Palanga – tarp mažiausiai  įsiskolinusių 60-ies šalies  savivaldybių

Palanga – tarp mažiausiai įsiskolinusių 60-ies šalies savivaldybių

Parengta pagal „Respubliką“, 2013 07 01

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, pristatydamas Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgą, pareiškė, kad bene didžiausią pavojų stabilumui kelia savivaldybių įsiskolinimai. Kai kurių savivaldybių skolos jau viršija pusę jų metinių pajamų, o Vilniaus viršija net ir metines pajamas. Kaip parodė dienraščio „Respublika“ tyrimas, Palanga tarp 60-ies šalies savivaldybių yra tarp mažiausiai įsiskolinusių bankams ir šalies biudžetui – pagal skolos dalį palyginti su savivaldybės biudžeto metinėmis pajamomis, kurorto savivaldybė yra garbingoje 8-oje vietoje.

Skolos limitai turi
tendenciją didėti

„... Šiandien savivaldybių skolos limitai turi tendenciją didėti. Limitas šiandien siekia maždaug 75 proc. metinių savivaldybių pajamų. Jei tendencija išliktų, tai vieną dieną gali atsitikti taip, kad savivaldybės dirbs tik tam, kad grąžintų skolas. Atkreipčiau dėmesį į didžiųjų miestų savivaldybes“, – pareiškė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas priminė, kad savivaldybėms teisės aktais yra nustatyti skolinimosi limitai, kurių jos neturi teisės viršyti. Tačiau, pasirodo, savivaldybės išmoko gudrauti ir teisės aktus apeiti: pavyzdžiui, apeina skolų limitus, neatsiskaitydamos už paslaugas bei prekes savoms įmonėms.

„Kiauri“ įstatymai
Pasirodo, įstatymuose palikta spraga. Kaip „Respublikai“ paaiškino Finansų ministerijos atstovas Vytautas Lenkutis, nors ir numatyta tam tikra riba, iki kurios galima skolintis, tačiau, pavyzdžiui, skola laikomi tik savivaldybių įsipareigojimai kredito įstaigoms. O kitiems kreditoriams jie neretai būna skolingi net daugiau nei bankams. Pavyzdžiui, ministerija skelbia, kad Vilniaus šių metų planuojamos pajamos yra 546,5 mln. litų. Tačiau realiai su valstybės skiriamomis lėšomis jos sieks beveik 1,4 mlrd. litų. O skola, kaip skelbia ta pati ministerija, siekia 632 mln. litų, arba 112 proc. metinių pajamų. Tačiau, pasak V. Lenkučio, tai yra tik Vilniaus skolos kredito įstaigoms. Bendra sostinės skola su įsiskolinimais už prekes, paslaugas, darbus rangovams – apie 1,2 mlrd. litų.
„... Savivaldybių skolos man tai labai neskaniai kvepia. Atrodo, kad kai kurios savivaldybės paprasčiausiai leidžia pinigus kur nori, nes tikisi, kad valstybė paskui juos atiduos. Neatsakingai elgiasi. O tai, kad ne visi įsiskolinimai laikomi skola, yra absurdas. Nežinau, kodėl taip yra“, – sakė Seimo narys B. Bradauskas.

Randa skylių

Seimo narys, profesorius ekonomistas Povilas Gylys sako: „Savivaldybių biudžetai yra nacionalinio biudžeto dalis. Pavyzdžiui, mes niekur nepabėgsime nuo milijardinės Vilniaus skolos. Savo neatsakingumu, avialinijų ir kitais projektais Vilnius didina visos valstybės skolą. O savivaldybė artėja prie nemokumo, kai nebesugebės atiduoti skolų. Bet jų bankai juk nenurašys. Labiausiai tikėtinas variantas, kad valstybė turės įsikišti ir gelbėti Vilniaus miestą. Atrodytų, kodėl koks rokiškėnas turi gelbėti Vilnių. Tačiau Vilnius juk yra Lietuvos dalis. Jei Vilnius paskelbtų nemokumą, tai būtų smūgis visam viešajam sektoriui, nes kristų kredito įstaigų pasitikėjimas juo ir būtų priežastis didinti palūkanas. Tiesa, bankai vis tiek skolintų, nes biudžetinės institucijos bet kokiu atveju skolas atiduos. Man tik keista, kodėl nėra sunorminti tokie dalykai kaip skolinimosi limitai savivaldybėms. Tačiau čia jau reikia finansų ministro klausti, kodėl skaičiuojant skolas, imami tik įsipareigojimai kredito įstaigoms“.

Kalčiausia – Vyriausybė

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas tvirtino, kad Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas, kalbėdamas apie savivaldybių įsiskolinimų grėsmę finansiniam šalies stabilumui, buvo teisus, tačiau nuslėpė, dėl ko tokia situacija susiklostė.
„Gaila, kad Lietuvos banko vadovas nutyli, kodėl taip išaugo savivaldybių įsiskolinimai. O iš tikrųjų, kai prasidėjo krizė, Andriaus Kubiliaus Vyriausybė „nukirpo“ apie 30 proc. lėšų, valstybės skiriamų savivaldybių savarankiškoms funkcijoms vykdyti – švietimo reikmėms, miesto tvarkymui, apšvietimui, komunalinėms reikmėms ir t.t. O tai sudaro apie pusę visų išlaidų. Finansavimas sumažintas, o viskas taip pabrango. Todėl skolos ir auga, kol bus prieita iki bankroto. O kas tai yra bankrotas savivaldybei? Bankrotu vadinama tai, kai nebėra pinigų švietimo sistemos aplinkai, darbo užmokesčiui, pavėžėjimui, šienavimui, gatvių valymui, sniego išvežimui. Bankrotas yra tai, kad miestas nevalytas, nešienautas“, – savo supratimą apie bankrotą dėstė R. Malinauskas.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Vakar, spalio 30 d., įvyko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Tarybos posėdis. Jame, be kita ko, buvo sudaryta LSA grupė iš keturių šalies merų teikti konsultacijas Vyriausybei savivaldybių klausimais. Tarp keturių merų - ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kuris yra LSA viceprezidentas.


Palanga tarp šalies mažųjų savivaldybių - penkta

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 15 | Rubrika: Miestas

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r....


Didžiausia pensinio amžiaus žmonių koncentracija 2018 metais buvo fiksuojama Ignalinoje, Varėnoje, Zarasuose ir Palangoje, teigia yriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenys.


Vasaros sostinė Palanga Lietuvos savivaldybių reitinge šiemet užėmė 3 vietą 54 mažųjų savivaldybių indekse. Kurorto savivaldybės reitingas pakilo 3 pozicijomis – pernai savivaldybė buvo 6. Tai labiausiai nulėmė didelis investicijų kiekis bei aktyvus verslas.


Susidomėjimą Palangos miesto savivaldybės organizuojama socialine akcija „Pasveikink jūrą Palangoje“ jau parodė daugiau kaip pusė Lietuvos savivaldybių. Didžiausias šalies kurortas antrus metus iš eilės kviečia jūros nė karto nemačiusius vaikus atvykti į Palangą ir čia pirmą kartą išvysti banguojančią Baltiją.


Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau penktus metus vertina geriausiai besitvarkančias savivaldybes. Palanga pagal Lietuvos savivaldybių indeksą šiais metais užima penktą vietą iš 54 mažųjų savivaldybių. Ir pernai, ir 2013 metais reitinguojant miestų ir rajonų savivaldybes, Palangai teko 6 vieta.


Aštuntą kartą žurnalo „Veido“ sudarytas Lietuvos savivaldybių reitingas yra palankus pajūrio savivaldybėms – jose gyvenimo kokybė 2014-iaisiais buvo bene aukščiausia. Į pirmąjį dešimtuką, pirmąkart per reitingų sudarymo istoriją, pateko visos pajūrio savivaldybės: Klaipėdos rajono savivaldybė – 1-oji (pernai-5-a), Neringa – 3-ioji (pernai...


Septintus metus savaitraščio „Veidas“ sudaromose savivaldybių reitingų lentelėse Palanga pastaruosius metus užima stabiliai aukštą vietą – pernai tarp 60 Lietuvos savivaldybių buvo 9-ta, ir nors šiemet smuktelėjo dviem pozicijomis žemiau – į 11-tą vietą, reitingo balų šiais metais surinko net daugiau nei pernai. Aukšto įvertinimo...


Palanga – tarp mažiausiai įsiskolinusių 60-ies šalies savivaldybių

Parengta pagal „Respubliką“, 2013 07 01 | Rubrika: Miestas

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, pristatydamas Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgą, pareiškė, kad bene didžiausią pavojų stabilumui kelia savivaldybių įsiskolinimai. Kai kurių savivaldybių skolos jau viršija pusę jų metinių pajamų, o Vilniaus viršija net ir metines pajamas. Kaip parodė dienraščio „Respublika“ tyrimas, Palanga tarp...


Palangoje – gili žiema ir gali nueiti J. Basanavičiaus gatve iki pat tilo galo taip ir nesutikęs nė gyvos dvasios. Nors, regis, verslas žiemą merdi, taip nėra: Palangoje atsidūrė tarp savivaldybių, kuriose nedarbo lygis per paskutinius metus sumažėjo daugiausiai – net 36 procentais. Geresniu nedarbo mažėjimu gali pasigirti tik Šilalės rajono savivaldybė (per metus bedarbių...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius