę.
Tačiau ant Neringos valdžios kretingiškiai kažkodėl nepyksta. Ir Lietuvos poilsiautojų teisė Kuršių nerijoje nemokamai patekti prie mūsų visų Baltijos jūros jiems nerūpi. Nepaisant to, kad atvažiuoti į Nidą ar Juodkrantę rinkliava už automobilį yra dvigubai didesnė, nei ketina imti Palanga.
Nepyko kretingiškiai ir ant Palangos valdžios, kol ji kelis metus iš kurorte nakvojančių poilsiautojų rinko „pagalvės“ mokestį. Ir palangiškių plėšikais nevadino. Ir dėl iš visos Lietuvos prie jūros važiuojančių vasarotojų, esą, pažeidžiamų teisių nerūstavo.
Lažinuosi, kad kretingiškiai būtų tylėję net ir tuomet, jei ta „pagalvės“ rinkliava Palangoje ne 30 centų, o, kaip užsienio šalyse, kokius 2 eurus būtų kainavusi. Žinia, kodėl – kretingiškiai Palangoje juk nenakvoja, o apsisukę prie jūros grįžta į namus.
Viskas apsivertė Palangos savivaldybei nusprendus mokestį už nakvynę pakeisti rinkliava už įvažiuojantį automobilį. Kai kretingiškiai suprato, kad jau nuo kitos vasaros už įvažiavimą į Palangą automobiliu gali tekti mokėti ir jiems. Tačiau ir tuomet šio sprendimo teisėtumas ar, neva, ribojamos visų Lietuvos gyventojų teisės nemokamai patekti prie jūros, jiems dar nerūpėjo.
Į Palangą „derėtis“ atvykusi kretingiškių delegacija pageidavo, kad Kretingos rajono gyventojai būtų atleisti nuo rinkliavos, kaip ir palangiškiai. Kai savivaldybėje buvo paaiškinta, kad toks lengvatos suteikimas teritoriniu principu būtų neteisėtas likusios Lietuvos gyventojų atžvilgiu, Kretingos rajono gyventojų tikslai staiga pasikeitė. Supratę, kad panaikinti teisėtą sprendimą Palangos tarybos priversti nepavyks, į pagalbą pasitelkę prieš Seimo rinkimus itin paslaugiais tapusius politikus, kretingiškiai bando kibti į tokią rinkliavos teisę kurortinėms savivaldybėms suteikiantį įstatymą.
Tokie desperatiški bandymai išvengti valstybės įteisintos prievolės susimokėti už gaunamas paslaugas tik patvirtina, kokie gajūs yra mūsų egoizmu ir perdėtu savanaudiškumu paremti įpročiai. Sovietmečiu prie nemokamų arba simboliškai kainuojančių paslaugų pripratintą visuomenę sunku įtikinti, kad viskas šiame pasaulyje kainuoja. O jei ką nors iki šiol dar ir gaunam nemokamai, už tai kažkas vis vien yra sumokėjęs.
Niekam nekyla klausimų, kai apsilankant muziejuje reikia pirkti bilietą. Būtų galima nustebti – kodėl turėtume mokėti už valstybės ar savivaldybės išlaikomuose muziejuose esančių eksponatų apžiūrą? Juk tai ne koncertas, kuriame kažkas dainuoja, groja. Tai yra, dirba. Tačiau ir muziejus yra šildomas, apšviečiamas, jame patalpas valo valytojos, darbuotojams mokami atlyginimai. Valstybės ar savivaldybės muziejui skiriami pinigai iš tiesų yra mūsų visų. Tačiau muziejaus išlaikymui jų nepakanka, todėl papildomai dar pridedame pirkdami bilietus.
Antai, turistai nemokamai vaikšto po Kretingos dvaro parką, kuris prižiūrimas ir tvarkomas iš rajono biudžeto lėšų. Kodėl už šio parko priežiūrą moka rajono biudžetą sukaupiantys kretingiškiai, o ne tie, kurie naudojasi parku? Vasarą prie jūros atvažiavę Kretingos rajono gyventojai Palangoje randa švarius paplūdimius, poilsiautojų saugumu besirūpinančią gelbėjimo tarnybą, išblizgintą ir gėlėmis padabintą miestą, trinkelėmis išklotus šaligatvius, rekonstruotas gatves, naujas pramogas, vaikų žaidimų aikšteles.
Už visą tai apmokėta iš Palangos biudžeto, iš kurio už šiuos kurorto infrastruktūros sukūrimui ir išlaikymui skirtus pinigus buvo galima remontuoti savivaldybės statinius, mokyklose atnaujinti kompiuterius ar palangiškiams sumažinti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Kodėl prie kurortinės infrastruktūros išlaikymo neturėtų prisidėti tie, kas ja ir naudojasi – poilsiautojai? Net ir vienadieniai, nakvoti grįžtantys į namus.
Dėl įvažiavimo rinkliavos nirštantys kretingiškiai atšauna, kad vasarą pajūrio kurortą užplūstantys poilsiautojai ir taip savo pinigus palieka Palangoje. Tačiau, paradoksas, bet iš viešbučiuose gyvenančių, kavinėse valgančių ir privačiuose klubuose pramogaujančių poilsiautojų miesto biudžetas negauna nė cento. Visi mokesčiai nuo apyvartos subyra į valstybės iždą. Palangos savivaldybei jokio skirtumo, ar per vasarą prie jūros atvažiuoja 10 tūkst. poilsiautojų ar milijonas. Po milijono svečių miestui dar daugiau išlaidų tvarkant nudrengtas gatves ir vežant šiukšlių kalnus.
Vienintelės tiesioginės miesto pajamos iš poilsiautojų tėra rinkliava už naudojimąsi kurorto infrastruktūra. Jei mūsų valstybė būtų tokia turtinga kaip Saudo Arabija, savo kurortų poreikiams greičiausiai skirtų tiek lėšų, kad užsienio turistų akyse šalies vizitine kortele turintys tapti Palangos, Druskininkų, Birštono, Neringos kurortai virstų Lietuvos deimantais.
Deja, toli gražu to negalinti padaryti valstybė teisę elgetauti iš poilsiautojų suteikė patiems kurortams. Maža to, nuo gruodžio mėnesio įsigaliojančia Rinkliavų įstatymo pataisa už patekimą į turizmo ir poilsio objektus turistus ir svečius leidžiama apmokestinti visoms šalies savivaldybėms. Taigi, elgetausime visi.
Jei kaimynai nesnaus, už apsilankymą Kretingos dvaro parke netrukus rinkliavą mokės ir pasisvečiuoti atvykę palangiškiai. O mokėdami, manykime, neburbės, nes kas jau kas, o Palangos gyventojai supranta, kad nemokamo nieko nebūna.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



k 2015-11-22 19:06 (. / IP: 78.57.226.210)
aciu merui uz rupinimasi

Taip pat skaitykite

Šį sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas. Kovo 26-ąją 3 valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn. Tai kasmet, du kartus per metus, kyla diskusijos, kam to reikia, kodėl reikia griauti nusistovėjusią tvarką.  


Patvirtintam poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ direktoriui Tomui Juliui Žulkui atrodo, jog gan primityviai, nesikeičiančiai Palangos paplūdimio infrastruktūrai ypač reikalingas miesto dėmesys. „Galime giedoti ditirambus Palangai dėl visų jos pastebimų pasikeitimų, bet jau seniai pribrendo laikas atsigręžti į kurorto paplūdimį ir į jį investuoti“...


Laikas suprasti: nemokamo nieko nebūna  1

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 10 29 | Rubrika: Savaitės komentaras

Praėjusį sekmadienį įvykęs parodomasis kretingiškių žygis pėsčiomis į Palangą patvirtino, kad vasarą prie jūros išsiruošę Kretingos rajono gyventojai į Neringos kurortą nevažiuoja.


Palangiškė Bronislava Gabrėnienė neseniai šventė gražų jubiliejų: aktyvi visuomenininkė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Laisvės kovų sąjungos, Sausio 13-osios brolijos narė sulaukė 90-mečio. Nors gyvenime teko patirti ne vieną sunkų išbandymą, pajusti gyvenimo tremtyje skonį, Lietuvos laisvės kovų dalyvė tikino, jog, pasukus laiką...


Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Petras Keinys jau trejus metus rūpinasi, kad kurorte būtų tvarka, kurią teisės aktais yra apibrėžusi Taryba. Liaudiškai kalbant, jam, be kita ko, tenka užtikrinti, kad akių nebadytų griuvėsiai, o besigrožėdami gamta ar miesto architektūra netyčia neįmintume į šunų ekskrementus, kurių...


Praėjusią vasarą Reinoldas Liaudanskas, pasakodamas man koks būsiąs jam įtemptas ruduo (parodos, seminarai, susitikimai su studentais, kolegomis, išvykos į kitus miestus ir šalis) nuoširdžiai prisipažino: „Norint padaryti gerai, reikia daug ir įdėti“. Apie savo klasės draugą R. Liaudanską, kaip „užkietėjusį" balandžių augintoją- jis ir Palangos...


Trečiadienį meras Šarūnas Vaitkus daugiau kaip valandą skyrė bendravimui su miesto žiniasklaida – papasakojo apie nuveiktus darbus ir atsakė į klausimus. Susitikime dalyvavo ir administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.


Olandijos ambasadorius Lietuvoje Joepas Wijnandsas, residuojantris mūsų šalyje šiek tiek daug kaip metus, jau spėjo Vilniuje pavažiuoti vietine šiukšliaveže, dalyvauti gėjų eitynėse, stebėti televizoriaus ekrane su mūsų premjeru futbolo čempionatą, su šeima apsilankyti Palangoje vasarą. Šią savaitę, trečiadienį, olandas apsilankė pas Palangos merą Vytautą Stalmoką darbiniu vizitu...


Darbo vietos laisvos ilgai nebūna

Miglė IVANAUSKAITĖ, 2009 07 11 | Rubrika: Miestas

Darbo biržose šiuo ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu – pats darbymetis. Darbo rinkos rodikliai fiksuoja įtemptą padėtį: bedarbių skaičius daugelyje apskričių nemažėja, o naujų darbo vietų pasirinkimas kuklus.


Brangiausia vertybė – Dievo duotas laikas

Aistas MENDEIKA, 2009 05 23 | Rubrika: Kultūra

Penkiasdešimtmetį švenčiantis Palangos klebonas dekanas, bažnytinių kanonų teisės mokslų daktaras Algis Genutis teigė, jog žmogui šiame pasaulyje Dievo duotas laikas yra labai didelė vertybė, kurią reikia ypatingai branginti. „Dažnai pagalvoju, kad kažkada vaikystėje galėjau labiau pasistengti, padaryti, pasielgti geriau. Tačiau vis dėlto esu įsitikinęs, jog pasirinkdamas kunigo kelią...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius