Vieni mosleiviai teigė viską spėjantys, kiti guodžiasi dideliais krūviais.

Vieni mosleiviai teigė viską spėjantys, kiti guodžiasi dideliais krūviais.

Nauji mokslo metai, bet mokymosi krūviai – dar didesni?

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 09 24

Kasmet, moksleiviams grįžus į savąsias ugdymo įstaigas, girdime didžiąją jų dalį dejuojant: „Vis daugiau laiko reikia skirti namų darbams, nieko nespėjam“. O besimokančiųjų – nuo pradinukų iki abiturientų – tėvai mėgsta kartoti: „Kai mes mokėmės, krūviai buvo daug mažesni“. Ar tikrai taip yra? – klausiame Palangos mokyklų direktorių pavaduotojų ugdymui.

Programos – gilios ir plačios...
„Patys mokymosi krūviai faktiškai nedidėja – minimalus ir maksimalus pamokų bei dalykinių valandų skaičius lieka tas pats, – paaiškino Senosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zinaida Bružienė. – Tiesa, labai daug nerimo dabartiniams vienuoliktokams kelia planai nuo 2014-ųjų keisti stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas ir tai, kad vietoj dviejų-trijų valstybinių egzaminų jiems gali tekti laikyti penkis. Penktuoju egzaminu jiems taps užsienio kalba“.
Pačios mokymosi programos esančios labai plačios ir gilios. Kartais gal net per plačios.
„Aš ir pati matau, ką būtų galima susiaurinti, yra dalykų, kurių galbūt vertėtų atsisakyti. Tačiau ne mokyklos kompetencija tai pakeisti. Dažnai savo nuomonę dėl programų išsakome ir konferencijų, ir seminarų metu, tačiau formuojantieji švietimo politiką toli gražu ne visada ją girdi“, – sakė Z.Bružienė.

Reiktų rinktis pagal savo lygį
„Tiems tėvams, kurie sako, jog „kai mes mokėmės, buvo kitaip“, galiu pasakyti: išties kitaip, nes prieš dvidešimt ar trisdešimt metų daug ko nebuvo. Mes, mokytojai, kartais pajuokaujame, jog nenorėtume šiais laikais mokytis mokykloje. Tačiau laikai keičiasi, atsiranda daug naujų dalykų, ir mūsų vaikai tiesiog turi žinoti daugiau, nei buvo reikalinga mums“, – mano pavaduotoja.
O dėl krūvių namie – esama labai daug vaikų – ir tėvų – kurie nori viską maksimaliai mokėti, ir patys save pernelyg apsikrauna.
„Pažiūrėkite – absoliuti dauguma moksleivių orientuojasi į aukštąjį išsilavinimą, tuo tarpu darbo rinkoje katastrofiškai trūksta ir kirpėjų, ir siuvėjų, ir kitų sričių kvalifikuotų specialistų. Juk net Lisabonos konvencijoje, kurią yra pasirašiusi ir Lietuva, teigiama, jog reikia orientuotis ir orientuoti į tokį pasiskirstymą: 20 proc. baigusių mokslus mokyklose turėtų siekti universitetinio išsilavinimo ir 80 proc. įvairaus lygio profesinio. Gal net ir planuojamas stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygų keitimas gali būti su tuo susijęs?“ – svarstė direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Pasak Z.Bružienės, visi profesoriais būti negali. Kiekvienas turi mokytis pagal savo lygį, ir jeigu jis vertas septintuko, nereikia raudoti, kad žinios įvertintos ne dešimtuku.
„Jeigu dirbama iki pajuodavimo, jeigu siekiama to, kas beveik nepasiekiama, tada, žinoma, krūviai atrodo per dideli, ir moksleiviai tiesiog pervargsta“, – sakė Z.Bružienė, pabrėžusi, jog tai esanti jos asmeninė nuomonė.

„Reikia mokėti mokytis“
„Negalėčiau pasakyti, kad krūviai didėja – 2008-aisias buvo pakoreguoti mokymo planai, jie buvo labai rimtai peržiūrėti, kai kurių dalykų atsisakyta, kai kas pakeista, ir nuo to laiko visos mokyklos dirba jais vadovaudamosios, – paantrino kolegei Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Rima Šalkauskienė. – Nekinta ir privalomas valandų skaičius – jis yra apibrėžtas“.
Pasak pavaduotojos, mokykloje kasmet atliekamos apklausos: tiek moksleivių, tiek jų tėvelių teiraujamasi dėl krūvių, tenkančių besimokantiesiems, klausiama, ar sunku jiems mokytis ir kiek laiko jie skiria namų darbams. Ir kasmet yra tiek teigiančių, kad mokytis sunku nėra, tiek besiguodžiančių, kad krūviai dideli.
„Ko gero, nebūsiu populiari sakydama, kad mokytis lengva tikrai nėra, – sakė R.Šalkauskienė. – Tačiau reikia mokėti mokytis. Juk žinios yra pagrindas moksleivių būsimam gyvenimui. Ir, žinoma, labai daug kas priklauso nuo dalyko mokytojo, kaip jis sugeba pateikti medžiagą“.
Pavaduotojos nuomone, didžiausia problema bei priežastis, kodėl moksleiviai kartais guodžiasi dėl per didelių krūvių yra ta, kad didžioji dalis jų linkusi mokytis priešokiais. Ir nori viską „pagauti“ ir išmokti greitai – vos ne tokiu greičiu, kokiu skrieja informacija internetu.
„Deja, iš vienos pusės turintis įtakos suaktyvėjęs, judrus gyvenimas, iš kitos – informacijos greitis bei jos kaita, todėl mokiniai pamiršta, kad ne visada visko galima išmokti greitai“, – pastebėjo R.Šalkauskienė.

„Krūviai didėja? Nesąmonė“
„Kas jums sakė, kad mokiniams krūviai didėja? – nustebo „Baltijos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Dainius Navickas. – Dirbu mokykloje jau dvidešimt metų, ir galiu pasakyti, kad ir programos tokios pat, ir jų apimtis ta pati. Jau eilę metų nesikeičia pamokų ir valandų skaičius“.
Pasak direktoriaus pavaduotojo ugdymui, didėjantys krūviai – visiška nesąmonė, o programos ne tik kad sudėtingėjančios – jos paprastėja.
„Pirmąkart girdžiu, kad krūviai moksleiviams didėtų. Aš manau, kad jie mažėja“, – teigė D.Navickas.
 

 Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai". 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Tradiciškai šiąnakt, iš penktadienio į šeštadienio naktį, organizuojamas naktinis pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“. Žygio dalyviai šiemet patrauks iš Palangos. Kasmet žygio maršrutas būna skirtingas. Kaip atskleidė žygio organizatorius Algirdas Grublys, iki savaitės vidurio jau buvo užsiregistravusių...


Penktadienį nuaidėjo pirmasis naujųjų mokslo metų skambutis, sukvietęs visus mokinukus sugrįžti į mokyklų suolus. Tądien visas dėmesys skiriamas švietimo bendruomenei – sveikinimai, puokštės gėlių, šypsenos... Džiugu, jog šiemet į pirmą klasę žengė daugiau pirmokėlių. Jiems tai neeilinė diena, atvėrusi duris į nepakartojamų įspūdžių kelionę....


Šiandien – Rugsėjo 1-oji, kuri atveria vartus į visiškai naują jaudinantį žinių pasaulį, žada naujovių mokymosi programoje ir egzaminų tvarkoje. Kaip kurorto mokyklos pasirengė naujiems mokslo metams? Su kokiomis viltimis ir rūpesčiais pasitinka juos? Kaip vertina naujoves? Palangos senosios gimnazijos direktoriaus Leono Šidlausko, Vlado Jurgučio pagrindinės...


Švietimo ir mokslo ministrei išsakius mintį, jog reiktų ilginti mokslo metus, sulaukta įvairios visuomenės reakcijos. Vieni tokią mintį gyrė, kiti ją peikė, galiausiai pasvarstyta, kad tai gal ir nebūtų blogai, jeigu viskas būtų tinkamai parengta – vien pailginti mokslo metus nėra prasminga, reikia atitinkamai atsižvelgti ir į ugdymo programas bei metodus, gal tai padėtų...


Miesto ugdymo įstaigos naujiesiems mokslo metams pasirengusios

Palangos m. savivaldybės informacija, 2016 08 25 | Rubrika: Miestas

Naujieji mokslo metai – jau visai čia pat. Jiems rengiasi ne tik mokiniai, žengsiantys naujų išbandymų keliu, bet ir mokyklų administracija. Kasmet siekiama kiek įmanoma atnaujinti ugdymo įstaigų patalpas, pabaigti pradėtus darbus ir sutikti mokinius gražioje bei jaukioje mokykloje. Tad ką pavyko nuveikti besirengiant netrukus prasidėsiantiems naujiesiems mokslo metams? O darbų...


Septyniasdešimt ketveri metai prabėgo nuo tada, kai 1941 m. birželio 14-osios naktį prasidėjo masiniai lietuvių areštai. Gyvuliams skirtuose vagonuose žmonės su šeimomis buvo tremiami į Sibirą, kur spiginant negailestingam šalčiui buvo verčiami kęsti badą bei sunkiai fiziškai dirbti. Ne vienas lietuvis, neištvėręs tokių atšiaurių gyvenimo...


– Ar turėjote galimybę sudėti bluostą rinkimų naktį? – Nelabai. Atsiguliau tik pusę penkių ryto, o septintą valandą buvau vėl ant kojų. – Kas buvo pirmieji jūsų sveikintojai? – Jų buvo daug. Tarp pirmųjų – ir A. Velykienė, ir E. Gentvilas, ir TS-LKD pirmininkas A. Kubilius. Net važiuoti nelabai galiu – visi skambina.  


Kasmet, moksleiviams grįžus į savąsias ugdymo įstaigas, girdime didžiąją jų dalį dejuojant: „Vis daugiau laiko reikia skirti namų darbams, nieko nespėjam“. O besimokančiųjų – nuo pradinukų iki abiturientų – tėvai mėgsta kartoti: „Kai mes mokėmės, krūviai buvo daug mažesni“. Ar tikrai taip yra? – klausiame Palangos mokyklų direktorių pavaduotojų...


Storės mokyklų direktorių piniginės

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 01 23 | Rubrika: Miestas

Artimiausiame posėdyje, kuris įvyks sausio 26 dieną, Taryba rengiasi tvirtinti švietimo įstaigų direktorių priedų prie tarnybinių atlyginimų nustatymą 2012 metams. 20 procentų priedas bus skiriamas Sanatorinės mokyklos direktoriui, 15 procentų dydžio priedus gaus Senosios gimnazijos, Švietimo pagalbos tarnybos direktoriai, 10 procentų didės lopšelių-darželių...


Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Palangoje yra vykdomas ES projektas „Palangos lopšelio-darželio ,,Gintarėlis“ patalpų ir įrangos atnaujinimas“. „Lopšelis-darželis „Gintarėlis“ buvo pastatytas 1980 metais, o nuo to laiko iš pagrindų nebuvo jis rekonstruotas. Todėl patalpos jau „prašėsi“ atnaujinimo. Dabar bus žymiai patogiau vaikeliams, jų tėvams, pagerės...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius