Pasikinkyti vėją – didžiulis malonumas

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 01 24

Kristijonui Miliniui, Senosios gimnazijos moksleiviui – 17 metų. Tačiau jis sako, jog jau penketą metų mokosi susidraugauti su vėju – vaikinas buriuoja.

Pradėjo prieš penkmetį
„Su buriniu laivu susipažinti padėjo draugai, pažįstami. Ir ta pažintis tęsiasi iki šiol. Save vadinčiau pradedančiuoju buriuotoju. Nei metai, nei patirtis neleidžia pasivadinti kitaip. Nors iš tiesų buriuoju jau ne antrą dieną“, - šypsodamasis sakė Kristijonas.
Vaikinas pasakojo, jog buriavimas jam – didžiulis malonumas. „Buriuodamas esi tarsi gamtos vaikas: vėjas, vanduo, nuplaukti atstumai, įlankos, skirtingas krantas, nardymas ir maudynės sustojus, išmetus inkarą. Buriavimas suteikia nuostabias galimybes keliauti ir tuo pačiu pailsėti. Niekur kitur taip nepailsiu, kaip užsiimdamas šia veikla“, - pasakojo palangiškis, buriavęs ne tik Kuršių mariose, Baltijos jūroje, bet ir Adrijos jūroje, Atlanto vandenyne.

Trumpas buriavimo sezonas
Anot Kristijono, buriavimas – itin patrauklus kelionių būdas. „Keliauti automobiliais – yra viena. Čia – kas kita. Burlaiviu gana greitai, smagiai galima nukeliauti didelius atstumus. Be to, tai gana ekologiškas būdas“, - sakė vėją pasikinkyti mėgstantis Kristijonas.
„Buriavimas, mano nuomone, nėra itin brangus malonumas. Didžiausia investicija – laivas. Tačiau paieškojus galima nusipirkti gana pigiai, ypač – JAV. Daugelis ilgamečių buriuotojų ar tokių, kurie ryžtasi ilgoms kelionėms po vandenynus, aplink pasaulį ir panašiai, savo rankomis pasistato laivus. Tai 5-10 metų darbo rezultatas. Nesu nagingas, todėl svajoju kada nors tiesiog įsigyti. Juolab, kad kuo senesnis laivas, tuo jo vertė didesnė. Tai tarsi investicija į ateitį“, - pasakojo Senosios gimnazijos auklėtinis. Jis jau turi išsilaikęs buriavimo teises, todėl be baimės lipa į laivą: „Malonumo daugiau, baimės neturiu. Jei plaukčiau vienas, itin pavojingomis oro sąlygomis – gal ir bijočiau, tačiau aš nerizikuoju. Buriavime atrandu labai daug smagumo. Tačiau kaip buriuotojas, esu labai priklausomas nuo sezono: Kroatai, kitaip nei mes, gali buriuoti kone ištisus metus, graikai ar kiti viduržiemio jūros pakrantės gyventojai taip pat. Mums „dosni“ būna tik vasara ar pati rudens pradžia“, - pasiguodė šiuo metų laiku karts nuo karto vėjo ir burių plevėsavimo „alkio“ graužiamas palangiškis.  

Nebijoti, norėti, buriuoti
Kristijonas pasakojo, jog pradėti buriuoti pirmiausia reikia noro: jokia knyga, filmas neįtikins ir nesuteiks supratimo, kas tai yra, jei nepabandysi. „Labiausiai mėgstu „finais“ vadinamus laivus – sportinius, mažus, greitus, manevringus. Su šiais reikia ir fizinės jėgos. Didesnieji to nereikalauja. Buriavime labai dažnai tenka pritaikyti tik praktikoje įgyjamas žinias – apie vėją, vandenį, naudoti ir fizikos žinias, mokėti naudotis navigaciniais prietaisais. Visa tai ateina ne iš knygų, o tik iš patirties“, - šypteli Kristijonas. Vaikino akys žybsi – nors dabar jam tai tik itin mėgiama veikla, ateityje žada šio pomėgio neapleisti, o kadanors – buriavimą pavadinti jau ne tik pomėgiu, bet gyvenimo būdu.    
„Nors labai smagu buriuoti kur nors kitur, pakeliauti, Lietuvoje taip pat yra galimybių. Nidos, Klaipėdos, Mingės jachtklubai – smagios vietos. Mano akimis, vis daugiau žmonių susidomi buriavimo, perkasi jachtas, burlaivius. Prieš kokį dešimtmetį to nebuvo“, - sakė Kristijonas Milinis.  

Bendruomenė – itin draugiška
Buriuotojų bendruomenė nuo seno garsėja draugiškumu, laiku ištiesta pagalbos ranka vienas kitam. Kristijonas tą patvirtina. „Buriuotojai, nesvarbu kuriame pasaulio krašte esi, itin simpatiški, malonūs, draugiški žmonės. Su jais paprasta bendrauti – nesvarbu kiek metų buriuoji, visada atrasi įdomių žmonių, sulauksi pagalbos ir patarimų iš jų. JAV buriuotojai itin gerbiami ir kitų – vandenyse jiems užleidžia kelią, praplaukiantys laivai sumažina greitį, kad nesukeltų pernelyg didelių bangų“, - pasakojo vaikinas, didžiąją praėjusios vasaros dalį praleidęs po burėmis už Atlanto – JAV.

Veiklus ir energingas
Kristijonas tikina gyvenime atradęs kažką itin mielo savo širdžiai. „Kai kas nors mano, jog esame priklausomi tik nuo oro, aš nesuprantu. Vasarą buriuoju, žiemą mėgaujuosi slidinėjimu, stoju ant pačiūžų. Galimybių apstu. Nėra sniego – nuvažiavus į Platelius jo atsiranda. Reikia tik noro, veiklos yra“, - tikino aktyvaus jaunuolio vardo nusipelnantis Kristijonas. „Galbūt gyvenime teks atsisakyti daug ko, tačiau nemanau, kad tai bus buriavimas“, - dar sykį žybteli akimis vaikinas.
Tikimės, kad jis bures iškels ir šiemet – darsyk pasisems kažko nesuvokiamai gražaus, užkrečiančio, nenusakomo, nuolat atsispindinčio akyse... Jūrų platybės, vėjo gaudymas – galbūt tai tikrai kažkas magiško, ko mes, į jūrą žvelgiantys nuo kranto, net nepastebime?

 

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Iki didžiųjų metų švenčių liko mėnuo. Tačiau dažnas jau suka galvą, kur sutikti Kalėdas ir Naujuosius metus. Šalies kurortų viešbučiai jau beveik rezervuoti, o kelionės į užsienio šalis graibstomos kaip niekad aktyviai. Verslininkai sako, kad tam įtakos turėjo šiemet palankiai kalendoriuje išsidėsčiusios šventinės dienos – vos keli...


Balandžio 5-7 dienomis į Vilnių sugrįžo 50-asis Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas, kurio pirmasis renginys įvyko 1965 metais Vilniuje, o vėliau jis kasmet keliavo po įvairius Lietuvos miestus ir rajonus. Jubiliejinio filologų konkurso atidarymo renginys vyko Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, kur susirinko net 102 jaunieji kūrėjai iš 35 Lietuvos miestų ir rajonų....


Praėjęs penktadienis Palangos senosios gimnazijos 76 laidos 146 abiturientams buvo neeilinis – jiems įteikti brandos atestatai. Šventė prasidėjo eisena nuo gimnazijos iki naujosios Palangos koncertų salės, kurioje ir įvyko atestatų įteikimo ceremonija. Abiturientus sveikino Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Lietuvos Respublikos premjero patarėjas Antanas Vinkus...


Liepos vidurys – metas, kuomet abiturientai gali šiek tiek atsikvėpti: brandos egzaminų sesija jau praeityje, rezultatai aiškūs, o netrukus rankose jie laikys ir brandos atestatą. Odontologiją arba mediciną planuojanti studijuoti Kotryna Jasinskaitė – Palangos senosios gimnazijos abiturientė, su kuria, pakėlusia sparnus skrydžiui iš Palangos, pasikalbėjome...


Palangos senosios gimnazijos gamtos mokslų mokytojos gimnazistams, besidomintiems gamtos mokslais, organizavo kelionę į Taliną ir Tartu mokslo centrą AHHAA. Kelionė prasidėjo anksti – pirmą valandą nakties. Nors ir trūko miego, visiems rūpėjo iki soties pasišnekėti su draugais, todėl per Latviją Estijos link tamsoje riedantis autobusas ūžė kaip avilys.


Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) čempionate Palangos senosios gimnazijos merginos ir vaikinai pasidabino aukso ir sidabro medaliais.


Palangos senosios gimnazijos abiturientas, 2012 metais išrinktas Palangos metų jaunuoliu, Tautvydas Lubys kartu su bičiuliais leidosi į 8 dienų žygį dviračiais paminėti keletą reikšmingų ir miestui svarbių datų: Palangos – Lietuvos kultūros sostinės metus, miesto 760 metų gimtadienį ir Palangos senosios gimnazijos 90-mečio jubiliejų.


Penktadienio vakarą Šv. Mišiomis Palangos Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčioje prasidėjusi, šeštadienio dieną šventine eisena per Palangos miestą iki jūros tilto, kur į dangų nuskriejo balionai, nusidriekusi Palangos senosios gimnazijos 90 metų jubiliejaus šventė vainikuota įspūdingu per tris valandas trukusiu renginiu gimnazijos...


Lapkričio 14-ąją buvo minima pasaulinė diabeto diena. Cukrinis diabetas – viena grėsmingiausių šio amžiaus ligų, kuria suserga ne tik suaugę žmonės, bet ir vaikai. „Paskutiniųjų trijų metų statistika verčia nerimauti“, – sako Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės Aiva Dabašinskienė ir Dainora Bielskytė. Anot jų, sulig kiekvienais metais...


Pasikinkyti vėją – didžiulis malonumas

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 01 24 | Rubrika: Kultūra

Kristijonui Miliniui, Senosios gimnazijos moksleiviui – 17 metų. Tačiau jis sako, jog jau penketą metų mokosi susidraugauti su vėju – vaikinas buriuoja.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas