Palanga – tarp trijų šalies savivaldybių, kuriose daugiausiai sumažėjo nedarbas

 Palangoje – gili žiema ir gali nueiti J. Basanavičiaus gatve iki pat tilo galo taip ir nesutikęs nė gyvos dvasios. Nors, regis, verslas žiemą merdi, taip nėra: Palangoje atsidūrė tarp savivaldybių, kuriose nedarbo lygis per paskutinius metus sumažėjo daugiausiai – net 36 procentais. Geresniu nedarbo mažėjimu gali pasigirti tik Šilalės rajono savivaldybė (per metus bedarbių sumažėjo 44 proc.) ir Klaipėdos savivaldybė – bedarbių sumažėjo 39 procentais.

Su emigracija mažai susiję

Palangos savivaldybės Tarybos narys, Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas nesieja Klaipėdos apskrityje žymiai pagerėjusios padėties su didele emigracija Klaipėdos regione.

„Liepos mėnesį mūsų atliktas tyrimas nustatė, kad Klaipėdos regiono gyventojų išvažiavimas tik šimtąja procento dalimi paveikia nedarbo statistikos sumažėjimą“, – sakė „Palangos tiltui“ M. Skritulskas.

Jis sako, kad mažėjančią regione bedarbystę regione nulėmė didėjantis laisvų darbo vietų skaičius.

„Praėjusių metų vėlyvą pavasarį ir vasarą laisvų darbo vietų Klaipėdos apskrityje buvo tiek, kiek prieš krizę“, – pastebėjo direktorius.

Kalbant apie pastabą, jis teigė, kad praėjusį sezoną Palangoje buvo sukurta daugiau darbo vietų.

„Ne tik aptarnavimo sektoriuje, bet ir eksportuojančių įmonių, logistikos sektoriuose“, – sakė M. Skritulskas.

Anot jo, perkvalifikuojant bedarbius bei kuriant naujas darbo vietas, Palanga, kaip ir visa Klaipėdos apskritis, turi būti dėkinga Europos Sąjungai.

„Praėjusiais metais iš ES Socialinio fondo tokioms reikmėms buvo skirta didžioji „liūto dalis“ iš bendros 18,6 milijono litų sumos“, – sakė M. Skritulskas.

Pasak jo, sezono metu nedarbo lygis Palangoje buvo tik 5 procentai, o dabar – 11 procentų.

M. Skritulskas pastebi, kad per paskutinius metus apskrityje žymiai sumažėjo ilgalaikių bedarbių, kurie daugiau kaip metus neturi darbo – nuo 48 iki 29,8 procento.

„Lietuvoje vidurkis, kalbant apie ilgalaikius bedarbius, yra 42 procentai“, – sakė direktorius.

Palangos skyriaus vedėjos pavaduotoja Lilija Želvienė sako, kad net šią žiemą registruojasi mažiau bedarbių.

„Gal dalis emigruoja, bet akivaizdu, kad atsirado kurorte daugiau laisvų darbo vietų“, – pastebėjo pavaduotoja.

Didėja gyventojų verslumas

Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, teigiamus pokyčius pajūrio savivaldybėse galima sieti su sėkminga jūrų uosto veikla. Dar viena užimtumo augimo priežastis – individualios gyventojų pastangos ir pamažu didėjantis verslumas.

„Palyginti su 2010 m., pajūryje išduota gerokai daugiau verslo liudijimų. Tuo tarpu Rytų Lietuvos savivaldybėse nedarbo situacija sudėtingesnė dėl čia vyraujančios vyresnio amžiaus darbo jėgos. Įtakos turėjo ir atominės elektrinės uždarymas, sumažinęs ūkio subjektų ir jų personalo skaičių“, – aiškino O. Bložienė.

Blogiausioje padėtyje atsidūrė Zarasų, Anykščių ir Ignalinos rajonų savivaldybės. Jose registruotų bedarbių skaičius tirpo lėčiausiai, o nedirbančiųjų dalis išliko didžiausia.