Mažuose P. Barono medaliuose – visas didžiulis pasaulis

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-05-26
Peržiūrėta
1861
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Jubiliejinėje parodoje eksponuota 80 medalių, kelios dešimtys piešinių ir du P. Barono sukurti herbai.
Jubiliejinėje parodoje eksponuota 80 medalių, kelios dešimtys piešinių ir du P. Barono sukurti herbai.

 Penktadienį Palangoje jau pradėjus šurmuliuoti Kurorto šventei į miesto viešąją biblioteką rinkosi tie palangiškiai, šventojiškiai bei iš kitų miestų suvažiavę žmonės, kurie gerbia ir myli Šventojoje gyvenantį bei kuriantį menininką Petrą Baroną. Pernai šventęs savo penkiasdešimtmetį menininkas čia pristatė jubiliejinę parodą, kurioje eksponuoti priešiniai, heraldika bei medaliai.

„Išties džiugu čia, Palangoje, pristatyti vienintelio savo noru į Šventąją pasitraukusio menininko kūrinius, – atidarydamas ekspoziciją pajuokavo Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys. – Petrą myli ir gerbia visa Šventoji – ir ne tik ji – jau už tai, kad jis atstatė istorinę tiesą sukurdamas Šventosios herbą, myli ir gerbia Palanga, Klaipėdos kraštas ir visa Lietuva už jo kuriamus medalius, kuriuose jis įmažina iškilius mūsų krašto ir mūsų šalies žmones bei istorijos įvykius. Regis, medalis – toks nedidelis, net mažas daiktas, tačiau P. Barono medaliuose – visas didžiulis pasaulis. Tad nuoširdžiai ačiū už jo kūrybą, už šią parodą, kurioje turime galimybę išvysti ir jo piešinius bei eskizus medaliams, tuo pačiu galėdami bent šiek tiek pamatyti ir pabandyti suvokti medalių kūrimo procesą“.

Parodos kuratorė Audronė Bukauskienė priminė, jog P. Baronas, gimęs 1953 m., 1973 m. baigė Kauno J. Naujalio meno mokyklą, 1979 m. Vilniaus dailės instituto skulptūros specialybę, jau 25 metus tyliai sau gyvena ir kuria Šventojoje. Gal ir ne visai tyliai, nes inicijuoja ne vieno meno kūrinio sukūrimą Šventajai, organizuodamas plenerus/simpoziumus „Šventosios žemės atminties ženklai“. Pasak menininko, čia, Šventojoje, kur persipina lietuviškosios, latviškosios bei kuršiškosios kultūros, daug temų ne tik jam – kiekvienam plenerų dalyviui dvidešimčiai metų į priekį.

Paklaustas, kodėl skulptūrą studijavęs menininkas pasirinko medalio žanrą, P. Baronas pusiau rimtai, pusiau juokais sakė, jog studijų metais tikrai neketinęs „blusinėtis“ su medaliais.

„Tai daug kruopštaus darbo ir laiko reikalaujantis darbas, – pasakojo menininkas. – Juk vieną medalį dažniausiai darai apie mėnesį laiko, o dar minčių, eskizų „apvaldymas“. Tačiau teko gyventi tuo laikotarpiu, kai Lietuvoje buvo medalio žanro atgimimas. Be to, 1980-1986 m. dirbau tuometiniame Kauno „Dailės“ kombinate metalo cecho meno vadovu – kūriau etalonus gamybai. Tai ir pastūmėjo į šia skulptūros sritį, kuri leidžia monumentalų turinį perkelti į mažą formą“. Parodoje eksponuojama 80 medalių. Čia rasime dar studijų metais sukurtą darbą, suvenyrinių medalių-etalonų, daug portretinių kompozicijų, sukurtų žymioms asmenybėms paminėti. Skulptorius – labai geras portretistas, šį žanrą naudojantis labai kūrybiškai, novatoriškai ir netgi nesant autentiškos medžiagos. Sukurti portretai yra subtilūs, trapūs ir lakoniški.

Menininko medalių kolekcijos reikšmingos tiek regiono, tiek visos Lietuvos kultūrai: paminėtini ciklai „Šventajai“, „Palangai“, „Mažosios Lietuvos raštijos pradininkai“, „Pirmieji Lietuvos fotografai“. Rasime medalių kurtų Maironiui, M. K Čiurlioniui, V. Dubeneckiui (I vieta respublikiniame konkurse), P. Galaunei, kitiems žymiems Lietuvos kultūros žmonėms, Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms (III vieta respublikiniame konkurse) – čia panaudotas net dvigubas Vytauto ir Jogailos portretas, Durbės mūšio 750-mečiui.

P. Barono piešiniai papildo medalių kolekciją. Kaip ir visa kūryba, jie pasižymi lakoniškumu, originalia ir taupia menine išraiška, talpinančia gilias mintis, idėjas. Sepija atlikti eskiziniai darbai, dailininko idėjų „saugotojai”, kurie vėliau gali virsti skulptūrine kompozicija. Gero piešėjo grafitu atliktose kompozicijose, skirtose Šventajai, rasime apibendrintų simbolinių vaizdų.

Dar viena kūrybos sritis, atskleidžiama parodoje per piešinį, akvarelę – heraldika. Parodoje pristatyti Šventosios bei Kviklių giminės herbai.

Susirinkę į parodą P. Barono kūrybos gerbėjai nuoširdžiai pritarė ne vieno menotyrininko išsakytiems žodžiams, jog menininko kūriniams būdinga taupi vaizdams, bet gili minčiai, rafinuota vaizdo kompozicija, monumentalumas, subtilus detalių niuansavimas, originalios meninės formos, išraiškos priemonių, atitinkančių idėją parinkimas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kiekviena žiema – rimtas išbandymas Lietuvos pajūrio krantams. Atšiaurios oro sąlygos kone kiekvieną žiemą padaro didžiulės žalos. 


Kai netekties skausmą išgyvena tavo draugas, tai priimi kaip savo asmeninę netektį ir ieškai žodžių užjausti, padėti, paguosti... „Šiandien vienas iš pačių didžiausių ir ištikimiausių Palangos draugų Larsas Tomas Larssonas man parašė, jog neteko savo mylimos sutuoktinės Gunillos – pasiglemžė liga, kurios medicinos pasaulis dar neišmoko iki galo pažaboti,“ – savo Facebook paskyroje šeštadienį...


Lapkričio 18-24 d. Palangoje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyks tradicinė dvidešimtoji Suaugusiųjų mokymosi savaitė „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukim!“, kurią inicijuoja ir organizuoja Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija (LSŠA). Šią iniciatyvą palaiko bei į suaugusiesiems skirtus renginius kviečia ir Palangos miesto savivaldybė.


Jau daugiau kaip pusmetį kurorto neįgaliuosius vienijančios bendruomenės – Palangos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija ir Palangos neįgaliųjų draugija – užsiėmimus vykdo atnaujintoje patalpoje – buvusios „Smilčių“ pradinės mokyklos pastate. Lėšų patalpoms remontuoti skyrė Palangos miesto savivaldybė.


Penktadienį Palangoje jau pradėjus šurmuliuoti Kurorto šventei į miesto viešąją biblioteką rinkosi tie palangiškiai, šventojiškiai bei iš kitų miestų suvažiavę žmonės, kurie gerbia ir myli Šventojoje gyvenantį bei kuriantį menininką Petrą Baroną. Pernai šventęs savo penkiasdešimtmetį menininkas čia pristatė jubiliejinę...


„O, mielai atvažiuosiu. Matote, dabar gyvenu Telšiuose, yra namas ir Palangoje. Senokai buvau kurorte, vis neprisiverčiau, o dabar bus puiki proga“, – paskambinus dėl interviu ragelyje girdėjosi nuotaikingas garsiojo medalininko Petro Gintalo balsas. Susitikus jis nusišypsojo: „Jausmas neblogas, kai sužinai, jog dar nesi užmirštas“....


Šią savaitę, balandžio 23 d., visas pasaulis minėjo Pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną, kuria siekiama pagerbti knygas, rašytojus bei paskatinti visus, ypač jaunus žmones, atrasti skaitymo malonumą ir dar kartą įvertinti žmones, kurie daug prisidėjo prie žmonijos socialinės ir kultūrinės pažangos. Šiam tikslui „Baltijos“ pagrindinė mokykla pakvietė...


Dažniausiai ne pačių gabiausių mokinių pasirenkami nusirašinėjimo būdai iki šiol stebina ne vieną: popieriukai kišenėse, formulės bei sąvokos užkeverzotos ant rankos arba švarko rankovės. Nusirašinėjimas – senas kaip mūsų pasaulis: apie jį be galo daug kalbėta mūsų tėvų, senelių laikais, sukurti ir vis dar kuriami metodai kaip nusirašinėti ir...


Edvardo Žibos pasaulis – tarp Anaičių ir Būtingės

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2009 01 30 | Rubrika: Kultūra

Poetas Marcelijus Martinaitis: „...Žymiausia klasika sukurta sunkiais laikais, kada rašto žodis buvo menkai arba visai neatlyginamas, nebent kalėjimu, ir laisvas nuo prisitaikymo“.


Pasikinkyti vėją – didžiulis malonumas

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 01 23 | Rubrika: Kultūra

Kristijonui Miliniui, Senosios gimnazijos moksleiviui – 17 metų. Tačiau jis sako, jog jau penketą metų mokosi susidraugauti su vėju – vaikinas buriuoja.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius