Ligos ir ligoniai: nedarbingumo pažyma imama tik jei nebepastovima ant kojų

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012-09-27
Peržiūrėta
1987
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Poliklinikų duris varstantys ligoniai vengia imti nedarbingumo pažymas.
Poliklinikų duris varstantys ligoniai vengia imti nedarbingumo pažymas.

Permainingi rugsėjo orai, kaip ir kasmet, didina sergančių peršalimo ligomis skaičių. Tiesa, iki epidemijos dar toli, tačiau jei į gydytojus kreiptųsi visi šiuo metu sergantys žmonės, dar nežinia, kokius skaičius pamatytume. Medikams bene didžiausią nerimą kelia žmonių įprotis į darbą eiti sergantiems, vesti sergančius vaikus į darželį.

Sergamumo kreivė kyla aukštyn
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus duomenimis, praėjusią savaitę šalyje registruota beveik 17 tūkst. užkrečiamų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų. Prieš tai esančią savaitę sirgo 13 tūkst. asmenų. Statistika rodo, jog sergamumas praktiškai visose apskrityse išaugo maždaug ketvirtadaliu – bendras Lietuvos sergamumo rodiklis nuo 39,64 sergančiųjų šimtui tūkstančių gyventojų išaugo iki 52,39.
Pasak Daivos Razmuvienės, vadovaujančios Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriui, didėjantis sergamumas rudens pradžioje – įprastas reiškinys, nepaisant to, kokie orai tuo metu vyrauja. Mat keičiasi žmonių gyvenimo būdas. Daugiau laiko visi praleidžia ne gryname ore, o patalpose, todėl imlumas virusams padidėja.
„Ne visada patalpos gerai vėdinamos, ne taip dažnai, kaip reikėtų, plaunamos rankos – o tai labai efektyvios nespecifinės profilaktikos priemonės nuo virusų, – aiškino D.Razmuvienė. – O jei sergantis žmogus nesilaiko saugumo priemonių, pavyzdžiui, nežino, kad išsipūtus nosį vienkartinę nosinaitę reikia iškart išmesti, jos nenaudoti antrą kartą, virusas patalpoje išplinta labai greitai. Žinoma, prisideda ir nukritusi oro temperatūra. Vasarą, kai būna karšta, dalis virusų žūva, o šaltesnis oras palankesnis jiems cirkuliuoti, jie ilgiau išsilaiko aplinkoje, ilgiau būna gyvybingi“.

Bijo likti be darbo
S.Kulikauskienės įmonėje „Bendrosios praktikos gydytojo centras“ dirbanti šeimos gydytoja Dalija Žeibienė sakė, jog centro medikai labai didelio pacientų antplūdžio, koks būna artėjant gripo epidemijai, kol kas nepastebi, tačiau pacientų visgi padaugėjo. Pavyzdžiui, trečiadienį iki ketvirtos valandos kreipėsi septyni virusinėmis kvėpavimo takų ligomis sergantys palangiškiai.
„Natūralu, kad rudens pradžia susijusi su peršalimo ligomis. Oras keičiasi, o žmonės pamiršta tinkamai apsirengti. Didėja ir užkrečiamumo tikimybė. O tiek Palangoje, tiek visoje Lietuvoje egzistuoja labai didelė problema, kad darbingo amžiaus žmonės stengiasi neimti nedarbingumo pažymų. Nors šiandien visi septyni pacientai tokias pažymas pasiėmė“, – sakė gydytoja.http://www.palangostiltas.lt/include/fckeditor/editor/images/spacer.gif
Pasiteiravus, kas, jos nuomone, lemia, kad sergantieji vengia imti vadinamuosius biuletenius, gydytoja sakė, jog esama kelių priežasčių.
„Dažnai pacientai, ypač jeigu stipriai nekarščiuoja, mano, jog įveiks ligą ir eidami į darbą, nors mes visada įtikinėjame, jog jie rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata – infekcija greitai persiduoda oro lašeliniu būdu. Bet neretai atsitinka taip, jog jau kitą dieną temperatūra pakyla, ir tenka vėl grįžti pas gydytoją. Tačiau net vos pastovintys ant kojų žmonės stengiasi eiti į darbą, ir tik temperatūrai pakilus iki 39 laipsnių atgula į lovą. Itin dažnai taip elgiasi jauni, tik neseniai pradėję dirbti arba priešpensinio amžiaus palangiškiai: jie tiesiog bijo prarasti darbą“, – aiškino gydytoja.

Nukenčia finansiškai
Be to, pasak D.Žeibienės, nedarbingumo pažymą pasiėmęs žmogus nukenčia finansiškai.
„Matematika labai paprasta: jeigu už pirmas dvi dienas darbdavys dar moka 80 proc. atlyginimo, tai vėliau „Sodra“ kompensuoja tik 40 proc., ir dar nuo tos sumos atskaito mokesčius. Tai žmonės ir galvoja: geriau eisiu sirgdamas į darbą, negu paskui rūpinsiuosi, kaip sumokėti už šildymą“, – sakė gydytoja.
Priminsime, jog už dvi pirmąsias kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Ši pašalpa negali būti mažesnė negu 80 proc. asmens vidutinio darbo užmokesčio. Toliau jau mokama iš „Sodros“ biudžeto. Nuo trečiosios iki septintosios (imtinai) ligos dienos kompensuojama 40 proc., nuo aštuntosios dienos – 80 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio dydžio. Slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos mokama 85 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Gydytojai pastebi, kad prieš keletą metų sumažinus ligos pašalpas žmonių, imančių biuletenius, gerokai sumažėjo. Tuo tarpu sergamumas liko toks pats.

Stengiamasi įtikinti
Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centre dirbanti šeimos gydytoja Jūratė Mikutienė pastebėjo, jog antra savaitė padaugėjo į centrą besikreipiančių sergančiųjų įvairiomis peršalimo ligomis. Dėl nedarbingumo pažymų esą įvairiai būna: kai kurie sergantieji jas ima, kai kurie, kaip minėjo kolegė D.Žeibienė, jeigu neturi aukštos temperatūros, stengiasi apsieiti su vaistais ir toliau dirbti. Tačiau, pasak gydytojos, medikai primygtinai rekomenduoja sergantiems į darbą neiti, ypač jeigu būna prasti tyrimai.
„Labai blogai, jeigu sergantis žmogus eina į darbą. Visų pirma, jam pačiam. Tarkim, pacientas geria antibiotikus, tačiau atkakliai keliauja į darbą – ir prireikia antro gydymo kurso. Visada geriau kelias dienas išsigulėti. Antra, sergantysis, darbe šnirpščiojantis, kosintis, čiaudintis oro lašeliniu būdu platina virusą ir apkrečia beveik visus kolegas, kurie su juo sėdi vienoje patalpoje. Tad stengiamės žmones įtikinti, kad neimdami nedarbingumo pažymos jie rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų sveikata“, – sakė J.Mikutienė.
Simptomai, kuriais šiuo metu skundžiasi žmonės, labai įprasti paprasčiausiam peršalimui – sloga, gerklės skausmas, silpnumas, prakaitavimas, sausas kosulys. Tiesa, gydytojai pastebi, jog žmonės į juos dažniausiai kreipiasi ne pirmosiomis ligos dienomis, o kai liga jau įsisenėja. Iš pradžių jie gydosi patys – tik kai tai nepadeda, kosulys stiprėja, bijodami komplikacijų ateina pasitarti.

Tėvus tenka paraginti pasiimti sergantį vaiką
Dar viena tendencija, kelianti nerimą šalies gydytojams – tėvai ne tik kad patys susirgę stengiasi neimti nedarbingumo pažymų, bet ir savo sergančias atžalas veda į vaikų darželius. Dažniausiai taip elgiamasi tada, kai neturima su kuo mažylio palikti, o biuletenio vengiama imti dėl tų pačių aukščiau minėtų priežasčių.
„Tikrai negaliu sakyti, kad tėveliai sąmoningai atvestų sergantį vaiką į darželį. Dažniausiai jie, rytais skubėdami į darbus, nespėja gerai įsižiūrėti, kad vaikučio akys ne taip blizga, ar tiesiog neatkreipia dėmesio, kad jis porą kartų nusičiaudėjo arba kostelėjo, – pasakojo lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorė Biruta Mazrimienė. – Ir atsitinka taip, kad apie devintą-dešimtą valandą ryto mažajam pakyla temperatūra, ir tenka skambinti tėveliams į darbovietes, kad jie ateitų vaiko pasiimti“.
Direktorė neslėpė, kad kartais auklėtojoms tenka tėvus įtikinėti, jog vaikas tikrai karščiuoja, tikrai per pietų miegą stipriai kosėjo. Bet sakė nepastebėjusi, kad mamos labai vengtų imti nedarbingumo pažymas.
„Pas mus – kalbu ne apie Palangą, o apie visą Lietuvą, – žmonėms dar labai trūksta atsakingumo ir sąmoningumo. Ir patys sirgdami nevengia į darbą eiti, ir apsirgusį vaikutį atveda – o juk rizikuoja ne tik jo, bet ir kitų vaikų sveikata. Juk jie, nuolat artimai bendraudami, vienas nuo kito labai greitai ligą pasigauna“, – sakė B.Mazrimienė.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Spalį Japonijoje vyksiančiame karate kyokushin pasaulio čempionate Lietuvai atstovaus ir viena labiausiai tituluotų gerai palangiškiams žinomo karatė kyokushin klubo „Shodan“ (beje, japonų kalboje šis žodis reiškia juodąjį diržą, kuris gali būti prilyginamas titului „sporto šakos meistras“) sportininkė, buvusi šventojiškė dabar besimokanti ir gyvenanti Vilniuje – Julija Balčiūtė. Julija –...


Jausti karo baimę ir nerimą dėl ateities šiandien yra natūralu, reiktų kuo daugiau kalbėtis tarpusavyje ir „išventiliuoti“ šiuos jausmus, taip pat koncentruotis į dalykus, kuriuos galime pakeisti, bei kasdienių darbų rutinoje rasti stabilumą – taip pataria emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ savanoriai ir specialistai. 


Kaip pranešė Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, ketvirtadienį, spalio  28 dieną, Palangoje buvo užfiksuoti  18 nauji COVID atvejai, kurorte šiuo metu serga 117 žmonės.


Per praėjusią parą Palangoje buvo nustatyta 17 naujų koronaviruso atvejų, šiuo metu kurorte gydomi 128 žmonės, ketvirtadienį, spalio 7 dieną, paskelbė Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.


Per praėjusią parą Palangoje buvo nustatyta 11 naujų koronaviruso atvejų, šiuo metu kurorte gydomi 121 žmonės, trečiadienį, spalio 6 dieną, paskelbė Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.


Nuo šių metų Savivaldybėje dirbančių specialistų skaičius padidėjo nuo 111 iki 115. Už tai balsavo ir Tarybos opozicija, ir pozicija. Savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Andziulis paaiškino "Palangos tiltui", kodėl buvo reikalinga padidinti Savivaldybės darbuotojų skaičių.


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro lapkričio 6 d. duomenimis šiuo metu Palangoje sergančiųjų koronaviruso infekcija skaičius – 95 asmenys. Šiuo metu Palangoje saviizoliacijoje yra 121 asmuo (ne vien tik Palangos gyventojai). Bendras Palangos miesto savivaldybės gyventojams patvirtintų ligos atvejų skaičius nuo karantino pradžios – 112, pasveikusių – 14...


Lietuvos vaikų vėžio asociacija „Paguoda“ vykdo Europos Sąjungos Struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamą projektą „Stiprių vaikų pagalbos klubas 24/7“, kurių viena iš veiklų yra vaikų stovyklos – savitarpio pagalbos susitikimai onkologinės ligos paliestiems vaikams iš visos Lietuvos, kurių amžius iki 18 metų. Paskutinę rugpjūčio...


„Kas ieško, tas randa“, – sakė kai kurie verslininkai, paklausti, kaip sekasi ieškoti beprasidedančiam vasaros sezonui darbuotojų. Tačiau visi kalbintieji sutiko, jog kasmet į Palangą vasaros sezonu prisikviesti kvalifikuotų darbuotojų tampa vis sunkiau, apskritai pastebi tendenciją, jog žmonių, kuriuos galėtum priimti dirbti, nebėra. Kur kas aktyviau darbų...


Permainingi rugsėjo orai, kaip ir kasmet, didina sergančių peršalimo ligomis skaičių. Tiesa, iki epidemijos dar toli, tačiau jei į gydytojus kreiptųsi visi šiuo metu sergantys žmonės, dar nežinia, kokius skaičius pamatytume. Medikams bene didžiausią nerimą kelia žmonių įprotis į darbą eiti sergantiems, vesti sergančius vaikus į darželį.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius