Laikrodis atsigręžia į vasarą

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 03 28

Sekmadienį grįžtame prie vasaros laiko – suksime laikrodžio rodykles viena valanda pirmyn. Dukart per metus nuvilnija viešos diskusijos – reikia to, ar nereikia, naudinga ar kenksminga? Tačiau diskusijos – tik diskusijos, o visoje Europoje bendru susitarimu persukami laikrodžiai turės būti perskuti ir Lietuvoje. 

 

Sugalvojo amerikietis

Pirmą kartą sutaupyti vieną šviesią valandą apie 1784-uosius metus pasiūlė Bendžaminas Franklinas, žymus Jungtinių Amerikos valstijų veikėjas, politikas, publicistas ir mokslininkas. Jis teigė, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos. Anot jo, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.

 

Taupė energiją – persuko laikrodžius

Daugelyje valstybių laikrodis, pagal nustatytą planą, pradėtas persukinėti dar XX amžiaus pradžioje. Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji taupyti energiją ir šviesųjį paros metą pradėjo anglai – pristigus kuro ir degalų, taupant elektrą nuspręsta panaudoti saulės šviesą. Darbo laikas šviesoje sutaupė nemažai lėšų. Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta 1980-aisiais.

 

Panaikino ir vėl įvedė

Lietuvoje į vasaros ir žiemos laiką periodus imta skirstyti 1981 metais. Atkūrus nepriklausomybę ši taisyklė galiojo iki 1999 metų rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė. Tačiau 2003-ųjų pavasarį ministrų kabinetas, vadovaujamas Algirdo Mykolo Brazausko, sugrąžino vasaros laiko įvedimą. Buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos, į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, rekomendacijas. Dabar laiko persukimą yra reglamentavusios visos 27 Europos Sąjungos šalys, pagal tai yra suderinti lėktuvų, traukinių grafikai, todėl pakeisti visa tai būtų ir brangu, ir nenaudinga, ir komplikuota.

Energetikai nejaučia pokyčio

Dabar, kai technikos naudojimas ir energijos vartojimas tiesiog milžiniškas, energetikai teigia, jog laiko persukimas nėra toks svarbus: esą energija nesutaupoma arba itin minimaliai. Tačiau vėl keisti tvarką būtų pernelyg nepatogu – tektų kone maištauti prieš įsigaliojusią visos Europos tvarką, todėl artimiausiu metu to nebus.

2008 metų vasarą Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius kreipėsi į įvairias ministerijas, prašydamas atlikti išsamius tyrimus dėl vasaros ir žiemos laiko kaitos poveikio žmogui. Ministerijos pateikė tik ganėtinai abstrakčius duomenis, rimti tyrimai iki šiol neatlikti. Prieš porą metų Europos Komisija paskelbė ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams. Ji buvo parengta pagal ES narių pateiktą informaciją – nė viena valstybė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko.

  Sutrinka biologinis laikrodis

Tad iki šiol kalbama tik apie laikrodžių persukinėjimo poveikį kalbama tik puse lūpų. Anot medicinos specialistų, sveikas žmogus nepatogumų neturėtų patirti. Ūmesni yra tik mažamečiai, ligoniai. Biologų pastebėjimu, perėjimas prie naujo laiko nuolat veikia mėgstančius ilgiau pamiegoti – jiems trūksta vienos valandos miego, laikrodį pasukus valanda į priekį. Vidinis, biologinis žmogaus laikrodis sutrinka taip, jog žmonės sunkiau keliasi į darbą, ryte skundžiasi nedarbingumu, jautresni žmonės patiria stresą, jaučia energijos stygių. Tačiau biologijos vadovėliai tikina, jog organizmas reaguoja į laiko kaitą tik tada, jei skirtumas 2-3 valandos. Verčiau pabrėžiama nauda – ilgiau galime džiaugtis šviesiais vakarais, nuveikti kažką naudingo, aktyviai leisti laisvalaikį. 

 

Rodykles persuka ne visi

Pasaulyje laiko kaitą pripažįsta anaiptol ne visos valstybės. Centrinės Afrikos valstybės niekada nėra sukiojusios laiko, Venesuela, Vietnamas, Kambodža, Papua Naujoji Gvinėja, Saudo Arabija ir keletas kitų – taip pat. Anksčiau sukioję laiką, dabar to nedaro didžioji dalis Pietų Amerikos, Alžyras, Libija, Pietų Afrikos respublika, didelė dalis Azijos (išskyrus Rusiją), Meksika ir kitos valstybės bei jų dalys.

 

Tenka prisitaikyti

Tad jei laikrodį persuka didesnioji dalis pasaulio, tą daryti tenka ir mums, besiguodžiant pirmomis dienomis dėl miego stokos ar keisto, nepaaiškinamo nuovargio ir valgymo ritmo sutrikimo. Telieka prisitaikyti, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, trečią valandą nakties laikrodį persukant viena valanda pirmyn. Vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio savaitgalį – ketvirtą valandą nakties laikrodį pasukant viena valanda atgal dėl to paties – šviesaus paros meto taupymo pavyzdžio. 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Kitąmet daugės vadinamųjų savivaldybių donorių, kurios dėl didesnių gyventojų pajamų iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) turės palikti dalį jo valstybei. Prie buvusių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų bei Neringos savivaldybių prisijungs Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų, Trakų rajono bei Palangos miesto savivaldybės. 


Spalio 18 dieną Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje vyko anglų kalbos renginys „On TV Tonight. Live“. Į jį susirinko ne tik mūsų klasiokai ir mokytojai, taip pat atvyko ir buvę mūsų mokyklos mokiniai iš Palangos senosios gimnazijos.


Šį sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas. Kovo 26-ąją 3 valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn. Tai kasmet, du kartus per metus, kyla diskusijos, kam to reikia, kodėl reikia griauti nusistovėjusią tvarką.  


Palangoje žurnaliste dirbusi Inga Šviesaitė, dabar sėkmingai dirbanti dizainere Kaune, toliau dalijasi kelionės į Maroką įspūdžiais su „Palangos tilto“ skaitytojais.  


Du rugsėjo savaitgaliai buvo paženklinti dviem gražiom šventėm: rugsėjo šeštąją liuteronų evangelikų bendruomenė visus sukvietė į Būtingės bažnyčios 190 metų jubiliejų, o rugsėjo 13-ąją Rucavoje buvo minima Baltų vienybės diena, į kurią suvažiavo ne tik gausus būrys lietuvių bei latvių, bet atvyko ir aukšti abiejų valstybių asmenys. Gražios šventės paliko...


Jau tradiciškai į šventę susirinkusi visa Palanga kartu su savo svečiais rytoj susės prie ilgiausio Lietuvoje „Palangos stalo“. Ir, besidalindama vaišėmis, aptars, kokia buvo vasara. „Palangos tiltas“, prisidėdamas prie šio rudeninio viščiukų skaičiavimo, nusprendė peržvelgti, kas per šią vasarą – ir ne tik sezono...


„Žiūrovas yra protingas. Jo neapgausi: jis supras, kas yra tiesa, ir pamils tave tik tada, jeigu pajus tą tiesą“, – įsitikinusi Palangos sanatorinės mokyklos anglų kalbos mokytoja, Palangos „Grubiojo“ teatro aktorė, šiemet mėgėjų teatro šventėje „Tegyvuoja teatras“ tapusi nominacijos „Ryškiausia aktorė“ laureate Rita...


– Ar turėjote galimybę sudėti bluostą rinkimų naktį? – Nelabai. Atsiguliau tik pusę penkių ryto, o septintą valandą buvau vėl ant kojų. – Kas buvo pirmieji jūsų sveikintojai? – Jų buvo daug. Tarp pirmųjų – ir A. Velykienė, ir E. Gentvilas, ir TS-LKD pirmininkas A. Kubilius. Net važiuoti nelabai galiu – visi skambina.  


Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą yra vykdomas ES projektas „Konferencijų centro viešbutyje „Vanagupė“ sukūrimas“. „Projektas yra pradėtas 2009-aisiais metais ir jį planuojama sėkmingai užbaigti šių metų gegužės mėnesį, sukuriant didžiausią ir moderniausią konferencijų centrą Vakarų Lietuvoje“,- pasakojo „Vanagupės“ viešbučio vykdančioji direktorė Giedrė...


Laikrodis atsigręžia į vasarą

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 03 28 | Rubrika: Sveikata

Sekmadienį grįžtame prie vasaros laiko – suksime laikrodžio rodykles viena valanda pirmyn. Dukart per metus nuvilnija viešos diskusijos – reikia to, ar nereikia, naudinga ar kenksminga? Tačiau diskusijos – tik diskusijos, o visoje Europoje bendru susitarimu persukami laikrodžiai turės būti perskuti ir Lietuvoje. 


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius