Vila „Ramovė” dabar.

Vila „Ramovė” dabar.

Lietuvos karininkų ramovės vila pripažinta kultūros vertybe

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 09 23

Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti medinė Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie Kunigiškių karjero esantis Kunigiškių senkapis. Šiais metais Kultūros vertybių registras pasipildė dar dviem Palangos objektais, vienas jų – Birutės al. 46 esanti Lietuvos karininkų ramovės vila.

Įregistruota liepą
XX a. pradžioje statyta ir 1934-aisiais Lietuvos karininkų įsteigta organizacijos Lietuvos karininkų ramovės įsigyta vila į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą Palangos savivaldybės  Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos teikimu įtraukta šių metų liepos 11 d. Jai suteiktas registrinio regioninio reikšmingumo lygmens objekto statusas, kurio vertingųjų savybių pobūdis – kraštovaizdžio, architektūrinis bei istorinis.
Kultūros vertybių registre minimos šios vilos vertingosios savybės: aukštingumas – du aukštai su pastoge; tūrinė erdvinė kompozicija – susikertantys tūriai su atviromis verandomis ir balkonais; stogo forma – šlaitinis stogas; išorinių kapitalinių sienų tinklas; stačiakampės langų ir durų angos.
Prie vertingųjų pastato savybių priskiriamas ir fasadų architektūrinis sprendimas – medinė vila yra Palangos kurortui būdingos stilistikos, taip pat fasadų architektūros tūrinės detalės: atviros verandos su virš jų įrengtais balkonais rytiniame ir vakariniame fasaduose; fasadų apdaila ir puošyba – fasadų medinių lentų horizontalaus apkalimo tipas; rytinio, šiaurinio ir vakarinio frontonų medinių lentų vertikalaus apkalimo tipas; langų ir durų mediniai profiliuoti apvadai su tiesiais sandrikais; rytinio ir vakarinio fasadų verandų medinių turėklų tvorelių tipas – beje, pažymėtina, jog tikslinga būtų  atkurti kiaurapjūvio ornamento dekoratyvinius turėklus, užfiksuotus ikonografinėje medžiagoje; taip pat rytinio fasado verandos medinės dekoratyvinės detalės bei šiaurinės pusės balkono stogelio apačios kiaurapjūviu pjaustinėtos juostos tipas.
Vertingos ir pačios pastato konstrukcijos: pamatas su akmenų mūro cokoliu; medinių karkasinių sienų tipas; medinių gegninių stogo konstrukcijos tipas ir medinės sijinės perdangos tipas; medinių durų ir langų tipas – beje, 2004-2005 m. langai ir durys pakeisti į medinius su stiklo paketais, langų skaidymas išlikęs; konstrukcijų dekoras: medinių profiliuotų gegnių ir sijų galų tipas bei rytų, šiaurės ir vakarų frontonų medinių stygų ir kraigo ilginių jungtys.
Vilos, kuri buvo rekonstruota 1952-1955 ir 1994 m., būklė yra gera.

Kvartalo ir sklypo raida
Lietuvos karininkų ramovės vila, kaip ir beveik visi XX a. pradžioje Palangoje statyti pastatai, turi ilgą ir turtingą istoriją. Ją itin kruopščiai ištyrė bei nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertinimo medžiagoje surašė atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Vilija Andriulionienė. Skaitytojų dėmesiui pateikiame ištraukas iš V. Andrulionienės surinktos medžiagos.
Kurortinės zonos formavimosi charakterį puikiai iliustruoja pastato, kurio dabartinis adresas Birutės al. 46, vietos ypatumai 1895 m. žemėlapyje. Iš jų nesunku nuspėti būsimų Birutės ir Gedimino gatvių bei Kęstučio gatvės tęsinio trasas, kas padidina tikimybę, kad tiriamo pastato sklypas tuo metu jau buvo susiformavęs. Pagrįstą susidomėjimą kelia vienas 1935 m. dokumentas, susijęs su šios teritorijos žeme. Lietuvos karininkų ramovės 1935-05-02 rašte Telšių apygardos žemės tvarkytojui dėl jų įsigyto turto Palangoje činčo bei nuomos teisių likvidavimo ir žemės perleidimo Lietuvos karininkų ramovės nuosavybėn, rašoma: „Į Tamstos š.m. balandžio mėn. 3 d. raštą Nr. 2083 siunčiu Lietuvos karininkų ramovės įgyto turto Palangos mieste pirkimo-pardavimo akto ir kontraktų 1898 ir 1904 m. nuorašus“. Čia minimas pirkimo-pardavimo akto nuorašas archyvuose išliko, tačiau nepavyko aptikti 1898 ir 1904 m. kontraktų nuorašų. Jeigu 1898 m. kontraktas buvo pirmasis sandoris, kuriuo žemės savininkas grafas F. Tiškevičius išnuomojo tiriamą žemės sklypą, gali būti, kad jo ribos buvo nustatytos būtent tuo metu.
XX a. pradžioje tiriamo pastato kvartalo struktūra jau turėjo būti pakankamai aiški, kadangi kvartale ir jo prieigose vyko statybos. Iš 1901 m. publikuoto kurorto aprašymo sužinome, kad kurorto dalis, skirianti kurhauzo parką nuo jūros, yra apsodinta jaunomis pušimis, kad be kurhauzo vilų ir miestelio gyventojų gyvenamųjų namų yra daug kitų vilų (išvardija 11), iš kurių vienos yra geresnės, kitos blogesnės, bet visos švarios ir tvarkingos.
Pirmasis žinomas planas su kurortinės zonos gatvėmis ir sklypų ribomis datuojamas XX a. pradžioje. Nors ir labai apgadintas, su vėlesniais papildymais bei pakeitimais jis yra naudingas tuo, kad leidžia identifikuoti daugelį statinių pagal vietas ar (ir) pavadinimus. Kvartale, apribotame Kęstučio g. pietuose, Palangos Mylėtojų (dab. Meilės) al. vakaruose, Senkevičiaus (dabar J. Simpsono) g. šiaurėje ir Birutės al. rytuose pažymėti trys sklypai, iš kurių du jau užstatyti. Užrašai sklypuose liudija, kad sklype prie Birutės gatvės stovi vila „Bogumila“, o viduriniame – Skowronskio gimnastikos salė. Tuščias tik kraštinis sklypas vakarų pusėje, kuris taip niekada ir nebuvo užstatytas.
1929 m. duomenimis tiriamo pastato sklype buvo nuomojama vila „Bogumila“, tuo tarpu gretimame sklype stovėjo jau kitas pastatas – kavinė „Grand“. Apie čia stovėjusios gimnastikos salės likimą duomenų neaptikta.
1934 m. pastatą – vilą  „Bogumila“ – su sklypu įsigijusi Lietuvos karininkų ramovė nuo pat pradžių svarstė įvairias poilsiavimo sąlygų pagerinimo galimybes. Būta siūlymų ir nugriovus esamą vasarnamį statyti naują, ir prie esamo pastatyti barako tipo valgyklą, o 1939 m. parengti 4 skirtingų autorių naujojo vasarnamio projektai, pagal kuriuos senoji vila su naujuoju pastatu būtų sudariusi kompleksą.

Vila „Bogumila“

Apie asmenis, susijusius su pirmaisiais žinomais aprašomos valdos nuomos sandoriais – 1898 ir 1904 m. kontraktais, duomenų nėra.
1910 m. „Kurjer Litewski“ vilą „Bogumila“ Palangoje reklamuojančiame skelbime nurodytas ponios Bociarskos kontaktas: Kaunas, ponia Bociarska, Nikolajaus prospektas (dab. Laisvės Alėja) 76. (Kowno, pani Bociarska, prospekt Mikolajewski 76.). 1913 m. leidinyje pansionatas „Bogumila“ nurodytas esantis ponios Gorskos (p. Gorskiej).
1922 m. turinčių teisę balsuoti Palangos gyventojų sąraše, Kęstučio g. įrašyta 73 m. amžiaus Bogomila Bociarskienė, kaip manoma, čia apsigyvenusi nuolatinai po Pirmojo pasaulinio karo.
1929 m. leidinyje esančioje namų ir nuomininkų rodyklėje vilos „Bogumila“ savininke įrašyta B. Bociarskienė. Sprendžiant iš vilos 1934-11-24 pirkimo-pardavimo akto, ši informacija pasenusi, kadangi po B. Bociarskienės mirties 1926 m. vilą paveldėjo jos dukterys: Marija Bociarskytė-Gorskienė  ir Anelė Marija Bociarskytė-Rekošienė. 1931 m. mirus A. M. Rekošienei, vilos savininke tapo M. Gorskienė, kuri per įgaliotinį Liubomirą Bociarskį 1934 m. vilą pardavė Lietuvos karininkų ramovei.
Vilos pavadinimas „Bogumila“ leidžia manyti, kad taip ji buvo pavadinta B. Bociarskienės garbei, o Gorskių ir Bociarskių giminystės ryšiai rodo, kad vila naudojosi abiejų šeimų nariai. Sunku pasakyti, kas iš minėtų šeimų atstovų buvo tikrasis pirmasis vilos savininkas, nes reklaminiuose leidiniuose gali būti nurodyti tik vilos reikalais besirūpinantys šeimos nariai.
 

Įsigijo Lietuvos karininkų ramovė
Kaip jau buvo minėta, 1934 m. tuometinės savininkės M. Gorskienės įgaliotinis L. Bociarskis vilą pardavė Lietuvos karininkų įsteigtai organizacijai – Lietuvos karininkų ramovei.
Lietuvos karininkų ramovės istorija prasideda 1919 m. liepos 23 d., kai buvo įkurtas Kauno įgulos karių klubas. 1922 m. lapkričio 19 d. generolo Vlado Nagevičiaus-Nagiaus iniciatyva Kauno įgulos karininkai įsteigė karininkų korporacijos klubą, o 1924 m. balandžio 30 d. prof. Jono Jablonskio siūlymu ir krašto apsaugos ministro įsakymu, klubas pavadintas Lietuvos karininkų ramove.
1931 m. metiniame karininkų ramovės atstovų suvažiavime buvo iškeltas pageidavimas ramovei įsigyti Palangoje vilą, kad karininkai ir jų šeimos galėtų lengvesnėmis sąlygomis naudotis kurortu. 1932 m. vykusiame suvažiavime nutarta Palangos kurorte pirkti iš vidaus reikalų ministerijos 1 ha ploto sklypą už 10.000 Lt, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių šio sklypo įsigyti nepavyko. Po to imta ieškoti kito sklypo ir 1934 m. pavasarį vykusiame suvažiavime (esant aktualesnių klausimų, vasarnamio įsigijimo klausimas buvo atidedamas) buvo pranešta, kad „Vyriausybė yra pažadėjusi duoti „Ramovei“ labai lengvomis sąlygomis sklypą Palangoje. Numatoma pasirinkti vieną iš trijų sklypų. Konkretaus ir galutinio sprendimo šiuo reikalu dar nėra“. Nėra žinoma, iš kokių sklypų tada buvo numatoma rinktis, tačiau jau tų pačių metų rudenį buvo nupirktas sklypas su vasarnamiu iš M. Gorskienės įgaliotinio L. Bociarskio, aptiktas, kaip rašoma spaudoje, „Ramovės seniūnų tarybos narių rūpesčio dėka“.
1935 m. pavasarį vasarnamis buvo suremontuotas, Ramovės valdyba patvirtino vasarnamio eksploatacijos taisykles. Tų pačių metų liepos pradžioje pastatą papuošė iškaba „Vila Ramovė“ ir jau patį pirmąjį sezoną buvo išnuomoti visi kambariai. Ramovės vila buvo mėgstama karininkų ir jų šeimų poilsio vieta.

(Bus daugiau) 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Šių metų pradžioje, vasario 7 dieną, į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtrauktas dar vienas Palangoje esantis objektas – pastatas J. Basanavičiaus g. 35. Registre nurodoma, jog jo vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis: XX a. ketvirtajame dešimtmetyje iškilęs pastatas atspindi to laikmečio medinės kurortų architektūros stilių.


Kasmet Kultūros vertybių registras pasipildo naujais objektais, kuriems suteikiama teisinė apsauga. Šių metų pradžioje į Registrą įtrauktos keturios Palangoje esančios kultūros vertybės: pastatai, kurių adresai – J. Basanavičiaus g. 35 ir 37, Tremties ir rezistencijos muziejaus pastatas, esantis J. Basanavičiaus g. 21, bei Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos...


Palangoje – šimtas trylika kultūros vertybių

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 09 | Rubrika: Kultūra

Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 111 kultūros vertybių, registruotų Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: Birutės al. 46 esanti Lietuvos karininkų ramovės vila, regioninio reikšmingumo kultūros vertybės statusas suteiktas 1969 m. pastatytam architekto Algimanto Lėcko projektuotam viešbučiui...


Šie metai turėtų tapti įsimintini ir besirūpinantiems Palangos kultūros paveldu, ir architektams: pirmą kartą miesto istorijoje į Kultūros paveldo registrą įrašytas vadinamuoju sovietmečiu projektuotas ir statytas pastatas: liepos mėnesį regioninio reikšmingumo kultūros vertybės statusas suteiktas 1969 m. pastatytam architekto Algimanto Lėcko projektuotam...


Šie metai turėtų tapti įsimintini ir besirūpinantiems Palangos kultūros paveldu, ir architektams: pirmą kartą miesto istorijoje į Kultūros paveldo registrą įrašytas vadinamuoju sovietmečiu projektuotas ir statytas pastatas: liepos mėnesį regioninio reikšmingumo kultūros vertybės statusas suteiktas 1969 m. pastatytam architekto Algimanto Lėcko projektuotam...


Šie metai turėtų tapti įsimintini ir besirūpinantiems Palangos kultūros paveldu, ir architektams: pirmą kartą miesto istorijoje į Kultūros paveldo registrą įrašytas vadinamuoju sovietmečiu projektuotas ir statytas pastatas: liepos mėnesį regioninio reikšmingumo kultūros vertybės statusas suteiktas 1969 m. pastatytam architekto Algimanto Lėcko projektuotam...


Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti medinė Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie...


Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti medinė Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Dar du objektus ruošiamasi į jį įrašyti artimiausiu metu. 60 jų yra saugomi valstybės arba jie turi kultūros paminklo statusą, 51 objektas yra tik įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Kas gi valdo minėtąsias vertybes?


Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie Kunigiškių karjero...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius