Palangoje auga atvykstančių iš kitų miestų moksleivių skaičius, taip pat  ikimokyklinukų

Palangoje auga atvykstančių iš kitų miestų moksleivių skaičius, taip pat ikimokyklinukų

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 09 12

Antradienio rytą į „Palangos tilto“ redakciją prie tradicinio puodelio kavos susirinkę mūsų skaitytojai turėjo galimybę pabendrauti su Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužiene, pasikalbėti apie Palangos mokyklas ir jose kylančias problemas bei apie švietimo sistemos pokyčius.
„Kiekvienas rugsėjis švietimiečiams yra labai jaudinantis, visada laukiame kažko naujo ir gero, – sakė Valužienė. – Tiesa, moksleivių Palangos bendrojo lavinimo mokyklose mažėjo ir šiais metais: pernai rugsėjo pirmąją mokyklų duris pravėrė 1 tūkst. 907 mokinių, šiais metais – 1 tūkst. 822. Tačiau peržvelgus paskutinių trijų metų duomenis, matyti, jog ankstesniais metais padėtis buvo liūdnesnė. O džiugina tai, kad auga ikimokyklinio amžiaus vaikų grupės: rugsėjo pirmąją į darželius atėjo 799 ikimokyklinukai ir 164 priešmokyklinukai, ir kitąmet į pirmąsias klases ateis daugiau vaikų negu šiemet“.
L. Valužienė pasidžiaugė, jog auga atvykstančių iš kitų miestų moksleivių skaičius. Šiemet į Palangą persikėlė mokinių iš Kauno, Vilniaus, Ukmergės, Kėdainių savivaldybių. Ir iš užsienio. Žinoma, vyksta ir judėjimas kita linkme – tėvai randa darbo ir išvažiuoja gyventi į kitas savivaldybes, tad išvažiuoja ir jų vaikai. Be to, vis daugiau moksleivių renkasi profesines mokyklas. Pasak vedėjos, tai išties esą teisinga ir tikslinga – pirmiausia įsigyti profesiją, o paskui, esant norui bei poreikiui, siekti aukštojo mokslo pasirinktoje srityje.
Skaitytojai domėjosi, ar jau yra žinoma, kaip sekėsi abiturientams soti į aukštąsias mokyklas. Vedėja paaiškino, kad Švietimo skyrius pats neturi galimybės rinkti tokios informacijos. Rugsėjo pradžioje buvę abiturientų auklėtojai, surinkę žinias iš buvusių gimnazistų, pateiks informaciją Švietimo skyriui. Tačiau per keletą metų pastebėta, jog dauguma Palangos abiturientų sėkmingai įstoja į pasirinktas specialybes, o ir renkasi jie tas, į kurias būna daug stojančiųjų – mediciną, teisę, ekonomiką. Tad galima drąsiai teigti, kad aukšta Palangos mokytojų kvalifikacija lemia ir aukštus stojamųjų rezultatus.
„Pastebima įdomi tendencija – daug Palangos abiturientų išvažiuoja studijuoti ar dirbti į užsienį. Jeigu Lietuvoje bendras išvykstančių į užsienių moksleivių skaičius sudaro 4 proc., Palangoje – 14 proc. Gal kurorto statusas turi įtakos, kad mūsų moksleiviai yra laisvesni“, – svarstė L. Valužienė.
Vedėjos teirautasi, ar šiais metais nemažėja atlyginimai mokytojams. Vedėja sakė, jog nors tarifikacija paaiškės po rugsėjo 20 d., jau dabar galima pasakyti, kad atlyginimai bus mažesni.
„Visoje Lietuvoje švietimas yra savotiškoje duobėje. Nors privalu švietimui skirti 6 proc. BVP, dabar neskiriama nei 5 proc. – tai graudu, bet savivaldybių švietimo skyriai jokios įtakos neturi. Palanga gali pasidžiaugti nebent tuo, kad atlyginimai mokami, ir mokami laiku, o kitos savivaldybės susiduria ir su tokia problema. Nors profsąjungos nuolat šį klausimą kelia, kaip ir klausimą dėl „sustambintų“ klasių: iki 2011 vyresnėse klasėse galėjo būti nuo 22 iki 25 moksleivių, dabar – 25-30, jaunesnėse buvo nuo 20 iki 22, dabar – 22-24. Didėjant mokinių skaičiui klasėse, mažėja jų komplektų mokyklose, vadinasi, mažėja mokytojų darbo krūviai“, – sakė L. Valužienė.
Paklausta, ar neatsitiks taip, kad kai kurie mokytojai Palangoje apskritai liks be darbo, vedėja sakė, jog bent jau kol kas tokių žinių neturima – stengiamasi, kad mokytojams susidarytų bent minimalūs darbo krūviai – kartais ir dirbant ne vienoje mokykloje. O pasiteiravus, ar netrūksta kurorto mokyklose kokių nors sričių specialistų, L. Valužienė minėjo, jog vienu tarpu buvo ieškoma anglų kalbos mokytojo.
„Šiuo metu problemų dėl specialistų Palangos mokyklose nėra. Nežinia, kas bus po kokių dešimties metų, nes nemaža mokytojų dalis yra 50-60 metų amžiaus, tad po dešimtmečio jie jau bus užsitarnavę išeiti poilsio“, – sakė vedėja.
Kalbėta ir apie Smetonos bei tarybinių metų švietimo sistemos privalumus ir trūkumus, palyginti su šiomis dienomis. Garbaus amžiaus skaitytojai dalijosi pastebėjimais, jog seniau mokytojai turėjo daugiau teisių, o moksleiviai – daugiau pareigų. Dabar gi kartais baisu klausytis, kaip kai kurie moksleiviai bendrauja ne tik tarpusavyje, bet ir su mokytojais...
Neišvengta ir amžinojo klausimo dėl mokytojo statuso ir socialinio saugumo. Deja deja, pagarbos mokytojams ir jų profesijai trūksta. Gal todėl ir į pedagogus rengiančias aukštąsias mokyklas pastaruoju metu stoja ne patys gabiausieji.
„Pagarbą mokytojui mokinys turėtų „atsinešti“ iš namų. Tačiau jeigu pirmokas, grįžęs namo, pasako: „durnas tas mokytojas“, o tėvas vaikui sako: „šaunuolis, ir aš taip manau“, toks vaikas niekada mokytojui pagarbos nejaus. Kita vertus, svarbu ir mokytojams moksleivius gerbti, ir tiesiog būtina laikytis jiems duoto žodžio“, – pastebėjo buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Švietimo skyriaus vedėja L. Valužienė.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Jo ooo 2013-09-14 08:06 (. / IP: 86.100.60.112)
Pagrindinai ir dabar lenktyniaujama tarp mokytojų, klasių auklėtojų, būr.vadovų,darželių auklėtojų kas didesnį gavo dovanų čekį auksui ar kt brangiai dovanai ... jokia čia naujiena..tik kad vis maža? nasrai platėja..

hmmm 2013-09-13 21:33 (IP: 78.61.104.50)
Tarybiniais laikais Vidurineje mokykloje buvo mokytojas Brinza . Ir turejo didziuli autoriteta net padykusiu moksleiviu tarpe, per jo pamokas niekas ne nebandydavo triuksmauti ar maistauti. Jis buvo TIKRAS MOKYTOJAS !!! O buvo ir tokiu, kurie aiskiai sedejo ne ant savo kedes, tik del atlyginimo, nesigedydami dovanu prasydavo...

Taip pat skaitykite

Nuo 2012 metų vasario Palangos miesto savivaldybės administracijoje įsteigto Viešosios tvarkos skyriaus darbo rezultatai stebina net kitų miestų vadovus bei viešąja tvarka besirūpinančių institucijų atstovus. Taip trečiadienį žurnalistams sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, perdavęs Lietuvos kurortų vadovų vertinimus. O Viešosios tvarkos skyriaus...


Antradienį „Palangos tilto“ redakcijoje į tradicinį kavarytį susirinkę mūsų skaitytojai mėgavosi ne kava, o tikra iš tolimosios Kinijos parvežta arbata. Prie puodelio arbatos apie šią egzotišką šalį pasakojo jau 18 metų Lietuvoje gyvenantis ir antri metai kaimyninėje Kretingoje kiniškų patiekalų restoraną turintis Tian Jianzhang ir pernai rudenį...


Antradienio rytą į „Palangos tilto“ redakciją prie tradicinio puodelio kavos susirinkę mūsų skaitytojai turėjo galimybę pabendrauti su Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužiene, pasikalbėti apie Palangos mokyklas ir jose kylančias problemas bei apie švietimo sistemos pokyčius.


Antradienio rytą į „Palangos tilto“ redakciją prie puodelio kavos susirinkę mūsų skaitytojai turėjo progą pabendrauti su Lietuvos socialdemokratų partijos Palangos skyriaus pirmininku, miesto Tarybos nariu, Kontrolės komiteto pirmininku bei užduoti jam aktualius klausimus tiek apie miesto problemas, tiek apie Tarybos darbą.


Antradienio rytą į „Palangos tilto“ redakciją prie puodelio kavos susirinkę mūsų skaitytojai turėjo progą pabendrauti su bendrovės „Palangos butų ūkis“ direktoriumi Artūru Kaktavičiumi bei užduoti jam aktualius klausimus, kurių pagrindinis – būsimoji daugiabučių renovacija.


Antradienio rytą trečiąjį kartą į „Palangos tilto“ redakciją prie puodelio kavos susirinkę mūsų skaitytojai turėjo progą pabendrauti su specialiai į susitikimą iš Kauno atvykusiu Palangos kredito unijos (PKU) valdybos pirmininku Vyteniu Tomkumi bei užduoti jam aktualius klausimus, į kuriuos svečias atsakinėjo visą valandą.


Antradienio rytą antrąjį kartą į „Palangos tilto“ redakciją prie puodelio kavos kartu su laikraščio redaktoriumi Linu Jegelevičiumi pasikalbėti ir apie mūsų leidinį, ir apie jiems bei Palangai aktualius klausimus, pasidalinti savo nuomone ir padiskutuoti su žurnalistais rinkosi mūsų skaitytojai.


Antradienio rytas „Palangos tilto“ redakcijoje prasidėjo neįprastai. Pirmą kartą prie puodelio kavos kartu su laikraščio redaktoriumi ir kolektyvu mūsų skaitytojai pasikalbėjo ir apie mūsų leidinį, ir apie jiems bei Palangai aktualius klausimus, dalijosi savo nuomone ir diskutavo su žurnalistais.


Praėjusį penktadienį „Palangos tilto“ redakcijos darbuotojai darbą pradėjo nuo skambučio policijai – ryte atvykę į redakciją, radome sudaužytą laikraščio reklaminį stendą. Visą vasarą jis niekam iki mūsų laikraštyje praėjusią savaitę pasirodžiusių nepalankių straipsnių apie buvusį ministrą Raimundą Palaitį netrukdė. Chuliganų išpuolis, kurį redakcija...


Nors mokslo metai prasidėjo rugsėjį, tačiau miesto savivaldybės taryba buvo priversta tikslinti  klasių komplektų skaičių miesto švietimo įstaigose. Nepaisant to, jog rugpjūtį valdžia patvirtino mokinių priėmimo į Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas tvarką, tačiau pastarąją tiek Švietimo skyriaus tarnautojai, tiek bendrojo lavinimo mokyklų vadovai ignoruoja.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius