Palangiškis Joris Mykolas Kavolis aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, jis su bendraminčiais organizavo ir kandidatų į Seimą debatus Kretingos-Palangos apygardoje.

Palangiškis Joris Mykolas Kavolis aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, jis su bendraminčiais organizavo ir kandidatų į Seimą debatus Kretingos-Palangos apygardoje.

Nenustygstantis Joris: „Įsivaizduokite, jeigu visas jaunimas eitų balsuoti...“

Rasa GEDVILAITĖ, 2016 09 22

Joris Mykolas Kavolis – dar tik šešiolikmetis, tačiau požiūriu į pasaulį, vietines problemas, savo iškalba, drąsa ir iniciatyvumu galėtų pralenkti daugelį vyresnio amžiaus žmonių. Šis jaunas vaikinas yra iniciatyvos „Žinau, ką renku“ iniciatyvinės grupės narys, su kitais bendraminčiais organizavęs kandidatų į Seimą Kretingos-Palangos apygardoje debatus. Su juo kalbėjomės apie praėjusius debatus, jo paties požiūrį į politiką ir regimas didžiausias jaunimo problemas.

Supratingas bendradarbiavimas
Kaip pristatėJoris, šie debatai skirti supažindinti visuomenę su kandidatų į Seimą siekiais ir tikslais, kad žmonėms būtų lengviau apsispręsti, kam skirti balsą, kaip jų šūkis skelbia „Dėdamas bet kur nieko nepakeisi“.
„Per praėjusius savivaldos rinkimus buvau vienas iš komandos narių, rengusių tuomečius kandidatų į merus debatus. Tuomet prisidėjo jaunimo judėjimas „Aš esu kultūra“, mūsų su Vidmantu Mitkumi, kuris šiuo metu studijuoja, sukurtas bendras „kūdikis“ – ne pelno siekianti jaunimo organizacija „SiNek“ („Siek nekonkuruodamas“). Tada organizavome nedidelį renginį, kuriame dalyvavo apie 80 žmonių, daugiausiai buvo susirinkę žmonių, atstovaujančių įvairioms politinėms partijoms. Patys debatus moderavome. Vėliau turėjau galimybę dalyvauti mokymuose, kuriuose buvo mokoma debatus rengti profesionaliai“, – pasakojo Joris apie pirmuosius jo debatų įspūdžius.
Šių metųdebatai jau buvo kiek kitokie, juolab, kad padėjo profesionalūs žurnalistai, moderuojantys debatus įvairiose apygardose. Kretingos-Palangos apygardoje debatus vedė žurnalistė Rita Miliūtė, kuri, beje, ir pati kilusi iš Kretingos.
Kaip pasakojo Joris, planuota debatus buvo daryti Palangoje, Kurhauzo salėje, tačiau galiausiai perkelti į Kretingą.
„Tiesą sakant, labai jaudinausi, kaip mums pavyks. Visgi Rita (Miliūtė) yra labai gerbiama žurnalistė Lietuvoje. Šiek tiek bijojome, kad gal ji nesutiks su mūsų siūlomu scenarijumi, kurį buvome paruošę, ar kitais mūsų siūlomais dalykais, tačiau ji mus priėmė labai draugiškai, jokių nesklandumų nepatyrėme. Kadangi ji pati kretingiškė, jai nesvetimos buvo mūsų išsakytos problemos. Buvo labai smagu su ja dirbti. Geranoriškai su mumis bendradarbiavo ir visi kandidatai. Kituose miestuose buvo iškilusių ir netikėtų kuriozų su kandidatais, bet mums taip nenutiko. Publika taip pat nenuvylė. Manėme, kad bus pasyvi, bet nieko panašaus – klausinėjo įvairių dalykų tiek salėje, tiek ir internetu, kur buvo galima stebėti debatų tiesioginę transliaciją“, – apie susidomėjimo sulaukusius debatus kalbėjo jaunasis palangiškis.

Galėtų nulemti rezultatus
Keliami klausimai iniciatyvos autoriams parodė, kad žmonėms rinkimai rūpi, jog jie domisi ir atsakingai renkasi. Ypač jaunimui buvo džiugu, kad rinkimais domisi jauni žmonės. O kelta įvairių klausimų – ir ką jaunimui veikti žiemos vakarais, ir kaip išgyventi pradėjus kurti šeimą bei kitokių. Joris pripažino, kad ne visi kandidatų atsakymai jaunimą tenkino, nes nei vienas neatsakė tiesiai – vienas daugiau, kitas mažiau, tačiau buvo ir tokių atsakymų, kuriais nukeliauta, kaip paminėjo palangiškis, „į lankas“.
„Kiek pastebėjome, būtent jaunimą liečiantys klausimai kandidatams buvo sunkiau „įkandami“, galbūt dėl to, kad jaunimas nėra tikslinė rinkėjų auditorija, labiau atsižvelgiama į vyresnio amžiaus grupę, senjorus. Tačiau mes skaičiavome, kad jaunuomenė Lietuvoje galėtų turėti labai svarų indėlį renkant valdžią, jeigu visi eitų balsuoti – net 70 procentų rinkėjų dalį galėtų sudaryti, tačiau balsuoja tik apie 30 procentų jaunų žmonių“, – teigė J. M. Kavolis.
Jis pastebėjo, kad retas kuris jo bendraamžis labai domisi politika, tačiau, jo nuomone, reikėtų domėtis, nebūtinai taip, kad pačiam nerti į politinius vandenis. Užtektų išgirsti, kas dėstoma per pilietiškumo pamokas.
Pats „Palangos tilto“ pašnekovas tikino, kad politika kaip mokslu jis domisi, nors ateities su ja neketina sieti, jam arčiau širdies – gamtos mokslai. Kaip šyptelėjo Joris, jam dar viskas prieš akis, jis turi laiko pagalvoti, su kuo sies ateitį.

Problemos tos pačios visoje šalyje
Būdamas itin aktyvus ir atradęs save visuomeninėje veikloje Joris pastebi, kad Palangoje jaunimas pastaruoju metu tapo pasyvesnis, nors aktyvių lyderių čia būdavo visais laikais, jų esama ir dabar. Gal kiek įtakos daro jaunimo mažėjimas. „Vyraujančios jaunimą liečiančios problemos, gal tiksliau kalbant, tam tikros sritys, kelia daug klausimų visoje Lietuvoje, neišskiriant vieno miesto. Vienas iš kandidatų teigė, kad mūsų švietimo sistema yra beveik tobula. Galima dėl to ginčytis, galima pritarti. Tai kiekvienas vertina savaip. Gal kiek įžvelgiu siekį visus įsprausti į tuos pačius rėmus, įtvirtinant privalomus egzaminus, nes kiekvienas gi yra labai skirtingas. Tačiau vėlgi kaip į tai pažiūrėsi“, – pastebėjo pašnekovas.
Birželio mėnesį Joris turėjo galimybę pirmą kartą pats pabūti debatininko kailyje. Jis, paklausęs Palangos senosios gimnazijos anglų kalbos mokytojos, kuri vadovauja ir debatų būreliui anglų kalba, Genės Pečiukevičienės patarimo, sėmėsi patirties debatų akademijoje.
„Esu toks žmogus, kad man nepatinka ilgai ruoštis, man labiau patinka improvizuoti, tad, manau, kad man lengviau dėl to laisviau kalbėti. Bet pasiruošimas suteikia debatininkui pasitikėjimo, nes tokiu atveju sugebi tvirtai atsikirsti konkurentui, tai suteikia smagumo. Įdomu stebėti ir debatuose dalyvaujančius politikus. Gal jie kitokiomis temomis diskutuoja, tačiau ne ką mažiau sudėtingas temas nagrinėja ir jaunieji debatininkai“, – pastebėjo J. M. Kavolis.
Šiuo metu didžiulę problemą visam tautos likimui dažnas įžvelgia jaunų žmonių emigraciją.Apie gyvenimą svečioje šalyje Joris sakė negalvojantis, tačiau studijas užsienyje jis vertina palankiai. „Jeigu atrandi tai, kas tau patinka, kodėl gi ne. Nesmerkiu aš ir tų žmonių, kurie išvyksta gyventi ir dirbti į kitas šalis. Žmonės nori gyventi geriau, laisviau, ko negali padaryti savoje šalyje. Kita vertus, norisi pamatyti ir pasaulio. Tačiau palikti savo šalį visam laikui vien dėl to, kad matai keletą problemų – ne geriausia išeitis. Situaciją galima pakeisti. Bet, kaip žinia, užsienyje įsikūrę ir iškilių lietuvių, garsinančių mūsų šalį būdami ir kitur. Jie neatsisako savo tautybės, išdidžiai prisistato esantys lietuviai“, – pasvarstė palangiškis.

Apie jaunimo iniciatyvą
Taigi, kas toji iniciatyva „Žinau, ką renku“? Tai Lietuvos jaunimo iniciatyva, siekianti užtikrinti skaidrią politiką ir raštingą rinkėjo pasirinkimą. Ši idėja kilo tarp jau dešimtmetį vykdomos Mokomojo Europos Parlamento (MEP) veiklos dalyvių, sutelkdama aktyvius 16-29 metų amžiaus jaunuolius ir paskatindama juos veikti viešajame gyvenime. Tuo tikslu 2014 metais buvo sukurta virtuali Europos Parlamento ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų stebėsenos platforma, kuri veikė ir 2015 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, šiemet taip pat pakvietusi rinkėjus užduoti klausimus ir domėtis kandidatais 2016 m. Seimo rinkimuose.
Iniciatyvinės grupės nariai pernai surengė penkiolika debatų tarp kandidatų į merus, kurie vyko ne tik didžiuosiuose miestuose tokiuose, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir Alytus, bet ir mažesniuose miestuose ir miesteliuose tokiuose, kaip Telšiai, Palanga, Druskininkai, Biržai, Šilutė, Ariogala (Raseinių raj.). Debatų metu kiekvienas kandidatas įvardijo tris svarbiausius pažadus, kuriuos įgyvendins, jei bus išrinktas. Šie pažadai užfiksuoti audio, video ar rašytinėje medžiagoje, kuri naudojama porinkiminėje stebėsenoje.
Iniciatyvos dalyviai – gimnazistai, aukštosiose mokyklose studijuojantys ir įvairiose organizacijose bei įmonėse dirbantys jaunuoliai, įsitikinę, kad Lietuvoje stinga tiesioginių bendravimo ir bendradarbiavimo įrankių tarp visuomenės ir valdžios, sukūrė politikos stebėsenos platformą, kuria siekiama stiprinti politikų atskaitomybę ir jų dialogą su piliečiais. Nepaisant asmeninių pažiūrų ir įsitikinimų, visi iniciatyvos savanoriai pasirašo nešališkumo deklaracijas, kuriomis įsipareigoja vykdydami iniciatyvos veiklą (t.y. organizuodami debatus, susitikimus su politikais ir administruodami internetinę platformą) būti nešališki ir nepropaguoti nei vienos politinės partijos ar konkretaus kandidato.
Stebėsenos metu iniciatyva bendradarbiauja su Vyriausiąja rinkimų komisija, visomis parlamentinėmis politinėmis partijomis, visuomeniniais komitetais, jaunimo ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, nacionalinės ir vietos žiniasklaidos priemonėmis. Iniciatyvos veiklą 2016 m. remia Erasmus+.
„Džiaugiamės, kad pavyksta atkreipti visuomenės dėmesį. Vadinasi, tai darome ne veltui. Svarbiausia, kad žmonės suprastų, jog politikai yra jų renkamas balsas, su jais galima bendrauti, kalbėtis visais klausimais ir nereikia jų bijoti. O debatų metu įrašome visus kandidatų išsakytus pažadus, stebėsime, kaip seksis juos vykdyti. Aš pats dar spėsiu įvertinti jų nuveiktus darbus, nes Palangoje dar mokysiuosi trejus metus, per tiek laiko turėtų jau kažką įvykdyti“, – kalbėjo Joris.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Jeigu susiruošėte remontuoti savo butą, nepamirškite pranešti apie tai Savivaldybei, o po kurio laiko sulauksite ir svečių – Savivaldybės darbuotojai ateis patikrinti jūsų rezultatų. Žinoma, tik tada, jeigu esate sąžiningas, paisote visuotinių taisyklių ir prasinešėte apie planuojamus darbus. Iš Šiaulių į Palangą nusprendęs atsikraustyti...


Palanga – tai kurortas, kurį vasarą aplanko dešimtis kartų daugiau žmonių nei gyvena pačiame mieste. Bet šis miestas nėra tik laikinoji vasaros sostinė – jame gyvena daugiau nei 15 tūkstančių žmonių. Nemaža dalis jų yra augantis bei veiklus jaunimas. Dauguma jų jau paaugliai, todėl suprantama – vasarą, kai miestą apspinta tokia minia vasaroti mėgstančių žmonių...


Joris Mykolas Kavolis – dar tik šešiolikmetis, tačiau požiūriu į pasaulį, vietines problemas, savo iškalba, drąsa ir iniciatyvumu galėtų pralenkti daugelį vyresnio amžiaus žmonių. Šis jaunas vaikinas yra iniciatyvos „Žinau, ką renku“ iniciatyvinės grupės narys, su kitais bendraminčiais organizavęs kandidatų į Seimą Kretingos-Palangos apygardoje...


Palangos Dienos centro jaunimas susibūrė į neformalią jaunimo grupę “Užaugę pajūryje“ ir laimėjo projektą - Interaktyvi kūrybinė dirbtuvė "Bendruomeniškas jaunimas". Projektą finansuoja Palangos savivaldybė.


Netikėtas infarktas ir širdies stentavimas privertė miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Bronių Martinkų atsisakyti cigaretės, daugiau valgyti žuvies, širdininkams naudingos dėl savo omega sočiųjų rūgščių, mažiau viską „imti į galvą“ ir džiaugtis kiekviena diena, bet į gydytojų patarimus vengti streso miesto politikos veteranas...


Už ką gi, po galais, balsuoti Palangoje?  Regis, perskaičiau, daugumos partijų Palangos skyrių programas.  Liberalsąjūdiečių programa, pavyzdžiui, gerokai susitraukė nei jos pirmtakės kurorte, Liberalų ir centro sąjungos prieš keturis metus.  A.Štaras turi „parako“  pasigrumti su Š. Vaitkumi, bet jo iš...


Palangos kurorto vystymo perspektyvos – geros, bet miesto ateitis būtų dar šviesesnė, jeigu būtų labiau išnaudojama Palangos ir Klaipėdos, kaip vieno regiono, sinergija, sparčiau sprendžiami žemės nuosavybės klausimai ir labiau pasitikima vietos verslu – bene tokia buvo viena svarbiausių praėjusį penktadienį „Vanagupėje“ įvykusios konferencijos...


Palangos jaunimas auga su kiekvienais metais

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 13 | Rubrika: Jūros vaikai

„Per praėjusius 2013-uosius metus Palangos jaunimas labai stipriai pasistūmėjo į priekį. Kita vertus, kyla ir reikalavimai: manau, visa Palanga turėjo ne vieną progą pamatyti, koks šaunus jaunimas čia auga, tad iš jo šiais metais tikimasi dar daugiau visiems matomos veiklos“, – sako Palangos miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Laura...


Klaipėda prisidės prie skrydžio į Londoną finansavimo, jeigu Palangos valdžia sutiks prie oro uosto kurorte pavadinimo įrašyti ir žodį „Klaipėda“?


Šeštadienį vyko Palangos miesto seniūnaičių rinkimai, kurie susiklostė ne visai taip, kaip buvo tikėtasi. Kunigiškių seniūnaitijoje balsavo devyni žmonės, kurie net neturėjo teisės balsuoti, todėl rinkimai laikomi neįvykę. „Kunigiškių seniūnaitijoje buvo du kandidatai – Vida Merkevičiūtė bei Stanislovas Norkus. Jei rinkimai būtų įskaityti, tuomet vyras būtų laimėjęs vieno balso persvara....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius