Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Palangos šnekos iš Saulėtekio tako

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2014 01 02

Dabar žmogui sunkiausia – surast ir suvokt... save. Savo individualumo reikšmę ir asmenybės svarbą iš laivo „raudonom burėm“, iš socializmo gyvensenos, kuri dar dažną Palangos (ir valstybės!) gyventoją „ėda“, kaip nuvažinėtą mašiną rūdys, pelėsiai, net sukelia neurotines būsenas. Pasaulinės informacijos ir prekių gausa daug ką glumina, gąsdina, nes... „kai visko būna daug – daug – daug, jau ne visad gero lauk...“
Banką audituoti lengviau, negu žmogaus gyvenimą, ypač Būtąjį laiką, kurio – deja, deja! – nė vienas ir sapnuose geisdami niekada nepakeisim.
Tik ar būtina keisti? Juk Būtajame, nugyventame kiekvieno iš mūsų laike yra labai daug gerų, spalvingų, prasmingų dienų, mėnesių, metų, ir dažno prisiminimai, mintys yra vertingi, nes kai kam net iš jaunesniųjų) gal turi ne tik istorinę-kraštotyrinę vertę, bet gali būti paskata, susivokiant dabarties ir ateities darbuose. Būtasis laikas nežeidžia sielos taip, kaip kraujo lašais erškėtrožių krūmai pajūryje ar neatsargūs piktų žmonių žodžiai.
Tokių intencijų vedinas ir imuosi šio „Vieno įkvėpio tekstų“ iš Palangos miesto Sauėtekio tako, su kurio gyventojais esame sykiu jau 29-uosius metus – nuo 1985 metų rudens.
Pagal eurolietuvių „Tarmynėlį“ – „koroče, tipo, blyn“.
Perfrazavus mokyklinių metų Čekiškėje 1954-1958 m. dainelę:
„Metų luotas naujas –
Ąžuolinės sienos,
Viesulai nebaisūs,
Kai plauki ne vienas“.
Žmogaus pasaulėvaizdis, gyvenamasis horizontas keičiasi su jame regimais, girdimais, jaučiamais, geriau nekintančiais objektais – medžiais, namais, takais, gėlynais ir taip toliau ir su visu tuo suaugama, susigyvenama, tampama nedaloma gyvenimo, tikrovės dalimi, turtu, „išvystyta infrastruktūra“ ilgainiui.
Be jo nebūtų tos ar kitos vietovės gyventojo dvasinio gyvenimo „Pilno kraujo vaizdo“. Ypatingai daug tautos, valstybės, net mažiausios geografinės vietovės gyvensenos, tradicijų, pomėgių prasmių užkoduota tautosakoje, kiekvienoje tarmėje: „Paklausyk, kaip kalbame mes ir suprasime tarmes...“
Ir suprasim to ar kito krašto gyvenimo būdą, charakterius.
Likimas man, ir mano broliams – žurnalistui, redaktoriui Kęstučiui Ukmergėje ir dabar po Kelmės rajoną sąžiningai mikroautubusiuką su užrašu „Mokyklinis“ vairuojančiam Vytautui ir giminei po studijų Vilniuje, Šiauliuose, Kaune skyrė daug gyvenimo laiko pašvęsti kukliems lietuviškosios provincijos miesteliams įvairiuose kraštuose. Čekiškė, Gelgaudiškis, Šaukėnai, Kulautuva, Kelmė, Šakiai, Ukmergė... Palanga...
Gamtoje. Tarp tikrų iš pirmojo žvilgsnio žmonių. Nors, kaip greit parodijuotų satyrikai, „tikrumo, žmogau, žvalgykis tik zoologijos soduose“.
Plačiu žvilgsniu „perskridus“ Būtąjį horizontą, viena lietuviška sentencija ypatingai pasiteisina su kaupu. Beje, Žemaitijoje ji ypač mėgiama: „Ne taip greitai ropė auga, kaip subinikei norisi“.
Žurnalistams tai yra ir savotiškas sociologas, istorikas, o kraštotyrininkas-analitikas su „kokybės ženklu“. Be pagyrų. Eini, važiuoji, susitikinėji, fiksuoji, lygini... Tai nėra lengva. Bet kitaip neatrasi visuomenės Pažinimo ir bendravimo raktų. „Nenugriaunant“ iš šio tekstuko „autostrados“, Lietuvos miestelių karalienė Palanga, nepaisant paskutiniais metais išgyvenamo „Šarūno renesanso“, nepaisant „Jūros stebuklų ir magiškų galių“, nepaisant to, kad gal 2014 metais prasidės Palangos aplinkkelio statyba (planuota dar 1990-1992 metais!) vis dar išgyvena savosios „civilizacijos aušrą“. Daug pažadų, tačiau, kaip rusai sako, „krugom do okolo“. Ne mano valia ieškoti lėto Palangos augimo priežasčių ar analizuoti egoistinius valdžios vyrų troškimus. Kasdien stebėdamas gyvenimą ant Baltijos kranto nuo 1985-ųjų spalio 24-osios tegaliu liudyti, kad, anot pasakos, „bjaurusis ančiukas lėtai tampa gulbe“. Iki gero rajono centro lygio dar toloka, tačiau pajūrio kaimu Palangos nebepavadinsi. „Uždaru žvejų kaimu“, kuriame šeimininkavo ginkluoti pasieniečiai, be jokių „pardon“ temstant iš kurortinių smėlynų išprašydavę visų lygių vasarotojus. Pasienio zona. O tai civiliams gyventojams reiškė – „zona be ozono“. Be jokios „saviveiklos“. Be jokios „savo nuomonės“. Sąžiningai klausant kariškių ir lietuviškai kalbančių valdininkų Vykdomajame komitete ir jam pavaldžiose įstaigose potvarkių bei nurodymų „kaip elgtis ir gyventi visais gyvenimo atvejais“. Pabrėžiu – visais. Nuslūgus pirmosioms vasariškų įkurtuvių Palangoje, Saulėtekio tako moderniuose triaukščiuose 1985 metų rudenį emocijoms, lyg po vestuvinių „šampaninių daugiadienių“ artimajame Horizonte realusis žvilgsnis pastebėjo kariškių lokatorius (iki Liepojos ir toliau), skurdžių metalinių garažų šimtinę ir didelį bulvių lauką, kur dabar – „Baltijos“ pagrindinė mokykla.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

„Geografine prasme nesame palangiškiai, labiau esame šio krašto, o ne pačios Palangos gyventojai, nors apsipirkti važiuojame į Palangą, čia naudojamės ir pašto paslaugomis“, – sulaukusi straipsnio autorės skambučio Peskonių kaime, šalia Girkalių, su šeima gyvenanti Vaidota Aleksiūnienė dvejoja, ar „Palangos tilto“...


„Esu labai dėkinga savo tėveliui už viską: už sukurtą gražią, darnią šeimą, užaugintus mus keturis vaikus, parodytą puikų pavyzdį, kaip reikia mylėti ne tik savo šeimą, bet ir savo šalį. Šiemet, kai visi taria „ačiū“ artėjant Lietuvos šimtmečiui, norėčiau ir aš padėkoti savo tėveliui“, – kreipusis į redakciją...


Palangiškė Dovilė Štrimaitytė gali didžiuotis: jos žaidimas Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) neliko nepastebėtas. Ji buvo pripažinta naudingiausia Lietuvos moksleivių krepšinio lygos žaidėja. Kartą ji jau buvo išrinkta ir naudingiausia mėnesio žaidėja, Palangos sporto centro geriausia 2015 metų sportininke. Ji sutiko atsakyti į keletą klausimų.


Kartais smalsu dirstelėti pro rakto skylutę ir sužinoti, ką veikia kaimynas, pažįstamas ar kitas mums kuo nors reikšmingas žmogus. „Palangos tiltas“ pakalbino miestą puošiančius ar kitaip prie kurorto gerovės prisidedančius žmones ir pasmalsavo, kaip jie leidžia savaitgalius, kokių įdomių laisvalaikio pomėgių turi. Visai netikėtai užkalbinti pašnekovai atvėrė...


Palangos šnekos iš Saulėtekio tako

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2014 01 02 | Rubrika: Miestas

Dabar žmogui sunkiausia – surast ir suvokt... save. Savo individualumo reikšmę ir asmenybės svarbą iš laivo „raudonom burėm“, iš socializmo gyvensenos, kuri dar dažną Palangos (ir valstybės!) gyventoją „ėda“, kaip nuvažinėtą mašiną rūdys, pelėsiai, net sukelia neurotines būsenas. Pasaulinės informacijos ir prekių gausa daug ką...


Palangos valdžia, iš oponentų sulaukianti priekaištų, kad kurortas neturi didelių traukos objektų, jau greitai savo rankose prieš juos galbūt turės tris stiprias kortas – kiekvieną vertą daugiau kaip 100 milijonų litų: poilsio ir rekreacijos centro su olimpinio baseinu ir žirgynu statybas dabartinėje žirgyno teritorijoje (tiesa, galvos skausmą kelia...


Naujųjų metų sutiktuvės – daug ramesnės nei pernai

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 01 03 | Rubrika: Miestas

Palangiškiai bei kurorto svečiai šiemet sutikdami Gyvatės metus buvo daug ramesni nei pernai – teigia policijos pareigūnai bei ugniagesiai gelbėtojai, o komunalininkai bei medikai priduria, jog gydytojų iškvietimų bei darbo miestą tvarkantiesiems buvo dvigubai mažiau.    


„Laimingas žmogus tas, kuris gali save realizuoti kūryboje. Tad aš daug kuriu ir skatinu kurti savo ugdytinius. Sukūriau savitą pažangią kūrybiškumui ugdyti fizikos pamokų sistemą, kuri sėkmingai atskleidžia mokinių kūrybines galias, sudaro sąlygas vaikų saviraiškai“, – sako jau trisdešimt vienerius metus fizikos kūryboje ir kūrybos fizikoje...


„Per daug decibelų Palangą temdo“

Rasa GEDVILAITĖ, 2011 02 10 | Rubrika: Miestas

Palangos įvaizdį kuria patys gyventojai, - tą patvirtino kultūrinimu užsiimantys Palangos vardą garsinantys žmonės. Etninės kultūros puoselėtoja Loreta Sungailienė atskleidė, jog jai gyvenimas Palangoje visuomet atmintyje atgimsta gražiausių emocijų pavidalu, o tokius jausmus sukelia nebūtinai tik išpuoselėta aplinka, tačiau ir čia gyvenantys žmonės. Lietuvos dailės muziejaus direktorius...


Ir mažoj širdelėj daug gerumo telpa

Palangos l/d ,,Sigutė” auklėtoja metodininkė Alma Valaitienė, 2011 01 12 | Rubrika: Miestas

Palangos lopšelio - darželio ,,Sigutė“ ,,Boružėlių“ grupės vaikučiai, belaukdami Kalėdinio stebuklo įrodė, kad ir mažoj širdelėj daug gerumo telpa. Jie stengėsi būti geresniais: mažiau pykosi, buvo nuoširdūs, gražiai bendravo, daugiau dirbo, puošė grupę savo pagamintais darbeliais, mokėsi eilėraštukų, dainelių ir žaidimų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius