Palanga – tarp trijų šalies savivaldybių, kuriose daugiausiai sumažėjo nedarbas

Palanga – tarp trijų šalies savivaldybių, kuriose daugiausiai sumažėjo nedarbas

Linas JEGELEVIČIUS, 2012 02 02

 Palangoje – gili žiema ir gali nueiti J. Basanavičiaus gatve iki pat tilo galo taip ir nesutikęs nė gyvos dvasios. Nors, regis, verslas žiemą merdi, taip nėra: Palangoje atsidūrė tarp savivaldybių, kuriose nedarbo lygis per paskutinius metus sumažėjo daugiausiai – net 36 procentais. Geresniu nedarbo mažėjimu gali pasigirti tik Šilalės rajono savivaldybė (per metus bedarbių sumažėjo 44 proc.) ir Klaipėdos savivaldybė – bedarbių sumažėjo 39 procentais.

 

Su emigracija mažai susiję

Palangos savivaldybės Tarybos narys, Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas nesieja Klaipėdos apskrityje žymiai pagerėjusios padėties su didele emigracija Klaipėdos regione.

„Liepos mėnesį mūsų atliktas tyrimas nustatė, kad Klaipėdos regiono gyventojų išvažiavimas tik šimtąja procento dalimi paveikia nedarbo statistikos sumažėjimą“, – sakė „Palangos tiltui“ M. Skritulskas.

Jis sako, kad mažėjančią regione bedarbystę regione nulėmė didėjantis laisvų darbo vietų skaičius.

„Praėjusių metų vėlyvą pavasarį ir vasarą laisvų darbo vietų Klaipėdos apskrityje buvo tiek, kiek prieš krizę“, – pastebėjo direktorius.

Kalbant apie pastabą, jis teigė, kad praėjusį sezoną Palangoje buvo sukurta daugiau darbo vietų.

„Ne tik aptarnavimo sektoriuje, bet ir eksportuojančių įmonių, logistikos sektoriuose“, – sakė M. Skritulskas.

Anot jo, perkvalifikuojant bedarbius bei kuriant naujas darbo vietas, Palanga, kaip ir visa Klaipėdos apskritis, turi būti dėkinga Europos Sąjungai.

„Praėjusiais metais iš ES Socialinio fondo tokioms reikmėms buvo skirta didžioji „liūto dalis“ iš bendros 18,6 milijono litų sumos“, – sakė M. Skritulskas.

Pasak jo, sezono metu nedarbo lygis Palangoje buvo tik 5 procentai, o dabar – 11 procentų.

M. Skritulskas pastebi, kad per paskutinius metus apskrityje žymiai sumažėjo ilgalaikių bedarbių, kurie daugiau kaip metus neturi darbo – nuo 48 iki 29,8 procento.

„Lietuvoje vidurkis, kalbant apie ilgalaikius bedarbius, yra 42 procentai“, – sakė direktorius.

Palangos skyriaus vedėjos pavaduotoja Lilija Želvienė sako, kad net šią žiemą registruojasi mažiau bedarbių.

„Gal dalis emigruoja, bet akivaizdu, kad atsirado kurorte daugiau laisvų darbo vietų“, – pastebėjo pavaduotoja.

 

Didėja gyventojų verslumas

Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, teigiamus pokyčius pajūrio savivaldybėse galima sieti su sėkminga jūrų uosto veikla. Dar viena užimtumo augimo priežastis – individualios gyventojų pastangos ir pamažu didėjantis verslumas.

„Palyginti su 2010 m., pajūryje išduota gerokai daugiau verslo liudijimų. Tuo tarpu Rytų Lietuvos savivaldybėse nedarbo situacija sudėtingesnė dėl čia vyraujančios vyresnio amžiaus darbo jėgos. Įtakos turėjo ir atominės elektrinės uždarymas, sumažinęs ūkio subjektų ir jų personalo skaičių“, – aiškino O. Bložienė.

Blogiausioje padėtyje atsidūrė Zarasų, Anykščių ir Ignalinos rajonų savivaldybės. Jose registruotų bedarbių skaičius tirpo lėčiausiai, o nedirbančiųjų dalis išliko didžiausia.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palanga tarp šalies mažųjų savivaldybių - penkta

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 15 | Rubrika: Miestas

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r....


Vasaros sostinė Palanga Lietuvos savivaldybių reitinge šiemet užėmė 3 vietą 54 mažųjų savivaldybių indekse. Kurorto savivaldybės reitingas pakilo 3 pozicijomis – pernai savivaldybė buvo 6. Tai labiausiai nulėmė didelis investicijų kiekis bei aktyvus verslas.


Palangos miesto savivaldybės biudžeto planas 2014 m. buvo įvykdytas 102 procentais – viršplaninių pajamų praėjusiais metais gauta 1,6 mln. litų. Šios lėšos pateko į 2015 m. miesto biudžetą bei bus panaudotos Savivaldybės paimtų paskolų investiciniams projektams finansuoti grąžinimui.    


Aštuntą kartą žurnalo „Veido“ sudarytas Lietuvos savivaldybių reitingas yra palankus pajūrio savivaldybėms – jose gyvenimo kokybė 2014-iaisiais buvo bene aukščiausia. Į pirmąjį dešimtuką, pirmąkart per reitingų sudarymo istoriją, pateko visos pajūrio savivaldybės: Klaipėdos rajono savivaldybė – 1-oji (pernai-5-a), Neringa – 3-ioji (pernai...


Neinfekcinės kilmės apsinuodijimai yra ligos, kuriomis susergama apgalvotai ar netyčia į žmogaus organizmą patekus įvairioms cheminės, augalinės kilmės medžiagoms, medikamentams, naftos produktams, apsinuodijus alkoholiu, narkotinėmis ar kitokiomis medžiagomis. Apsinuodyti galima dujomis, skysčiais, augalais ar jų dalimis, grybais, buitinės chemijos priemonėmis. Nuodai į žmogaus...


Septintus metus savaitraščio „Veidas“ sudaromose savivaldybių reitingų lentelėse Palanga pastaruosius metus užima stabiliai aukštą vietą – pernai tarp 60 Lietuvos savivaldybių buvo 9-ta, ir nors šiemet smuktelėjo dviem pozicijomis žemiau – į 11-tą vietą, reitingo balų šiais metais surinko net daugiau nei pernai. Aukšto įvertinimo...


Palanga – tarp mažiausiai įsiskolinusių 60-ies šalies savivaldybių

Parengta pagal „Respubliką“, 2013 07 01 | Rubrika: Miestas

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, pristatydamas Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgą, pareiškė, kad bene didžiausią pavojų stabilumui kelia savivaldybių įsiskolinimai. Kai kurių savivaldybių skolos jau viršija pusę jų metinių pajamų, o Vilniaus viršija net ir metines pajamas. Kaip parodė dienraščio „Respublika“ tyrimas, Palanga tarp...


Lietuvos statistikos departamentas pranešė optimizmo nekeliančius skaičius: naudojantis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. 103 šalies miestuose ir 16 762 kaimo gyvenamosiose vietovėse gyveno 3 mln. 43 tūkst. 429 nuolatiniai gyventojai. Palangoje jų suskaičiuota 15 tūkst. 732.


Palangoje – gili žiema ir gali nueiti J. Basanavičiaus gatve iki pat tilo galo taip ir nesutikęs nė gyvos dvasios. Nors, regis, verslas žiemą merdi, taip nėra: Palangoje atsidūrė tarp savivaldybių, kuriose nedarbo lygis per paskutinius metus sumažėjo daugiausiai – net 36 procentais. Geresniu nedarbo mažėjimu gali pasigirti tik Šilalės rajono savivaldybė (per metus bedarbių...


Vertybės išliko – sumažėjo entuziastų

Rasa GEDVILAITĖ, 2009 12 05 | Rubrika: Kultūra

Garsinti Palangą – tai buvo ir yra svarbiausia visų susikūrusių meno kolektyvų užduotis, nesikeičianti net keičiantis laikams ir vertybėms. 1980 metai. Iš nespalvotų nuotraukų žvelgia gausūs kolektyvai, o antraštės skelbia, jog ruošiamasi respublikinei Dainų šventei. Palangos miesto pučiamųjų instrumentų orkestras, Pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas, Vaikų lėlių teatras, Kaimo kapela...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius