Netradicinė gimnazistų literatūros, istorijos ir etnokultūros pamoka

Netradicinė gimnazistų literatūros, istorijos ir etnokultūros pamoka

2017 10 13

Gražų rudens rytą mes, Palangos senosios gimnazijos IB ir IID klasės mokiniai, išvykome į Plungės rajone esančią Bukantę, įsikūrusią Žemaitijos nacionaliniame parke. Ten turėjome netradicinę lietuvių literatūros pamoką.
Atvažiavusius į šį dvarelį, mus širdingai pasitiko tikros žemaitės, kurios buvo mūsų gidės. Bukantėje (tai žymios lietuvių rašytojos Julijos Žymantienės – Žemaitės tėvų dvarelis) susipažinome su žemaitiška sodyba, jos statiniais (pagrindine troba, tvartais, klėtimi), žemaičių buitimi ir papročiais. Labiausiai mus sudomino senovinės audimo staklės, kraičio skrynia bei jau šimtą metų skaičiuojančios šventųjų skulptūros. Taip pat turėjome galimybę rašyti žąsies plunksna, paklūpėti ant žirnių (taip seniau bausdavo vaikus) bei pamatyti tikrą žąsies sparną, kuriuo senovėje šeimininkės, pasirodo, valydavo dulkes.
Na, o vėliau – turbūt laukiamiausia ekskursijos dalis, tai žemaitiškų patiekalų degustavimas. Mes paragavome tikrų lietuviškų patiekalų: neluptų bulvių, kastinio, spirgynės (tai maltų kanapių ir sėmenų mišinys), naminio varškės sūrio, ant kurio tepėme nepaprasto skonio obuolių uogienę, bei gėrėme žolelių arbatos. Vėliau, aplenkę sodybą juosiančią žiogrių tvorą, obuoliavome, – skanavome Bukantės sodo obuolių.
Aplankę pagrindinėje troboje įrengtą ekspoziciją, sužinojome, kad rašytoja Žemaitė pradėjo rašyti tik sulaukusi 50 metų ir dar spėjo nuveikti didelius darbus: rūpinosi lietuvių kultūra, laivu, nuplaukusi iki Amerikos, rinko lėšas nukentėjusiems nuo karo. Sodria žemaitiška tarme papasakota Žemaitės gyvenimo istorija, pristatytos žemaičių gyvenimo tradicijos, kaip teigė kelionę organizavusios mokytojos J. Galinauskienė, A. Ševeliova ir A. Šeštokienė, padės geriau suprasti Žemaitės apsakymą „Marti“, kuris šiuolaikiniams devintokams, dešimtokams kartais tampa sunkiai „įkandamas“.
Žemaitiškai atsisveikinę su gidėms ir palinkėję sėkmės, palikome Bukantės dvarelį ir keliavome į tikrą dvarą. Tai – Mykolo Oginskio dvaro rūmai Plungėje – vienas gražiausių XIX a. Lietuvos architektūros paminklų. Pirma, kas krito daugeliui į akis, – šio dvaro panašumas į Palangos gintaro muziejų – Tiškevičių dvarą. Antra – nepaprasta ramybė ir harmonija, simetriškas pastatų ir gėlynų išplanavimas, tarsi karūna rūmų stogą puošiančios antikinės skulptūros ir kažkoks geras bei šviesus jausmas. To priežastis, kaip supratome pasibaigus ekskursijai, ne tik pastatų architektūra ir legendomis apipintas šimtamečių medžių parkas, įsikūręs žemaitiško švento miško – alko – vietoje, bet ir dvaro gyvenimas: nors jo valdytojai keitėsi, ši vieta išliko kaip svarbi aristokratų, dvasininkų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija. Pavyzdžiui, dvaro orkestro mokykloje mokėsi garsusis dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis. Įspūdį paliko ir seniausias dvaro ansamblio statinys – laikrodinė oranžerija, kuri turi ryšį net su Italija. Ji laikoma miniatiūrine Palazzo Vecchio rūmų, esančių Florencijoje, kopija. Taigi, per pusdienį nuo Palangos nuvažiavę vos penkiasdešimt kilometrų, susipažinome su įspūdinga savo krašto istorija ir dvarų kultūra.

Judita BARANAUSKAITĖ
Palangos senosios gimnazijos IB klasė


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Lietuvos Respublikos Seime vykusiame nacionalinio konkurso „Lietuvos istorijos žinovas“ finale V. Jurgučio pagrindinės mokyklos mokinė Mūza Svetickaitė laimėjo I vietą, aplenkusi beveik šimtą geriausių moksleivių iš visos Lietuvos. Aktyvistė Mūza nebijo iššūkių ir ne kartą tai įrodė. Šis įveiktas iššūkis buvo tarsi dovana visai...


Gražų rudens rytą mes, Palangos senosios gimnazijos IB ir IID klasės mokiniai, išvykome į Plungės rajone esančią Bukantę, įsikūrusią Žemaitijos nacionaliniame parke. Ten turėjome netradicinę lietuvių literatūros pamoką.


Palangos senosios gimnazijos gamtos mokslų mokytojos gimnazistams, besidomintiems gamtos mokslais, organizavo kelionę į Taliną ir Tartu mokslo centrą AHHAA. Kelionė prasidėjo anksti – pirmą valandą nakties. Nors ir trūko miego, visiems rūpėjo iki soties pasišnekėti su draugais, todėl per Latviją Estijos link tamsoje riedantis autobusas ūžė kaip avilys.


Kovo 3-4 d. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje vyko Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų 9-12 klasių mokiniams. Olimpiadoje dalyvavo 131 mokinys iš Lietuvos mokyklų ir 23 mokiniai iš užsienio lietuviškų mokyklų.


Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga, vasario 16-osios išvakarėse, Palangos senosios gimnazijos kūno kultūros mokytojas Ramūnas Dzimidas, II E gimnazijos klasės mokinys Robertas Strakauskas bei du mūsų miesto bendruomenės nariai Rimas Simaitis ir Valdas Naujokas susitiko lauko tinklinio aikštelėje šalia ,,Anapilio“ vilos. Buvo surengtas mini paplūdimio tinklinio...


Lapkričio 12 d. Šventosios pagrindinės mokyklos 7-8 klasių mokiniams gimtosios kalbos pamoka vyko Motiejaus Valančiaus muziejuje Nasrėnuose. Prieš išvyką mokiniai, naudodamiesi gausia interneto medžiaga, sėmėsi žinių apie šio iškilaus kultūros veikėjo gyvenimą, veiklą, kūrybą.


Šis objektas – tai sceninis veikalas, komedija „Amerika pirtyje“. Pateiksiu šiek tiek istorijos, paaiškindamas, kuo pasireiškia to kūrinio unikalumas bei jo reikšmė Lietuvos kultūrai.


„Ramybėje“ papasakotos G. Skudžinsko „Baltijos istorijos“

„Palangos tilto” informacija, 2013 07 22 | Rubrika: Kultūra

„Jūra yra čia ir dabar – tik imk“, – šie menotyrininkės Agnės Narušytės parašyti žodžiai apie palangiškio, dabar jau dažniau klaipėdiečiu vadinamo fotomenininko Gyčio Skudžinsko darbus bene geriausiai atspindi praėjusį ketvirtadienį galerijoje „Ramybė“ pristatytą parodą „Baltijos istorijos“.


A.Mončio muziejuje – prancūziškai lietuviškas fotografijos, kino ir literatūros vakaras

„Kaunas Photo 2013“, „Palangos tilto“ inf., 2013 04 18 | Rubrika: Kultūra

Antano Mončio namai-muziejus ir fotomeno festivalis „Kaunas Photo 2013“ maloniai kviečia į fotografijos projekcijų ir literatūrinio skaitymo vakarą.


Jau septintus metus Palangos senojoje gimnazijoje vyko šventinis bėgimas, skirtas Kovo 11-ajai paminėti. Visi norintys galėjo pamėginti įveikti distanciją nuo Palangos senosios gimnazijos iki Prezidento ąžuolo Birutės parke. Bėgimas tapo švente visiems: vieni bėgo, kiti sveikino sugrįžusius gimnazistus, dar kiti pilstė arbatą, registravo sugrįžusiuosius.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius