Palangos dekoratyvinių balandžių parodos organizatorius R. Liaudanskas ir Šiaulių dekoratyvinių paukščių klubo pirmininkas R. Beneta.

Palangos dekoratyvinių balandžių parodos organizatorius R. Liaudanskas ir Šiaulių dekoratyvinių paukščių klubo pirmininkas R. Beneta.

Mano atodūsis grįžus į Angliją: „Kokios buvo puikios trys savaitės prie žydinčios Palangos jūros“

2014 06 05

Esu jūros vaikas. Žinau, o ir visada žinojau, jog pavasariais, ar rugpjūtį, kai vanduo jūroje įšyla kaip „arbata“ – jūros pakrantės ima ir nusidažo neįprasta geltona spalva. Poilsiautojai, nė kiek nesutrikę, vienas kitam skuba paaiškinti: „Jūra žydi“. Šį sykį, atvažiavusi trumpų atostogų į namus, pasimėgavau karšta saule, dar tuščiu, siela raminančiu paplūdimiu, vasarai besirengiančia Palanga ir, kaip visada, atlikau begalę asmeninių darbų. Nežiūrint nei į nieką, sugrįžusi į namus Anglijoje sau pasakiau: „Turėjau puikias tris savaites atostogų prie žydinčios jūros“.

 

Jokių užrašų

Važiuodama į namus (gerai turėti ne vienus namus) buvau sumąsčiusi, jog šį sykį nepasiimsiu jokių užrašų. Paprasčiausiai viską fiksuosiu savo akimis ir širdimi. Juk tai, ką žmogus pamato, išgirsta ir išgyvena lieka giliai paslėpta pasąmonės užkabariuose, o šie –liudininkai, kurių nereikia priverstinai atvesdinti į teismo posėdį. Jie, kaip patys ištikimiausi draugai –visada šalia. Tad, pirmomis akimirkomis, kada patekau į savo namus (naujai renovuotą butą), buvau sužavėta. Iš visai nuniokoto buto, kurį paliko man mano nuomojamo buto gyventojai (pridarę skolų dingo), mano meistro Valdo Girčio darbščios rankos padarė stebuklą. Tiesa, mano bendrus draugus turinti nuomininkė iki šios dienos žada atlyginti patirtus nuostolius. Užsienyje tokių dalykų būti negali. Jei tu šeimininkui nesumokėsi už pragyvenimą – atsidursi po tiltu ir jokios policijos tau nepadės. Pasirodo, Lietuvoje yra madinga (ypač, jei šeimininkai gyvena užsienio valstybėse) nemokėti mokesčių, o progai pasitaikius – dingti (be adreso ir pavardės). Pirmąją naktį, kai Palangoje buvo tik penki laipsniai šilumos, gulėjau ant žemės susisukusi į šiltą antklodę savo naujuose, dažais dar kvepiančiuose namuose ir mąsčiau: kaip gera turėti draugų (remontu rūpinosi mano klasės draugai), kurie tai darė su meile ir be jokių išskaičiavimų.

 

Tai, kas gadino nuotaiką

Ne kartą esu save pagavusi galvodama, kodėl man baugu grįžti gyventi į Lietuvą. Rodos, ji nesikandžioja, čia turiu savo namus, giminę, draugus... Gal kas nors mano žodžius perfrazuos kaip neadekvačius lietuviškam patriotizmui (dar jo esama), bet patikėkite, ponai, Lietuvoje labai gera gyventi tiems, kas turi daug pinigų (politikai, verslininkai, sukčiai), kas gali samdyti darbuotojus už minimalų atlyginimą (pragyvenimo minimumas prilyginamas bedarbio pašalpai). Visai nejuokinga, matant skelbimus, kviečiančius į darbą virtuvėse ar kitose aptarnavimo sferose, o Darbo biržose – nutysusios žmonių eilės, prašančių pašalpos (kam dirbti, jei galima turėti valstybės duodamą paramą). Užsienyje taip pat yra kontoros, kurios rūpinasi darbo netekusiais žmonėmis. Čia žmonės taip pat gauna sąlyginius pinigus, už kuriuos gali užsimokėti už butą. Tačiau žmogus yra suinteresuotas greičiau susirasti darbą, kad jo atlyginimas viršytų gaunamos pašalpos sumą du ar tris kartus. Negaliu teigti, jog ir čia žmonės visada yra patenkinti uždarbiu. Tačiau niekada nesu pastebėjusi, jog didžiuliuose marketuose (kaip lietuviška „Maxima“), pardavėjos neapdovanotų kiekvieną lankytoją šypsena ir mandagiu aptarnavimu. Apsilankiusi Palangoje esančioje „Senukų“ parduotuvėje, sumaniau nusipirkti buitinę smulkmeną savo namams. Deja, buvau aprėkta pasiėmusi išpakuotą prekę (tokią radau lentynose), ant kurios nėra prekybinio kodo. Atsisakiau eiti ir ją pakeisti motyvuodama savo, pirkėjo, teise. Už tai gavau eilę komentarų: čia savitarna, ji (pardavėja) dirba tik prie varžtų ir t. t. Jau sugadinta nuotaika išėjusi iš „Senukų“ nukulniavau į modernų maisto prekybos centrą „Rimi“. Kasininkė, kaip mumija, išdažytomis lūpomis ir didžiuliais per visą kaklą nutysusiais auskarais, nusviedė mano varganas prekes į šoną, tepasakiusi vieną žodį – kainą. Išėjau visai sutrikusi.

 

Lietuvos „keistuoliai“

Turbūt sutiksite su manimi, jog žmones, kurie kitoniškai rengiasi, kalba, užsiima ne tuo, kaip visi – vadiname keistuoliais. Eilinį kartą, apsilankiusi savo klasės draugo Reinoldo Liaudansko, Palangos balandininkų klubo pirmininko, II-osios tarptautinės dekoratyvinių balandžių parodos, surengtos kurortinio sezono atidarymo proga restorano „DeCuba“ sode, susidariau neginčijamą nuomonę: kol Lietuvoje bus tokių žmonių, kaip palangiškis R. Liaudanskas, šimtą balandžių atvežęs ir su žodžiais „Aš myliu Palangą“ žmonėms suteikęs galimybę paleisti juos į dangų, Afganistane tarnavęs gargždiškis Rimvydas Leonauskas bei Šiaulių dekoratyvinių paukščių klubo pirmininkas Rimantas Beneta – žemėje bus dar daug gėrio ir šviesos. Pasak balandžių mylėtojų, „jei  pasaulyje nebūtų tokių keistuolių – būtų nuobodu gyventi“. Parodoje dalyvavo per du šimtai dekoratyvinių paukščių (50 rečiausių veislių), o šventę vainikavo gražiausio paukščio rinkimai. Pirmąją vietą laimėjo klaipėdiškio M. Fidarčiuk publikos išrinktas Karakulinis balandis. Aš balsavau už gražuolį Klaipėdos aukštaskraidį (gražus, didingas, auginamas tik mūsų regione). Kaip pastebėjo į šventę atėjusi ponia Janina, visi balandžių augintojai yra tarsi šventieji. Jie spinduliuoja ramybę, gerumą ir norą, kad žmonės nors menkai sekundei pakeltų akis į dangų ir „atsijungtų“ nuo banalios gyvenimo realybės. O paukštis, pakilęs aukštai aukštai virš debesų, skrenda į namus pas tuos, kurie myli ir laukia.

 

Atostogos baigėsi

Mano namo kaimynai nustebę teiravosi, kodėl aš, sutvarkiusi savo gyvenamą vietą, išvažiuoju. Kažkada esu rašiusi, jog namai yra ne ten, kur tu gyveni. Namai yra ten, kur gyvena tavo ilgesys. Mano ilgesys gyvena Lietuvoje, gimtinėje (dažnai čia lankausi) ir ten, kur gyvena mano šeima. Namo grįžau su nuotykiais. „OLLEX“ firmos mikroautobusiukas, nuo Klaipėdos pajudėjęs Kauno link, du kartus buvo „atakuotas“ naktinių stirnų, kurios išbėgusios į važiuojamąją kelio dalį ne juokais išgąsdino primigusius keleivius. Tokie incidentai verčia galvoti, jog Lietuvos keliais nakties metu labai pavojinga važiuoti. Juokingiausia buvo Kauno oro uoste, kada muitininkas, patikrinęs mane ir mano dokumentus (bilietą) praleido į salę, kurioje žmonės skrido poilsiui į Kostą (kurortas Ispanijoje). Gerai, kad susizgribau. Galėjo mano lėktuvas parodyti man uodegą. Tad, jau sėdėdama savo lėktuve meldžiausi, jog nebenoriu daugiau jokių nuotykių. Viskas lyg ir gerai, jei ne jaunas britas, sėdėjęs šalia manęs ir visą karštą arbatą užsipylęs ant „savo gražumų“. Gaila buvo jaunuolio, juolab prisiminus savo dukros sužadėtinį, vestuves, dėl kurių pasiruošimo buvau atvykusi. Vasara tik įsibėgėja, o kartu su ja – viltis pagauti ją už „uodegos“.

 

Irena VALUŽĖ


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Svajūno Bradūno pristatyti palangiškiams nereikia. Penkerius metus dirigavęs miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui bei planavęs miestą, vėliau jam ketverius metus teko varstyti teismų duris. „Man tie metai buvo tarsi išbraukti iš gyvenimo. Visus tuos metus aš buvau nusikaltėlis, žmona tiek laiko buvo nusikaltėlio žmona, dukros...


Įspūdingas šventinis fejerverkas, skambant muzikai ir ošiant jūrai – tokį reginį savo gyventojams ir svečiams pasiūlė Naujuosius pasitinkanti Palanga. Palangiškiai ir kurorto svečiai tradiciškai paskutines besibaigiančių metų minutes skaičiavo Jūratės ir Kastyčio skvere bei paplūdimyje – gruodžio 31-osios vidurnaktį nuo jūros tilto dangų...


Saulėtą, bet žvarbų ketvirtadienio rytą gausus būrys palangiškių bei miesto svečių traukė į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, kur nuo ankstaus ryto visi norintieji galėjo atsisveikinti su visų gerbiama ir mylima estrados legenda – Stasiu Povilaičiu. Nuo pat ryto prie bažnyčios buvo tikras šurmulys. Čia rikiavosi a.a. S. Povilaičio buvę...


Septyniasdešimt ketveri metai prabėgo nuo tada, kai 1941 m. birželio 14-osios naktį prasidėjo masiniai lietuvių areštai. Gyvuliams skirtuose vagonuose žmonės su šeimomis buvo tremiami į Sibirą, kur spiginant negailestingam šalčiui buvo verčiami kęsti badą bei sunkiai fiziškai dirbti. Ne vienas lietuvis, neištvėręs tokių atšiaurių gyvenimo...


Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus darbuotojos puikiai pasirengusios priimti kiekvieną gimdyvę, suteikti reikalingą pagalbą būsimoms mamytėms, taip pat atėjusiam į pasaulį naujagimiui. „Mūsų skyrius niekuo nesiskiria nuo kitų, net ir didžiųjų miestų skyrių, galime suteikti tokią pačią pagalbą, kaip ir kitur, tad baimintis būsimoms mamytėms nėra dėl ko. Juolab...


Esu jūros vaikas. Žinau, o ir visada žinojau, jog pavasariais, ar rugpjūtį, kai vanduo jūroje įšyla kaip „arbata“ – jūros pakrantės ima ir nusidažo neįprasta geltona spalva. Poilsiautojai, nė kiek nesutrikę, vienas kitam skuba paaiškinti: „Jūra žydi“. Šį sykį, atvažiavusi trumpų atostogų į namus, pasimėgavau karšta saule, dar...


„Jų širdyse – labai daug Lietuvos. Kiekviename iš jų – visa Lietuva. Nėra „pusinės“. Nėra trupiniais. Nėra šukėmis. Nėra chaose. Yra vientisa drobė. Daina. Rauda. Malda. Didelė žalia Tėviškės pieva, gaivinama gyvybingomis upių arterijomis, susiliejanti su jūra ir ... dangumi. Dar: medis, paukštis, saulėtos dainos ir...


Šventoji trumpiausią metų naktį kviečia sutikti prie jūros

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 06 21 | Rubrika: Miestas

Lietuvai laikas turėti Joninių sostinę, ir šis garbingas titulas atiteko Šventajai, kviečiančiai trumpiausią metų naktį sutikti jūros ir gamtos prieglobstyje. Joninių sostinės atidarymas Šventojoje – birželio 23 d


Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos Dailės skyriaus pedagogė, pajūrio krašto menininkams labai miela, sava ir geranoriška kolegė Rasa Užpelkytė čia pirmąsyk savo jautrią sielą „atvedė“ būdama dar visai pavasariška – vos keturiolikos metų paaugliukė. Jai ir šiandien pavyksta išlikti savimi – vaiku tarp vaikų. Pavydėtinas...


Palangos grąžinimas Lietuvai vyko sudėtingai – Latvija visomis išgalėmis siekė išlaikyti žemes, kurios teikė priėjimą prie jūros, gintarą ir žuvį. 1918-ųjų vasario 16 d. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, prasidėjo Lietuvos ir Latvijos ginčai dėl Palangos ir Šventosios – Palangos ir Alūkštės apskrities. Ginčas užsitęsė beveik trejus metus...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius