Palangos ugdymo įstaigų vadovai patirties sėmėsi Estijoje

Palangos ugdymo įstaigų vadovai patirties sėmėsi Estijoje

2018 04 26

Balandžio 11-13 d. Palangos miesto ugdymo įstaigų vadovai vyko į Estiją dalyvauti tarptautiniame kvalifikacijos tobulinimo seminare „Rezultatais grįsto mokymo patirtis Estijos švietimo įstaigose“.
Estija pasirinkta neatsitiktinai. Viešoje erdvėje daug diskutuojama apie Estijos švietimo proveržį, jų mokinių mokymosi rezultatai – vieni geriausių pasaulyje. Pagrindinis šios kelionės tikslas buvo išsiaiškinti, kaip pasiekiama tokių puikių rezultatų, pasisemti gerosios patirties ir sužinoti, kaip organizuojamas ir vykdomas mokymas Estijos bendrojo lavinimo mokyklose. Kelionės metu buvo aplankyta Kuressare gimnazija, esanti Saremos saloje, Talino Lilleküla gimnazija ir vienas didžiausių Baltijos šalyse AHHAA mokslo centras, įsikūręs Tartu mieste.

Viena iš sėkmės priežasčių – tęstinumas
Lankantis mokyklose, kaip viena iš Estijos švietimo reformos sėkmės priežasčių buvo įvardintas šių reformų tęstinumas. 1996 m. Estijos Vyriausybė priėmė nacionalinę pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, kurioje buvo nustatytos pagrindinės kryptys. Programa apibrėžė bendrąsias kompetencijas ir nustatė kryptį – siekti rezultatais grįsto mokymo. Vėliau ši programa buvo peržiūrėta ir atnaujinta, tačiau, kaip teigia patys estai, tai buvo logiškas prieš tai buvusios programos tęsinys, kas buvo akivaizdžiai matoma ir šio seminaro metu, tiek klausantis mokyklų vadovų pasisakymų, tiek stebint ugdymo procesą ir jam kuriamas erdves. Švietime vykdant pokyčius nesivaikoma pigaus įvaizdžio formavimo, bet pirmiausia stengiamasi atsakyti į klausimą „o kas iš to mokiniui, kaip pagerės jo mokymosi rezultatai?“
Estijoje privalomas mokyklos lankymas prasideda vaikui sulaukus 7 metų amžiaus. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Abiejose lankytose mokyklose mokiniai turi galimybes mokytis nuo 1 iki 9 klasės ir po to pratęsti mokslus gimnazijos klasėse toje pačioje mokykloje. Pradinėse klasėse mokinių skaičius vyrauja nuo 20 iki 25, vyresnėse – iki 30. Abi lankytos mokyklos gana didelės, jose mokosi iki 1000 mokinių. Buvo akcentuojama, kad Estijos švietimo sistema paremta lygybės ir visapusiškumo principais. Mokyklose nevykdomos jokios mokinių atrankos pagal jų akademinius gebėjimus ar rezultatus. Taip pat buvo užsiminta apie demografinių problemų sprendimo būdus ir socialinę paramą. Estijoje šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, kas mėnesį gauna 500 Eur paramą iki vaikams sukaks 18 metų. Mokyklose maitinimas visiems mokiniams nemokamas.
Estijoje decentralizuota mokymo sistema. Mokyklos yra autonomiškos, direktoriai turi gana daug teisių organizuojant kasdienį mokyklos gyvenimą. Mokytojų kvalifikacinių kategorijų nėra. Mokytojai gali laisvai rinktis mokymo metodus ir vadovėlius. Ugdant gabius vaikus Kuressare gimnazijoje didesnis dėmesys skiriamas neformaliajam jų švietimui. Pačioje mokykloje gausu įvairių sričių ir krypčių būrelių. Talino Lilleküla gimnazijoje akcentuojama mokinių projektinė veikla, daug užsiėmimų vyksta už mokyklos ribų (muziejuose, Talino senamiestyje ir pan.), mokiniai gali rinktis užsiėmimus Talino aukštosiose mokyklose, o vėliau šie užsiėmimai jiems yra įskaitomi bendrojo lavinimo mokykloje.

Formaliajame ugdyme – robotika
Kaip mokymąsi paversti ne tik naudinga, bet ir įdomia veikla? Kaip padaryti, kad vaikų, besidominčių matematika, fizika ir informacinėmis technologijomis vis daugėtų? Kaip padėti atrasti mokomųjų dalykų ryšį su aplinka? Šiuos klausimus estai sprendžia įtraukdami robotiką į formalųjį ugdymą. 1-4 klasių mokiniams robotikos užsiėmimai vyksta kartą per savaitę. Tam naudojami Lego robotai, kurie sužadina vaikų domėjimąsi, skatina ieškoti reikalingos informacijos, leidžia patiems eksperimentuoti.
Mokymasis geriausiai vyksta tada, kai vaikas pats kuria išorinio pasaulio objektus. Konstruodami ir programuodami robotus mokiniai ugdo komandinio darbo ir planavimo gebėjimus, vystosi jų loginis mąstymas, komunikaciniai gebėjimai ir kūrybiškumas. Robotika yra vienas pačių geriausių būtų sujungti keletą mokomųjų dalykų vienoje pamokoje. Tokioje pamokoje mokymo procesas tampa įdomesnis ir efektyvesnis.

AHHAA mokslo centras
Tai – dar viena vieta, kur žinių galima įgyti kitaip, nei mokyklos suole. Šiame centre mokslas žaismingai susilieja su nuotykiais ir įspūdžiais. Didžioji dalis eksponatų yra interaktyvūs ir mūsų ugdymo įstaigų vadovai galėjo viską išbandyti patys. Šiame centre lankosi daug mokinių, mokytojai atsiveda mokinius pamokų metu. Centre galima apžiūrėti ir sužinoti įvairių įrenginių veikimo principus, išbandyti ir suvokti pagrindinius fizikos dėsnius, susipažinti su žmogaus anatomija, patirti ekstremalių įspūdžių: minti dviratį ištemptu lynu arba specialiuose krėsluose kilti lynais į 30 metrų aukštį ir kristi laisvuoju kritimu, nusikelti į požeminius planetos sluoksnius ar įrengtame sferiniame planetariume stebėti milijonus žvaigždžių.

Patirtis buvo naudinga
Palangos Šventosios pagrindinės mokyklos direktorė Valda Šarkienė apie šį seminarą:
„Susipažinome su Estijos švietimo sistema, inovatyvumu, mokyklų funkcijomis, veiklomis, ugdymosi aplinka, pasisėmėme gerosios patirties. Padarėme išvadą, kad valstybinės Estijos mokyklos kažkiek panašios į Lietuvos, tačiau sąlygos mokiniams ugdytis mums pasirodė patrauklesnės, palyginti su Lietuvos mokyklomis – valstybė didelį dėmesį skiria mokyklų aprūpinimui, aplinkos kokybės užtikrinimui ir gerinimui. Įvairių ugdymosi poreikių, gebėjimų ir gabumų turintiems mokinimas, jų mokymuisi, tobulėjimui ir motyvacijos stiprinimui sudarytos puikios ir šiuolaikiškos ugdymosi sąlygos. Mokyklose didelis dėmesys skiriamas projektiniams darbams, pamokoms (net savaitėms!) už klasės ribų, pilietiškumui, neformaliajam švietimui, ypač sportui (didžiulės sporto salės ir baseinai) ir garsiajai Robotikai (visose aplankytose mokyklose akį traukė „robotukų“ klasės, kabinetai – ir ne po vieną, o po kelis!). Džiaugiamės, kad turėjome galimybę tai pamatyti, palyginti, o kai kurias įmanomas patirtis stengsimės pritaikyti ir savo mokyklose.“

Parengė Palangos švietimo pagalbos tarnyba

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Balandžio 11-13 d. Palangos miesto ugdymo įstaigų vadovai vyko į Estiją dalyvauti tarptautiniame kvalifikacijos tobulinimo seminare „Rezultatais grįsto mokymo patirtis Estijos švietimo įstaigose“.


Šiemet devintąjį kartą vyko projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“, kurio metu atrinktiems mokiniams suteikiama galimybė sudalyvauti Vyriausybės posėdžiuose, pabendrauti su ministrais ir Premjeru Sauliumi Skverneliu - patiems pasijausti valstybės lyderiais. Tokiu galėjo jaustis ir palangiškis Senosios gimnazijos mokinys Edgaras Nausėda, praėjusią savaitę baigęs...


Danijoje, Roskilde miestelyje vykusiame Europos jaunių kiokušin karatė čempionate, Lietuvos rinktinės garbę gynė Palangos karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniai. Į varžybas susirinko stipriausiu Senojo žemyno kovotojai net iš 30 Europos šalių, jų tarpe ir palangiškiai Benas Jankauskas, Greta Bagdonaitė ir Aistė Jankauskaitė.


Vakar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizavo pasitarimą su Palangos miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus, ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų atsakingais darbuotojais, savivaldybės vyr. gydytoja, visuomenės sveikatos priežiūros specialistais ir aptarė maisto tvarkymo reikalavimų vykdymo aktualijas...


Švietimo darbuotojai patirties sėmėsi Vokietijoje

Danguolė PETRAUSKIENĖ Projekto „Pradinio ugdymo tobulinimas“ dalyvė, logopedė-metodininkė, 2013 01 14 | Rubrika: Miestas

Ugdymo plėtotės centras 2012 m. pradėjo vykdyti projektą „PRADINIO UGDYMO TOBULINIMAS”. Šio projekto veikloje, laimėję atrankos konkursą, dalyvauja 50 pradinių klasių mokytojų ir 25 švietimo pagalbos specialistai iš visos Lietuvos. Rudenį pedagogai jau dalyvavo 2 dienų seminarų cikle, kuris buvo skirtas mokinių kūrybiškumo ugdymui.


Praėjusią savaitę miesto Taryba pritarė miesto Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinko pertvarkos 2012-2015 metų bendrajam planui. Progimnazija norėjusiai tapti Vlado Jurgučio pagrindinei mokyklai, vietos šiame plane neliko. „Nesijaučiame nei nusivylę, nei liūdni. Yra kaip yra. V. Jurgučio mokykla iki 2015 metų bus pagrindinė mokykla“, – laikraščiui sakė V....


Šalies merai ir valstybinių įstaigų vadovai Palangos mero nepastebėjo

Linas JEGELEVIČIUS, Ugnė RAUDYTĖ, 2011 01 31 | Rubrika: Miestas

Ar Palangos meras V. Stalmokas, kurio plunksnų nevengia pakedenti mūsų laikraštis, yra daugiausia uždegančių, originalių idėjų ir minčių turintis ir žinantis kaip gerinti miestelėnų gyvenimą ir  pritraukti į Palangą investicijų meras? Ar mūsų meras yra tas, kuris kuria ir diegia modernaus miesto viziją, puoselėja kultūrą, turizmą ir įkvepia savivaldybės žmones naujiems iššūkiams ir...


Dėl ugdymo įstaigų renovacijos – į FNTT

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 06 12 | Rubrika: Miestas

Kurorte ugdymo įstaigų renovacija tęsiasi ne vienerius metus. Didžioji dalis investicinių projektų finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės bei Savivaldybės lėšomis. Kontrolės komitetas išanalizavęs savivaldybės kontrolierių pateiktą medžiagą apie  Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos ir lopšelio-darželio „Gintarėlis“ vykdomus investicinius projektus, konstatavo...


Planuojama ugdymo įstaigų pertvarka

„Palangos tilto“ informacija, 2010 02 10 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas, vicemerė Marytė Vačerskienė, Administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas ir Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė aptarė numatomą kurorto ugdymo įstaigų pertvarką.


Kasmet  Savivaldybės biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovai skatinami personaliniais priedais prie atlyginimų. 50 proc. dydžio priedai buvo skiriami Palangos ir Šventosios kultūros, Socialinių paslaugų centrų, Sporto mokyklos, Viešosios bibliotekos, Botanikos parko, Globos namų direktoriams, kurių nustatytas tarnybinis atlyginimo koeficientas skirtingas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius