LR žemės ūkio ministras B. Markauskas akcentuoja smulkaus ir vidutinio ūkio konkurencingumą.

LR žemės ūkio ministras B. Markauskas akcentuoja smulkaus ir vidutinio ūkio konkurencingumą.

Ministras B. Markauskas: atstovaujame visam žemės ūkiui

2018 03 29

Įpusėjusio Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos finansinio laikotarpio statistika byloja, kad net 64 proc. visų finansuojamų paramos paraiškų atitenka smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. Žemės ūkio ministras B. Markauskas pabrėžia, kad ir ateityje vienas pagrindinių šios programos tikslų – remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius – kad jie būtų konkurencingi ir galėtų išsilaikyti rinkoje.

Nustatytos ūkių kategorijos
Statistikos duomenimis, Lietuvoje yra šiek tiek per 118 tūkst. ūkių. Vidutinio ūkio dydis – tik 9,38 hektaro.
Žemės ūkio ministerija 2014 m. atliko analizę ir apsisprendė ūkių kategorijas nustatyti pagal ūkio valdos dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (SP). Priimtas sprendimas smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategorijai priskirti tuos ūkius, kurių valdos dydis, išreikštas SP, yra nuo 4 tūkst. iki 50 tūkst. Tokių valdų, 2017 m. liepos 1 d. duomenimis, buvo beveik 41 tūkstantis.
Smulkiųjų ūkių, kurių valdos dydis, išreikštas SP, siekia nuo 4 tūkst. iki 7 999 eurų, yra beveik 19 tūkstančių.

Dėmesys ir parama nemažės
Žemės ūkio ministro B. Markausko teigimu, siekiant padėti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams išsilaikyti, būtina didinti jų gyvybingumą, auginti jų sukuriamą pridėtinę vertę, kurti darbo vietas, racionaliau panaudoti gamtinius ir žmogiškuosius išteklius, skatinti tiesioginį pardavimą. Sėkmingai vykdydami veiklą tokie ūkiai pagyvina vietinę rinką ir stiprina regiono ekonomiką.
„Visgi norėdami konkuruoti su didesniais ūkiais, mažieji turi imtis papildomų priemonių ir tam gali panaudoti Europos Sąjungos paramą. Parama smulkiajam ir vidutiniam ūkiui yra kaimo išgyvenimo garantija. Tokie ūkiai nėra pamiršti ir niekada nebus. Žemės ūkio ministerija darys viską, kad šie ūkiai ir dar negavusieji Europos Sąjungos paramos galėtų ja pasinaudoti“, – kalbėdamas apie prioritetus, pabrėžia ministras.

Konkrečios programos priemonės
Smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams skirta ne viena Lietuvos kaimo plėtros programos priemonė.
Smulkiųjų ūkių, kurių valdos dydis, išreikštas SP, siekia nuo 4 tūkst. iki 7 999 eurų, gali pretenduoti gauti paramą pagal priemones „Parama smulkiesiems ūkiams“, „Parama smulkiųjų ūkių bendradarbiavimui“.
Parama pagal priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gali pasinaudoti jaunieji ūkininkai, kurių ūkis ir žemės ūkio valda iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra registruoti ne daugiau kaip prieš vienerius metus, o jų ekonominio dydžio potencialas, išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 tūkst. eurų per metus, tačiau ne didesnis kaip 70 tūkst. eurų.
Ūkiams, kurių SP paramos paraiškos teikimo metu siekia nuo 8 tūkst. eurų, parama gali būti teikiama pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Prioritetas teikiamas valdoms nuo 8 tūkst. iki 50 tūkst. eurų.

Išdalytos milijoninės sumos
Apžvelgus paramos statistiką išaiškėja, kad net 64 proc. visų finansuojamų paramos paraiškų patenka į smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategoriją.
Smulkiesiems ūkiams paremti per visą šį finansinį laikotarpį skirta 11,9 mln. eurų – jau išnaudotos visos lėšos. Smulkiųjų ūkių bendradarbiavimui paremti – 7,5 mln. eurų, likutis 2018–2020 m. – 6,64 mln. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui paremti išleista 64,7 mln. eurų, liko 17,28 mln.
Populiariausia programos priemone išlieka „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kuriai 2014–2017 m. teko 429 mln. eurų: pateikta 4 816 paraiškų, iš jų patvirtintos 2 782 paraiškos 254,39 mln. eurų paramai gauti, likutis 2018–2020 m. – 164,33 mln. eurų.

Reikia ūkininkų iniciatyvos
Tačiau, kaip rodo paramos statistika, nepakankamai populiari veiklos sritis – „Parama smulkiųjų ūkių bendradarbiavimui“.
Žemės ūkio ministras B. Markauskas ir išvykose į kitus rajonus, susitikdamas su ūkininkais, visada pabrėžia, kad labai trūksta smulkiųjų ūkininkų iniciatyvos, kooperacija kaime vis dar nepopuliari, neskubama pasinaudoti ES skiriama parama bendradarbiavimui.
„Pastebėjau, kad dažnai yra daug tuščių kalbų. Ūkininkai turi patys siūlyti konkrečias idėjas, o ne tik išsakyti problemas. Nepakanka vien norėti, reikia veikti“, – viename tokių susitikimų sakė ministras B. Markauskas.

Numatytos papildomos priemonės
Ministras akcentuoja, kad siekiant remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius, numatytos papildomas priemonės. Viena iš jų – perskirstyti lėšas ir skirti papildomi 15 mln. eurų veiklos sričiai „Parama smulkiesiems ūkiams“. Jei tam artimiausiu metu pritars Europos Komisija, paskaičiuota, kad papildomai bus galima paremti tūkstantį smulkiųjų ūkių.
2018 m. vyksiančiam paramos paraiškų priėmimui numatyta leisti paramos lėšomis įsigyti naudotus traktorius – toks žingsnis ypač svarbus smulkiesiems ūkininkams.
Daug palengvinimų siūloma dėl programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“: numatyta padidinti smulkiųjų ūkių ekonominį dydį, išreikštą standartine produkcijos verte, iki 15 tūkst. Eurų; sutrumpinti projekto kontrolės laikotarpį iki 3 metų nuo galutinio lėšų išmokėjimo; leisti skolintis ne tik iš juridinių, bet ir iš fizinių asmenų; supaprastinti (sutrumpinti) reikalavimą tvarkyti buhalterinę apskaitą, nustatant, kad tik ne vėliau kaip nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki kontrolės laikotarpio pabaigos tvarkyti buhalterinę apskaitą. Taip pat siūloma didinti paramos intensyvumą iki 70 proc. tuo atveju, kai smulkiųjų ūkių bendradarbiavimas vyksta prioritetiniuose (gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės) sektoriuose.
Pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ ir „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ siūloma numatyti avansą iki 40 proc. viešosios paramos ir (arba) galimybę taikyti sąskaitų apmokėjimo būdą
Prioritetas smulkiesiems ūkiams bus teikiamas pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, suteikiant papildomus atrankos balus tais atvejais, kai ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), yra didesnis kaip 8 tūkst. iki 50 tūkst. eurų įkaitytinai, didesnis kaip 50 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų įskaitytinai arba didesnis kaip 100 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų įskaitytinai.

Tiesioginės išmokos didina pajamas
Per 2014–2017 metų laikotarpį iš viso išmokėta apie 1,7 mlrd. eurų tiesioginių išmokų 130 tūkst. pareiškėjų. 2018–2020 metų laikotarpiu bus išmokėta dar apie 1,4 mlrd. eurų tiesioginių išmokų.
Skatinant smulkiuosius ūkius, jau nuo 2014 m. taikoma išmoka už pirmuosius 30 ha ir tam skiriama 15 proc. visos ES tiesioginių išmokų sumos, tik 2014 m. ji sudarė dešimt procentų. Pavyzdžiui, 2017 m. tokios išmokos dydis siekė 56,25 euro už hektarą.
Žemės ūkio ministras B. Markauskas įsitikinęs, kad ši visiems be išimties pareiškėjams mokama papildoma maždaug 50-60 eurų didesnė išmoka užtikrina smulkiesiems ūkiams pajamų stabilumą, sustiprina jų galimybę plėsti savo veiklą.
Iš viso per 2014–2017 m. laikotarpį 130 000 pareiškėjų išmokėta apie 235 mln. eurų išmokų už pirmuosius 30 ha. Prognozuojama, kad 2018–2020 m. laikotarpiu už pirmuosius 30 ha bus išmokėta dar apie 220 mln. eurų.
Svarstydamas, ar ateityje bus suvienodinamos visų ES šalių išmokos, ministras B. Markauskas pažymi, kad tai spręs ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba bei Europos Vadovų Taryba. Nuostatos dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo būtinybės įtvirtintos 2017 m. liepos 18 d. Briuselyje pasirašytoje bendroje Baltijos šalių (Estija, kaip pirmininkaujanti ES Tarybai, dalyvavo svečio teisėmis) ir Višegrado grupės (Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos) žemės ūkio ministrų deklaracijoje.

Valstybės pagalba apima daug sričių
Ministras B. Markauskas atkreipia dėmesį, kad žemdirbių sąskaitas kasmet papildo ir parama iš valstybės. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, iš viso per 2014-2017 m. valstybės pagalbos ir nacionalinės paramos priemonėms iš nacionalinio biudžeto išmokėta 105, 5 mln. eurų. 2018 m. šioms priemonėms numatyta skirti 25, 5 mln. eurų
Nors valstybės žemdirbiams skirtos lėšos mažesnės negu ES parama, tačiau, ministro teigimu, visos nacionalinės kaimo paramos priemonės yra naudingos šalies ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms. Pareiškėjai turi galimybę pretenduoti į 25 paramos priemones, kurios apima pačias svarbiausias žemės ūkio sritis.
„Nacionalinės paramos tikslas – didinti ūkių, galinčių konkuruoti Lietuvos ir užsienio rinkose, efektyvumą, diegti perspektyvias gamybos technologijas, gerinti žemdirbių ir kaimo gyventojų darbo sąlygas“, – teigia ministras.
Pavyzdžiui, valstybės parama teikiama gyvulių veislininkystei skatinti, veisliniams gyvūnams įsigyti, kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai, populiarinimui ir realizavimui, rizikų valdymui ūkyje, žemdirbių konsultavimui.
Kompensuojami nuostoliai tiems, kuriems tenka paskersti gyvulius dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų. Siekiant palengvinti žemdirbiams kreditavimo sąlygas, teikiama parama kreditų palūkanoms ir garantinei įmokai kompensuoti.
„Kasmet skiriame apie 800 tūkst. eurų kaimo bendruomenėms. Tokia parama panaudojama kaimo bendruomenių materialinei bazei sukurti ir stiprinti: sutvarkyti kaimo vietovių viešosioms erdvėms, pritaikyti jas kaimo gyventojų poreikiams, paremti jų organizuojamus renginius, susijusius su tautinio paveldo produktų saugojimu, kūrimu ir populiarinimu“, – apibendrina žemės ūkio ministras B. Markauskas.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Prasidėjus pasėlių deklaravimui vis dažniau susiduriama su problema, kai valdos duomenys nesutampa su deklaruojamų plotų duomenimis. „Žodinės žemės nuomos sutartys – tai plačiai paplitusi praktika, tačiau ūkininkas visuomet rizikuoja. Siekdami juos apsaugoti, raginame visus sudaryti rašytines nuomos ar panaudos sutartis. Taip sumažinsime riziką, kad žemės savininkas gali bet...


Įpusėjusio Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos finansinio laikotarpio statistika byloja, kad net 64 proc. visų finansuojamų paramos paraiškų atitenka smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. Žemės ūkio ministras B. Markauskas pabrėžia, kad ir ateityje vienas pagrindinių šios programos tikslų – remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius – kad jie būtų...


Sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują tvarką, kuria panaikinamas draudimas į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nuo šiol savivaldybės galės spręsti, kuriuose paplūdimiuose bus galima lankytis su gyvūnais ir pasirūpinti, kad juose būtų užtikrinti higienos normos reikalavimai, pastatyti įspėjamieji ženklai.


Atsistatydinimo pareiškimą įteikęs ir nuo gegužės 11 dienos iš posto pasitraukiantis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, panašu, praėjusį ketvirtadienį savo kolegei, palangiškei Darbo partijos atstovei, viceministrei Genoveitai Krasauskienei, įteikė atleidimo raštą. Skelbiama, kad G. Krasauskienė buvo atleista „kaip netekusi...


Ketvirtadienį Palangoje apsilankęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas susitiko su kurorto vadovais – meru Šarūnu Vaitkumi bei mero pavaduotoju Sauliumi Sime – bei apžiūrėjo uragano „Feliksas“ nuniokotus kurorto paplūdimius. Įvertinęs situaciją, ministras konstatavo, jog iki kurortinio sezono pradžios būtini pajūrio tvarkymo darbai turi būti atlikti.


Nuo pirmadienio žemės savininkus pasiekia elektroninės ir popierinės deklaracijos, kuriose pateikta informacija apie žemės mokestį. Klaipėdos AVMI duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į Palangos m. savivaldybės biudžetą turėtų sumokėti apie 2 mln. 784 tūkst. litų žemės mokesčio - 70 tūkst. Lt mažiau nei pernai.


Vakar Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė turėjo pradėti iš esmės nagrinėti bylą pagal 2012-ųjų gegužės 11 d. gautą ieškovų Jackų šeimos ieškinį atsakovei – Palangos savivaldybei dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Ieškinio esmė – ieškovai pageidauja, kad jiems būtų priteista dalis 2012-ųjų gegužės 30-ąją...


Skandalo nupešiotas ministras „slidinėja“ ir Palangoje  10

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 03 01 | Rubrika: Savaitės komentaras

Per visą savo politinę karjerą viešumoje maksimaliai matomu stengęsis būti vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pasiekė viešųjų ryšių aukštumas.


Susisiekimo ministras apžiūrėjo ir Palangos gatves

Linas JEGELEVIČIUS, 2012 01 16 | Rubrika: Miestas

Praėjusį penktadienį Palangoje lankęsis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, lydimas miesto mero Šarūno Vaitkaus, apsilankė kurorto „Bamo“ rajone, kur pasidžiaugė renovuotomis Sodų ir Taikos gatvėmis. Renovacija išplėtė automobilių stovėjimo zonas kiemuose, taip pat gatvėse.


Šiemet vilniškių bendrovei „Pinus proprius“, buvusio baseino „Jūratė“ vietoje statančiai sveikatingumo kompleksą, valdžia sumažino valstybinės žemės nuomos mokestį. Įmonei, nuomojančiai daugiau nei 1 hektarą valstybinės žemės, esančios paminklosauginėje teritorijoje, už 2009 metus apskaičiuota mokesčio suma siekė per 249 tūkst. litų. Miesto Tarybos sprendimu patvirtinta 77 proc. mokėtinos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius