„Palangiškiams sveikatos priežiūros paslaugas teikia geri specialistai“

Lietuvos piliečių sveikata rūpinasi Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, kuri buvo įkurta dar 1918 m. balandžio mėn., kai Lietuva tapo nepriklausoma. 1926 metais Seimui priėmus Ligonių kasų įstatymą, apsidraudę asmenys galėjo naudotis visapusišku nemokamu gydymu, tačiau daugelis lietuvių pritars minčiai, jog nemokamos medicinos Lietuvoje niekuomet nebuvo. Kalbos apie ją nuo pat pradžių yra mitas, kurį noriai naudoja ligoninių vadovai, medikų organizacijų atstovai ir politikai, kai prieš pacientus reikia pasiteisinti, kodėl būtina primokėti už vieną ar kitą paslaugą. Net diskutuoti šia tema nėra lengva, tačiau Pasaulinės ligonių dienos išvakarėse, su miesto savivaldybės gydytoja Lina Riaubaite kalbėjomės apie sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje, kaip bėgantys metai ją keitė. O galbūt vertėtų susimąstyti, kuo patys esame kalti, dėl mus ištinkančių ligų?

Įsiklausyti į save ir bendradarbiauti

Pasak įvairiausių medicininių šaltinių, didžiausią žmogaus turtą – sveikatą – 50 proc. lemia jo gyvensena, 20 proc. fizinė ir socialinė aplinka, 20 proc. – genetika ir tik 10 proc. medicininė priežiūra. Negalima teigti, kad esame kalti dėl savo blogos sveikatos ar atsirandančių ligų. Bet ar vertiname savo sveikatą? Ar tikrai kiekvienas pasistengiame išnaudoti visus tuos 50 procentų, kad galėtume džiaugtis sveiku, pilnaverčiu ir ilgu gyvenimu? Būdami jauni net nesusimąstome, kad mūsų žalingi įpročiai, fizinio aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba – tai rizikos veiksniai, kurie gali atnešti sunkius padarinius bei kančias ne tik mums, bet ir mūsų artimiesiems. Tačiau, kuo mums gali padėti sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje?

„Atkūrus Nepriklausomybę, pasirinktas sudėtingas sveikatos apsaugos  sistemos reformavimo kelias, buvo parengti esminiai teisiniai sveikatos apsaugos reformos aktai.  Sveikatos apsaugos sistemos pertvarka, ilgas, sudėtingas ir nuolat vykstantis procesas. Tik kruopštus ir nuoseklus darbas, bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis, įgyvendinant sveikatinimo projektus gali būti sėkmingos sveikatos programos Lietuvoje pagrindas. Ar Lietuvoje yra vietos alternatyviai medicinai? Alternatyvi medicina yra ir bus reikalinga tol, kol žmonės ja domėsis. Tačiau reiktų rinktis alternatyviosios medicinos paslaugas, teikiamas tik profesionalų“, – „Palangos tiltui“ sakė L. Riaubaitė.

Savivaldybė padėti gali

Medikus Lietuvoje rengia dvi pagrindinės aukštosios mokyklos: Kauno medicinos universitetas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Jos yra išugdžiusios daugelį pasaulyje žinomų mokslininkų, gerų savo srities specialistų. Tačiau ar Palangoje jų pakanka?

„Manau, kad palangiškiams sveikatos priežiūros paslaugas teikia tikrai geri savo srities specialistai. Tobulėti tikrai yra kur. Tačiau manau, kad lietuviai yra pakankamai pažangūs medicinos srityje. Žinoma, prie sveikos žmonių gyvensenos gali prisidėti ir savivaldybė. Skatinimo būdų gali būti pačių įvairiausių. Skatindama ir remdama bendruomenės iniciatyvas sveikos gyvensenos srityje, organizuodama valstybinių ar savivaldybės programų įgyvendinimą“, – tikino pašnekovė.

Pasak L. Riaubaitės, nors Palangos miesto vaikų fizinio aktyvumo rodikliui nustatyti tyrimai nebuvo atlikti, bet remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimu, atliktu 2010 metais,  Lietuvoje vidutiniškai tik kas antrą 11-15 metų amžiaus berniuką (45 proc.) ir tik kas penktą (20 proc.) mergaitę galima laikyti pakankamai fiziškai aktyviais. „Remiantis naujausiais apibendrintais 2010 metų tyrimo duomenimis, Lietuvos berniukai pagal fizinį aktyvumą tarp beveik 40 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užėmė penktą nuo galo vietą (už juos mažiau fiziškai aktyvūs buvo tik bendraamžiai iš Lenkijos, Estijos, Turkijos ir Makedonijos), o mergaitės – trečią (už jas mažiau fiziškai judėjo tik Turkijos ir Makedonijos mergaitės). Geros sveikatos formulės pagrindas – judėjimas. Paprašyta įvardinti geros savijautos formulę, aš iškart pagalvojau apie JAV mokslininkų išvestą sveikatos formulę. Pagal ją, gerai jaustis norintiems žmonėmis – 3 tūkst. žingsnių per 30 min. penkiskart per savaitę. Jų teigimu, jau toks saikingas judėjimas daug prisideda prie žmogaus sveikatos ir geros savijautos. Mažai judantiems žmonėms, kuriems 3 tūkst. žingsnių per pusvalandį yra pernelyg daug, mokslininkai pataria užsibrėžti tikslą pradžioje įveikti tūkstantį žingsnių per 10 minučių“, – sakė Lina.

Taip pat vadovaujuosi tokiu posakiu: „Sveikata taip pranoksta visas kitas gyvenimo gėrybes, kad visai sveikas skurdžius yra laimingesnis už ligotą karalių. (A. Šopenhaueris). Taigi visi būkite sveiki“, – palangiškiams linkėjo L. Riaubaitė.