„Ne „Maximoje“ reikia Palangoje vandenį pirkti, o gerti tiesiai iš krano“

Linas JEGELEVIČIUS, 2012 06 28
UAB „Palangos vandenys“ direktorius Pranas Madzajus vadovauja įmonei jau  11 metų.

UAB „Palangos vandenys“ direktorius Pranas Madzajus vadovauja įmonei jau 11 metų.

UAB „Palangos vandenys“ direktorius Pranas Madzajus, vadovaujantis įmonei jau 11 metų, liūdnai skėsčioja rankomis: dienraščio žurnalistei neteisingai supratus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) tinklalapyje UAB „Palangos vandenys“ išvadas dėl faktinių sąnaudų ir paskelbus straipsnį, kad neva palangiškiai gerokai permokėjo už vandenį, kurorto vandenų vadovui tenka dėl to visiems aiškintis.

„Palangos tiltas“ paprašė „Palangos vandenų“ direktorių P. Madzajų ir įmonės ekonomistę Vitaliją Viršilienę palangiškiams pateikti išsamesnius paaiškinimus dėl kainų skaičiavimo tvarkos ir papasakoti apie įmonės veiklą.

V. Viršilienė: „Taip atsitiko todėl, kad vandens kainos skaičiuotos 2011-2015 m. periodui buvo planuotos kartu su tais 450 tūkstančių litų, kuriuos mes dėl padidėjusių vandens tiekimo kaštų užskaitėme kaip būtinąsias sąnaudas. Tačiau VKEKK, išanalizavusi ir palyginusi pagal aprašą kainas, nustatė, kad mūsų įmonė, priklausanti III-iajai įmonių grupei (kai parduodama nuo 901 tūkst. kubinių metrų iki 1500 tūkst. kubinių metrų vandens per metus, – „Palangos tiltas“), sąnaudos elektros energijai yra didesnės nei kitų vandens įmonių vidurkiai“.

P. Madzajus: „Gyventojams tektų paaiškinti, ką reiškia III-oji grupė ir kas jai priklauso. Pagal VKEKK suskirstymą, šalies vandens tiekėjai pagal vandens paslaugų pardavimo apimtis yra suskirstyti į penkias grupes. Pagal parduodamą vandens kiekį Palanga patenka į trečią grupę, kaip ir Druskininkų, Kėdainių, Pasvalio, Telšių, Šilutės ir kai kurių kitų savivaldybių vandens tiekimo įmonės. Komisija pagal šių savivaldybių vandens įmonių ekonominius rodiklius išveda jų bendrus vidurkius ir lygina šiuos vidurkius su įmonės faktiniais ekonominiais rodikliais skaičiuojant kainas. Lyginamas parduodamo vandens kiekis, elektros energijos kiekis tam vandeniui patiekti, taip pat lyginamas valomų nuotekų kiekis ir elekros energijos suvartojimas nuotekų valymui bei darbuotojų skaičius darbui atlikti. VKEKK, palyginusi šį santykį su kitų vandens įmonių, padarė išvadą, kad „Palangos vandenys“ nuotekų valyme per daug suvartoja elektros enrgijos ir nustatė užduotį: sumažinti elektros energijos sąnaudos 147,4 tūkst. litų.

Elektros kaina – antras svarbiausias vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos komponentas. Be to, vandens kainą labiausiai apsprendžia darbuotojų darbo sąnaudos. VKEKK atlikus darbo intensyvumo indekso lyginamąją analizę, pagal 2010 m. etatinį darbuotojų skaičių numatė  sumažinti iki 2015 metų 13 darbuotojų, ir atitinkamai mokos fondą 300 tūkst. Lt, nes darbo intensyvumo indeksas blogesnis nei III grupės vidutinis“.

V. Viršilienė: „Tas sąnaudas elektros energijai mes ir laikome būtinomis sąnaudomis. Mes buvome suplanavę, kad mums tiek reikės elektros energijos geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Beje, elektros kainos per dešimt metų išaugo apie 48 procentus“.

Ar tai iš esmės reiškia, kad tas pačias sąnaudas jūsų įmonė ir VKEKK tiesiog skirtingai interpretavo?

P. Madzajus: „Iš esmės kalbant, ne. Ta pati VKEKK kainų skaičiavimo metodika yra paruošta ir taikoma visoms vandens tiekimo įmonėms Lietuvoje. Nėra išskirta tai, kas turi įtakos vandens tiekimo svyravimams mėnesiais – o tuo pačiu ir elektros suvartojimui: Palangos atveju, sezoniškumas. Jis yra ypač aktualus Palangai, kurioje vandens suvartojimas vasarą išauga 3-4 kartus. Beje, komisijos metodikoje nėra taip pat išskirti nuotekų valymo technologinio proceso skirtumai atskirose nuotekų valyklose.

III grupės kitose įmonėse – nuotekų valymo įrenginiuose, valant nuotekas, nėra taikomas slėgio gesinimo kameroje ir smėliagaudėse aeracijos procesas ir nėra nuotekų siurblinių, kai apvalytas nuotekas reikia išpompuoti į atvirus vandens telkinius. Taip, mes šiuos procesus taikome Palangoje. Tokio proceso taikymas labai didina elektros energijos suvartojimą, ir, žinoma, taip pat nuotekų valymo kainą“.

V. Viršilienė: „2011 metais VKEKK yra patvirtinusi vandentvarkos įmonių veiklos lyginamosios analizės aprašą, kuriame pasakyta, kad kiekviena vandens įmonė turi siekti geresnių ekonominių rodiklių savo grupėje. Komisija skaičiuojant kainas atsižvelgė į fluoro šalinimui iš vandens technologijai reikalingas sąnaudas“.

Ar išsiuntėte pranešimą spaudai apie klaidingą informaciją dėl tariamo permokėjimo už vandenį?

P. Madzajus: „Gerbiu žurnalistus ir jų darbą, bet šiuo atveju visas straipsnio tekstas buvo paimtas iš VKEKK komisijos tinklalapio, o pavadinimą žurnalistė sukūrė pagal savo suvokimą tokios informacijos. Vertėtų apie ką nors rašant, išsamiau pasidomėti, o nežinant ūkio specifikos pasiklausti specialistų.

Beje, keista, kad pavadinime atsirado žodžiai „Palangos vandenys“. Juk, pavyzdžiui, kainų komisija Kauno miestui nepripažino būtinosiomis sąnaudomis 2,4 milijonų litų, Alytaus miesto vandens įmonei – 690 tūkstančių litų, Vilkaviškiui – 800 tūkstančių litų, Kelmės miestui – 164 tūkstančių litų. Kodėl dienraščio žurnalistė neparašė, kad minėtų miestų vandens įmonės „permokėjo“ tiek?“

Ar bandėte į Palangos ypatybes, kalbant apie vandens netolygų suvartojimą, atkreipti  energetikos komisijos dėmesį?

P. Madzajus: „Šie dalykai yra aiškiai reglamentuoti VKEKK vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų skaičiavimo metodikoje, kuri vienoda taikoma visiems vandens tiekėjams, ir mes nesame vieni pajėgūs ką nors joje pakeisti, nors metodika galbūt ir yra keistina, atsižvelgus į Palangos ypatumus.

Vien darbuotojų vandens ūkiui tvarkyti Palangai sezono metu reikia kur kas daugiau nei kitiems miestams.

Taigi, taikant VKEKK kainų skaičiavimo metodiką, pagal 2010 metų įmonės sąnaudų analizę, palyginti su kitų vandens įmonių toje pačioje grupėje sąnaudų vidurkiu, iki 2015-ųjų UAB „Palangos vandenys“  turės atsisakyti 13 darbuotojų. Šiuo metu įmonėje dirba 100 žmonių“.

V. Viršilienė: „Kitaip tariant, tai turėsime padaryti, nes, anot komisijos, galėsime pasiekti didesnio įmonės intensyvumo rodiklių“.

Vyriausybė, vykdydama šalies vandens ūkio pertvarką, yra numačiusi sujungti daugiau kaip šimtą vandens įmonių šalyje į tuziną stambių bendrovių. Kaip tas procesas atsilieps „Palangos vandenims“?

P. Madzajus: „Sunku kol kas prognozuoti. Tokia numatoma pertvarka yra Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetencija. Jeigu taip atsitiktų, akivaizdu, kad Palangoje atsiras daugiau bedarbių, o vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugų kokybė nukentės“.

V. Viršilienė: „Tai atitolintų ir vandens vartotoją nuo paslaugos teikėjo. Dabar kiekvienas palangiškis gali kreiptis pas mus dėl problemų, po tokios pertvarkos, nelabai ir aišku, kur žmogus su bėda turėtų kreiptis“.

UAB „Palangos vandenys“ steigėjas – Palangos miesto savivaldybė. Ar jos vadovams jau pateikėte paaiškinimus po, kaip sakote, tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimo?

V. Viršilienė: „Tik šiandien (pokalbis vyko trečiadienį, – aut.) gavome VKEKK nutarimą. Artimiausiu metu parengsime prašymą miesto savivaldybės Tarybai tvirtinti naujas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas Palangoje.

Visus dokumentus pateiksime ir mūsų įmonės stebėtojų tarybai“.

P. Madzajus: „Pagal įstatymą naujos kainos turėjo būti patvirtintos nuo šių metų sausio pirmosios dienos. Dabar tas procesas ir vyksta. Jos jau suderintos kainų komisijos, dabar jas teiksime patvirtinti savivaldybės Tarybai“.

Kokia numatyta naujoji vandens kaina?

V. Viršilienė: „Nemažai savivaldybių vandens tiekėjų kainos, kurias jau patvirtino kainų komisija, yra aukštesnės nei Palangos. VKEKK jau suderino sumažintas 40 centų kainas. Vandens kaina Palangoje išaugs, jei ją patvirtins savivaldybė, 17 centų daugiabučių namų butams arba iki 6,58 lito be PVM už vieną kubinį metrą“.

Kas bus, jei Taryba nepatvirtins?

V. Viršilienė: „Toks kainos padidėjimas neturės jokios didesnės įtakos nė vienam namų ūkiui. Kitos paslaugų kainos mieste labiau auga“.

P. Madzajus: „Jei šeima vidutiniškai sunaudoja tris kubinius metrus geriamo vandens per mėnesį, tai šeima už vandenį per mėnesį sumokės vos 51 centu daugiau. Argi tai didelis brangimas, ženkliai padidėjus mokesčiui už išgaunamus vandens išteklius iki 0,24 Lt už 1 kub. m?“

Ar didesnė kaina reiškia geresnę vandens kokybę? „Palangos tiltas“ neseniai susilaukė kurorto gyventojos, kuri į redakciją atėjo su, jos nuomone, nekokybiško geriamojo vandens stiklainiais. Ar tokie skundai dėl kokybės – pavieniai?

P. Madzajus: „Geriamojo vandens kokybė Palangoje yra labai gera, atitinkanti visus higienos normų reikalavimus. Mes susilaukiame daug pagyrimų mūsų Palangos vandeniui iš kurorto svečių.

Ne „Maksimoje“ reikia Palangoje vandenį pirkti, o gerti tiesiai iš krano.

Tų, kas ateina į redakciją su neva nekokybiško geriamo vandens stiklainiais, norėčiau paklausti, kur jie semia tą vandenį“.

Iš kur į kiekvieną kraną Palangoje patenka vanduo?

P. Madzajus: „Vanduo kurorte yra išgaunamas iš giluminių žemės sluoksnių  250 metrų gylio ir siurbliais pompuojamas į vandens gerinimo įrenginius. Vanduo siurbliais sumontuotais giluminiuose gręžiniuose yra pompuojamas į geležies ir mangano šalinimo iš vandens įrenginius, kuriuose šie elementai yra pašalinami. Toliau vanduo patenka į fluoro šalinimo iš vandens įrenginius, nufluorintas vanduo kaupiamas vandens rezervuaruose, o iš jų, didesnio našumo siurbliais, tiekiamas vartotojui.

Kalbant apie nuotekų valymo įrenginius Palangoje, jie yra geros būklės. Jų rekonstrukcija buvo atlikta prieš tris metus. Nuotekų apvalymas yra labai geras – pagal atskiras kontroliuojamas komponentes siekia 84-98 procentus.

Iki Europos Sąjungos finansinio laikotarpio pabaigos – 2013 metų pabaigos – nesame numatę jokių didesnių projektų, nes dar neaišku, koks finansavimas bus skirtas vandentvarkos ūkiui po 2013 metų. Planuojame bendrovės lėšomis atlikti buitinių nuotekų siurblinių rekonstrukcijas.

Jei gautume europinių lėšų naujuoju finansiniu periodu, daugiau lėšų skirtumėme esamų vandens objektų ir tinklų renovacijai“. 

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Šių metų gegužės 30 dienos sprendimu Palangos miesto taryba viešu paviršinių nuotekų tvarkytoju nuo 2020 metų sausio 1 d. paskyrė UAB „Palangos vandenys“, kuri veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vandens įstatymu bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu.  


Ne kiekvienos šalies gyventojai gali pasigirti vandenį geriantys tiesiai iš namuose esančio čiaupo. Vis dėlto palangiškiai, rodos, kitaip ir negalėtų – vanduo iš čiaupo bėga tyras ir sveikas, priešingai nei užsienyje. Palangoje vanduo išgaunamas požeminių gręžinių pagalba. Tačiau kaip šis vanduo atkeliauja į mūsų namų čiaupus ir kokiomis...


Informuojame, kad UAB „Palangos vandenys“ ne kurortinio sezono metu atlieka vandentiekio tinklų plovimą. Tai yra būtina norint palaikyti gerą jų būklę, kadangi didelė dalis Palangos miesto vandentiekio tinklų eksploatuojama jau daugiau kaip 30-40 metų. Tinklai plaunami visoje Lietuvoje taikomu vandentiekio tinklų plovimo metodu „vanduo-oras“. Atliekant darbus vandens...


Kad nuo 2009-ųjų, kuomet miesto savivaldybės Taryba paskutinįjį kartą patvirtino vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas, iki šiol neprireikė didinti šių viešųjų paslaugų kainų gyventojams ir įmonėms, UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis vadina „mažu stebuklu“. Bet įgyvendinant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo...


Vandens Palangoje – daug ir labai geros kokybės, bet šis natūralus gamtos turtas – anaiptol ne dovana kiekvienam vandens vartotojui. UAB „Palangos vandenys“ galvos skausmas – nesąžiningi ar neišgalintys už vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą susimokėti klientai. Nors bendrovė turi įstatymo galias atjungti vandenį ar kanalizaciją...


Ilgametis UAB „Palangos vandenys“ vadovas Pranas Madzajus šiandien miesto bibliotekoje atidarys parodą, skirtą kurorto vandentiekio įmonės 105-osioms metinėms, bet jo mintys jau kitur – direktorius daug kam netikėtai nusprendė įteikti pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Toks jo sprendimas kurorte jau pakurstė spėliojimus: kokie motyvai slypi už tokio...


UAB „Palangos vandenys“ direktorius Pranas Madzajus, vadovaujantis įmonei jau 11 metų, liūdnai skėsčioja rankomis: dienraščio žurnalistei neteisingai supratus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) tinklalapyje UAB „Palangos vandenys“ išvadas dėl faktinių sąnaudų ir paskelbus straipsnį, kad neva palangiškiai gerokai permokėjo...


Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad palangiškiai permokėjo už vandenį, kurorto meras Šarūnas Vaitkus iškart kreipėsi į bendrovės „Palangos vandenys“ vadovą Praną Madzajų. „Sureagavęs į viešai pateiktą informaciją, kad palangiškiai už vandenį permokėjo 450 tūkstančių litų, paprašiau, kad iki rytojaus man ant...


Palangos miesto savivaldybė bei UAB „Palangos vandenys“ įgyvendina Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Palangos mieste (Vilimiškės, Nemirsetos, Kunigiškių, Monciškės gyvenamuosiuose kvartaluose)“. Ją įgyvendinus gyventojams nebereikės sukti galvos dėl geriamo vandens kokybės bei buitinių...


Bendrovė „Palangos vandenys“ dėl prieš dešimtmetį pasirašytos sutarties su UAB „ „Palangos šilumos tinklai“ ir po kurio laiko tuomečio mero Raimundo Palaičio iniciatyva papildytos įmonei nenaudingu susitarimu, kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto 2 – asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, pakeitė sutarties tarp UAB „Palangos vandenys“ ir šiuo metu valdančios miesto šilumos ūkį UAB...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas