„Mokykla – antri namai ar...?“

„Mokykla – antri namai ar...?“

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 03 15

Daugeliui mūsų namai yra ta vieta, kur jautiesi saugus, ramus, mylimas. Namuose mes ilsimės, džiaugiamės, kartais ir liūdime. Tačiau kas yra namai mūsų jaunimui? Ir jeigu mokykla yra antrieji namai, kodėl tiek daug Lietuvos moksleivių juos apleidžia? Pagal šalies Konstituciją, visi asmenys iki šešiolikos metų privalo mokytis, tačiau vis dažniau ir daug kalbama apie mokyklos nelankančius vaikus.

 

Stinga noro lankyti mokyklą?

Problemos egzistavimą dar labiau įtvirtina skaičiai: Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į Policijos departamentą dėl 2000 „dingusių“ mokinių bendrojo lavinimo mokyklose. 2010 metų rudenį paskelbta, kad Lietuvoje mokyklos nelanko maždaug 14 tūkst. vaikų. Kaip bebūtų, skaičiai įspūdingi, tačiau kurorto ugdymo įstaigų specialistai vienbalsiai tvirtina, kad ši problema Palangai – ne problema.

Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos pavaduotojas ugdymui Dainius Navickas „Palangos tiltui“ sakė, kad mokyklos nelankančių vaikų „Baltijos“ mokykloje nėra: „Visi mūsų mokyklos moksleiviai mokyklą lanko. Tačiau yra buvęs atvejis, kuomet mergaitė iš Girkalių į pamokas neateidavo. Dėl kokių priežasčių? Motyvacijos stoka. Taip, šiais laikais motyvacijos stinga ir 6-8 klasių moksleiviams“.

Paklaustas, kokių priemonių imasi, kai sužino apie mokyklos nelankantį vaiką, D. Navickas atsakė: „Mes su tuo kovojame. Pranešame moksleivių tėvams, kreipiamės į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, pagalbon pasitelkiame ir policiją. Tačiau dar kartą noriu pabrėžti: mūsų mokykloje nėra nei vieno mokyklos nelankančio moksleivio“.

Ar moksleivis, kuris (ne)tyčia pamiršta kelią į mokyklą, gali būti iš jos šalinamas? „Šalinimas iš mokyklos – kraštutinė priemonė, kuri naudojama tik tuomet, kai moksleivis kelia grėsmę aplinkiniams. Švietimo įstatymas mus įpareigoja mokyti jaunuolius iki 16 metų, todėl pašalinti iš mokyklos jaunesnių nei 16 metų moksleivių mes negalime“, – sakė D. Navickas.

 

Ką kalba moksleiviai?

Ar patiems moksleiviams mokykla yra antri namai? Ir ar visada skubama į juos?

Palangos senosios gimnazijos abiturientas Alfredas Pumpulis „Palangos tiltui“ sakė, kad mokyklą jis išties galįs pavadinti savo antraisiais namais.

„Joje jaučiuosi puikiai, kadangi aplink daug bendraminčių, bendraamžių. Mokykloje nenorėčiau nieko keisti. Klasė yra, suolas taip pat. Gal tik valgyklą pertvarkyčiau, kad ji taptų jaukesnė“, – sakė vaikinas.

Jis sako, kad mokyklos piktybiškai vengiančių bendramokslių nežinąs, bet neateiti retsykiais į pamoką nelaikąs didele nuodėme.

„Juk mokykla nėra privaloma karinė tarnyba. Abiturientai jau yra suaugę žmonės, todėl nesmerkiu tų, kurie kartais nepasiekia mokyklos suolo“, – šypsojosi abiturientas.

Alfredas sako, kad charizmatiški mokytojai traukia net ir mažiau pažangius moksleivius į mokyklą.

„Mano mylimiausia – matematikos mokytoja ir klasės auklėtoja Aušra Ševeliova. Ji ir supratinga, lengvai bendraujanti, ir labai žmogiška mokytoja“, – sakė moksleivis.

Senosios gimnazijos vienuoliktokas Tomas Bondarevas mokyklos antrais namais nelaiko.

 „Net nežinau kodėl, tačiau mokykla man su namais niekaip nesisieja. Jeigu mokykloje atsirastų kokia nors klasė, kurioje galėtum su bendraamžiais leisti laiką po pamokų, galbūt ji taptų jaukesnė, mielesnė ir primintų antruosius namus“, – kalbėjo Tomas.

 

Nenueina į pamokas, nes tingi

Šventosios pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Danutė Petkienė „Palangos tiltui“ sakė, kad Šventosios pagrindinėje mokykloje yra keletas vyresniųjų klasių mokinių, kurie mėgsta praleisti pamokas be pateisinamos priežasties, tačiau šios ribos jie neperžengia, todėl jie nelaikomi nelankančiais mokyklos.

„Dėl kokių priežasčių šie nelanko mokyklos? Priežasčių būna įvairių, dažniausios – tingėjimas, malonumų ieškojimas ir atsakomybės neturėjimas. Nepateisintų pamokų būtų mažiau, jei ir tėvai atsakingiau žiūrėtų į pareigą informuoti mokyklą laiku apie vaiko nebuvimo priežastis“, – sakė D. Petkienė.

„Kuomet sužinome apie kelią į mokyklą pamirštantį moksleivį, pirmiausia informuojame Švietimo skyrių, Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir numatome priemones motyvuoti vaiką lankyti mokyklą. Pagal Palangos miesto savivaldybės teritorijoje gyvenančių nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių apskaitos tvarkos aprašą (patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T2-53), mokykla kiekvieną mėnesį privalo informuoti Švietimo skyrių apie nelankančius mokyklos mokinius. Kiekvienu atveju individualiai klasės vadovas, socialinis pedagogas informuoja tėvus, aiškinasi priežastis, kartu su dalykininkais ieško būdų kaip užpildyti atsiradusias mokymosi spragas dėl praleistų pamokų“, – sakė D. Petkienė.

Su mokyklos nelankančiais moksleiviais problemų neturi ir miesto Senoji gimnazija. Mokyklos specialioji pedagogė, kuri yra atsakinga už lankomumą, Aldona Lekavičienė per penkiolika darbo metų neprisiminė nė vieno „dingusiojo“: „Tokių paprasčiausiai nesame turėję. Yra blogai mokyklą lankantys moksleiviai, su kuriais dirbame“.

 

Nesimokančių be priežasties nėra

Savivaldybės teritorijoje gyvenančių, tačiau nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių apskaitą koordinuoja Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius. Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Miltenienė paklausta, kiek Palangoje yra mokyklos nelankančių moksleivių, atsakė: „Visose savivaldybėse atsakingi asmenys dirba su nesimokančių vaikų informacine sistema. Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir Mokinių registro duomenis informacinė sistema fiksuoja skaičių mokinių, kurių deklaruota vieta yra Lietuvoje, tačiau jie nesimoko. Tokių 7-18 metų amžiaus vaikų 2011-11-01 Palangos miesto savivaldybės teritorijoje buvo 143. Nesimokančių vaikų apskaita vykdoma pagal Savivaldybės tarybos nustatytą tvarką. Mokyklos nelankymo priežastys? Surinkus informaciją, nustatytos vaikų nesimokymo priežastys – išvykimas į užsienį, neprivalomas mokymas arba gyvenamosios vietos pakeitimas. Vaikų nesimokančių be priežasties nėra“.

 

Mokyklos tikslas – išugdyti dorą pilietį

Šiandien taip pat daug diskutuojama apie nepavydėtiną mokytojų situaciją šalyje. „Universitetuose baigę pedagogikos mokslus, mokytojai neranda darbo. Mokytojas turi jaustis garbingai, gerai atrodyti. Juk jį mato mokiniai. Susivėlusio, prastai apsirengusio mokytojo moksleiviai negerbia“, – „Palangos tiltui“ yra sakiusi žinoma pajūrio pedagogė Elena Songailienė. 

Juk mokytojas ir mokykla kiekvienam jaunuliui turi išugdyti vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinti gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikišką, socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą  „Mes-juros vaikai".


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Šių metų liepos 10 dieną sukako 15 metų, kai Palangoje, pastate, kurio adresas – S. Daukanto g. 16, duris atvėrė Antano Mončio namai-muziejus. Būtent tą dieną čia oficialiai atidaryta nuolatinė šio menininko kūrinių ekspozicija, kuri pati yra verta kultūros vertybės statuso. O 2010-ųjų sausį pastatas, kuriame įsikūrė Antano Mončio namai-muziejus įrašytas į Lietuvos...


Šių metų liepos 10 dieną sukako 15 metų, kai Palangoje, pastate, kurio adresas – S. Daukanto g. 16, duris atvėrė Antano Mončio namai-muziejus. Būtent tą dieną čia oficialiai atidaryta nuolatinė šio menininko kūrinių ekspozicija, kuri pati yra verta kultūros vertybės statuso. O 2010-ųjų sausį pastatas, kuriame įsikūrė Antano Mončio namai-muziejus, įrašytas į...


Šių metų liepos 10 dieną sukako 15 metų, kai Palangoje, pastate, kurio adresas – S. Daukanto g. 16, duris atvėrė Antano Mončio namai-muziejus. Būtent tą dieną čia oficialiai atidaryta nuolatinė šio menininko kūrinių ekspozicija, kuri pati yra verta kultūros vertybės statuso. O 2010-ųjų sausį pastatas, kuriame įsikūrė Antano Mončio namai-muziejus, įrašytas į...


Šių metų liepos 10 dieną sukako 15 metų, kai Palangoje, pastate, kurio adresas – S. Daukanto g. 16, duris atvėrė Antano Mončio namai-muziejus. Būtent tą dieną čia oficialiai atidaryta nuolatinė šio menininko kūrinių ekspozicija, kuri pati yra verta kultūros vertybės statuso. O 2010-ųjų sausį pastatas, kuriame įsikūrė Antano Mončio namai-muziejus įrašytas į Lietuvos...


Šių metų liepos 10 dieną sukako 15 metų, kai Palangoje, pastate, kurio adresas – S. Daukanto g. 16, duris atvėrė Antano Mončio namai-muziejus. Būtent tą dieną čia oficialiai atidaryta nuolatinė šio menininko kūrinių ekspozicija, kuri pati yra verta kultūros vertybės statuso. O 2010-ųjų sausį pastatas, kuriame įsikūrė A. Mončio namai-muziejus, įrašytas į Lietuvos...


Šių metų liepos 10 dieną sukako 15 metų, kai Palangoje, pastate, kurio adresas – S. Daukanto g. 16, duris atvėrė Antano Mončio namai-muziejus. Būtent tą dieną čia oficialiai atidaryta nuolatinė šio menininko kūrinių ekspozicija, kuri pati yra verta kultūros vertybės statuso. O 2010-ųjų sausį pastatas, kuriame įsikūrė A. Mončio namai – muziejus įrašytas į...


Šių metų liepos 10 dieną sukako 15 metų, kai Palangoje, pastate, kurio adresas – S. Daukanto g. 16, duris atvėrė Antano Mončio namai – muziejus. Būtent tą dieną čia oficialiai atidaryta nuolatinė šio menininko kūrinių ekspozicija, kuri pati yra verta kultūros vertybės statuso. O 2010-ųjų sausį pastatas, kuriame įsikūrė A. Mončio namai – muziejus įrašytas...


Tikriausiai visi atsimena tuos ankstyvus rytus kulniuojant į mokyklą, ilgus vakarus „griaužiant“ knygas bei sėdint ilgas valandas pamokose ir skaičiuojant lėtai slenkančias pamokos minutes.  Visais laikais moksleivius buvo galima skirti į dvi grupes – besimėgaujančius mokslu ir einanačius į pamokas kaip katorgą. Ką šia tema mano šių dienų jaunimas...


„Mokykla – antri namai ar...?“

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 03 15 | Rubrika: Miestas

Daugeliui mūsų namai yra ta vieta, kur jautiesi saugus, ramus, mylimas. Namuose mes ilsimės, džiaugiamės, kartais ir liūdime. Tačiau kas yra namai mūsų jaunimui? Ir jeigu mokykla yra antrieji namai, kodėl tiek daug Lietuvos moksleivių juos apleidžia? Pagal šalies Konstituciją, visi asmenys iki šešiolikos metų privalo mokytis, tačiau vis dažniau ir daug kalbama apie...


Kokie žmonės valdys Palangą ateinančius ketverius metus? „Palangos tiltas“ paprašė visų naujos Tarybos narių atsakyti į 10 pateiktų klausimų. Šiandien į klausimus atsako Tarybos narys Nerijus Stasiulis, kuris priklauso Lietuvos Centro partijai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius