Pamąstymai apie renginį „Kultūros ženklai Palangoje“

Pamąstymai apie renginį „Kultūros ženklai Palangoje“

2012 04 23

Palangos savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų iniciatyva balandžio 15 dieną buvo paminėta Pasaulinė kultūros diena. Centrinėje aikštėje, palydint Palangos orkestro maršams, iškelta Taikos vėliava, simbolizuojanti kultūros trapumą ir jos pažeidžiamumą karų, suiručių bei vietinio pobūdžio konfliktų atvejais. Po šios iškilmės bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys pakvietė visus pageidaujančius dalyvauti apvalaus stalo dispute „Kultūros ženklai Palangoje“. Visuomenininkų, neabejingų kultūros vizijoms mūsų mieste, susirinko gan gražus būrelis. Deja, tenka tik apgailestauti, kad nepanoro dalyvauti, o gal pagailėjo sekmadieninio laiko savivaldybėje atsakingi asmenys už kultūrą. Tiesa, visame renginyje nuo pat pradžios iki pabaigos dalyvavo mero patarėja Karolina Kubeldzienė bei vienintelis Tarybos narys Danas Paluckas. Dalyviai – visuomenininkai kultūros gerbėjai ir puoselėtojai, dispute dalyvavo pakankamai aktyviai, ypač aktyviai pasisakė Šventosios atstovai.

Deja, labai apmaudu, kad mes kalbėjome ir siūlėme įvairius projektus iš esmės patys sau.

Aš neturiu teisės perteikti prelegentų siūlymus bei įžvalgas, bet visuomenės aptarimui ir teismui laikraštyje noriu pateikti savo pastabas, dalinai išsakytas prie apvaliojo stalo.

 

1. Kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių dinastijos vardo paminėjimo miesto geografijoje.

Galiu tvirtinti, kad visi Lietuvos miestai, kuriuos „išaugino“ istorinės asmenybės, turi jų vardu pavadintą gatvę ir ne bet kur, o būtent senosiose miesto dalyse. Kretingoje yra J.K.Chodkevičiaus gatvė, Rietave, Plungėje – M.Oginskio, Biržuose – Radvilos g. ir t.t. Visi šie gatvėvardžiai miestų įkūrėjams bei puoselėtojams buvo suteikti jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nes sovietmečiu taip pagerbti „išnaudotojus“ nebuvo leidžiama. Palanga, panašu, dar ir dabar mano, kad Tiškevičiai buvo tik vietinių gyventojų skriaudėjai ir nėra verti gauti savo vardo gatvės pavadinimą.

Kartais pamąstau, kas būtų, jeigu Palangoje nebūtų įsikūrę Tiškevičiai, arba jei jie nebūtų sugalvoję miestelį paversti kurortu?

Manau, Palanga būtų kitokia? Kitur ar kitas parkas, Gintaro muziejus, jūros tiltas, bažnyčia ir t.t. Todėl palangiškiai, pirmiausiai miesto vadovai turėtų jausti kaltę dėl tokio aplaidaus delsimo ir operatyviai kažką daryti šiuo klausimu.

Drįsiu priminti, kad įvairių pasiūlymų dėl vardo įtvirtinimo buvo. Buvo siūlyta vienai parko alėjai suteikti Tiškevičių vardą, parke pastatyti akmenį su įrašu, prie Gintaro muziejaus fasado pritvirtinti lentą. Šie siūlymai net nesvarstytini, nes per menki, nelabai būtų pastebimi, lokalūs akcentai. Siūloma Tiškevičių vardą suteikti alėjai nuo kurhauzo iki J.Simpsono gatvės. Siūlymas, mano manymu, būtų priimtinas, bet buvusios alėjos kaip ir nebeliko – didžiąją jos dalį užgožia Vasaros estrados masyvas, toliau privatiems asmenims sugrąžinti sklypai – čia alėja atsiras kiemo fasadų pusėje, toliau ji turės konkuruoti su Skulptūrų parku – konkurencija bus ne alėjos naudai. Vienu žodžiu, jokios pagarbos kurorto įkūrėjams. Dar siūloma palaukti, kol bus atstatytas kurhauzas ir aikštę prie jo pavadinti Tiškevičių vardu, tačiau ši aikštelė per maža, kad ji galėtų būti verta šio vardo. Apžvalgininkas Alvydas Ziabkus pasiūlė pastatyti paminklą Tiškevičiams savivaldybės aikštėje. Privalau priminti, kad į šiaurę nuo Ronžės visos miesto valdos priklausė miestelėnams, ten žydai vystė komercinę veiklą, Tiškevičiai su tomis teritorijomis neturėjo nieko bendro. Tad ir toje teritorijoje minėti grafų vardą būtų nekorektiška. Manau, kad nedelsiant reikėtų surengti šiuo klausimu pokalbį, aš turiu vieną idėją ir, jei būčiau pakviestas, mėginčiau ją pateikti ir apginti.

 

2.Dėl Palangos vardo savaitės.

Pagal įvykių Palangos istorijoje svarbą, manau, svarbiausios – dvi datos. Pirmiausia – Palangos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data – 1253 m. balandžio 5-oji, ją prilyginčiau Palangos gimtadieniui (kitais metais minėtume 750 metų).

Kita reikšminga data – tai Palangos sugrąžinimo Lietuvai diena – 1921 m. kovo 30-oji. Šias dvi datas skiria lygiai savaitė. Siūlau miesto taryboje pasvarstyti galimybę įteisinti Palangos vardo savaitę, t.y. nuo kovo 30-osios iki balandžio 5-osios. Taryba rekomenduotų mieste iškelti valstybės vėliavas. Žymesnėse miesto vietose, pav. centrinėje aikštėje, prie savivaldybės, parke, ant gintaro muziejaus rūmų ir kitur plazdėtų Palangos vėliavos.

Visą savaitę kultūrininkai turėtų organizuoti kultūrinius, pramoginius renginius, o taip pat ir oficialius paminėjimus. Verslininkai taip pat galėtų parodyti savo išmones gatvių mugėse. Palangos vardo savaitę galima būtų užbaigti tradiciniu fejerverku. Žinoma, čia kultūros specialistų išradingumo reikalai.

 

3.Dėl dviračių turizmo propagavimo.

Gaila, kad „Kultūros ženklų“ renginyje nedalyvavo Turizmo informavimo centro darbuotojai. Šiaip jau turizmo organizatoriai sugeba gražiai pristatyti Palangą užsienyje mugėse ir kitokiuose forumuose, tačiau nepakankamai reklamuoja turizmą savo mieste. Dabar vis labiau populiarėja turistinės išvykos dviračiais. Dviračių take Palanga-Šventoji įrengtos stotelės išdėstytos kaip pakliuvo, prisilaikant lygių atstumų tarp jų. Siūlau įrengti vardines dviračių tako stoteles, pav. Naglio kalno, prie lentos miškininkui M.Daujotui atminti, prie buvusio sandėlio, kur vyko pirmasis lietuviškas spektaklis. Toliau siūlau taką pratęsti nuo S.Dariaus ir S.Girėno gatvės Meilės alėja pro Birutės kalną iki buvusios Lietuvos-Vokietijos sienos ir pagal sieną žymėjusį griovį įsijungtų į Vytauto gatvės dviračių taką. Čia atsirastų papildomų įdomių objektų, t.y. stotelių – J.Vertulio ąžuolas „Miško dvasia“, Birutės kalnas, prezidento Antano Smetonos pasodintas ąžuolas („tautos vado“ ąžuolas), skautų slėnis, akmuo su iškaltais Baden Pavelo ir Antano Smetonos inicialais, „Laiminančio Kristaus“ skulptūros senasis postamentas, Lietuvos-Vokietijos siena.

Naujojo tako tęsinio įrengimui gal būtų galima gauti europinių pinigų. Vardinėse stotelėse turėtų būti stendai lietuvių, anglų, rusų kalbomis, paaiškinantys objekto reikšmę Palangos istorijoje.

 

4.Miesto ir gatvių pristatymas turistams.

Labai gaila, kad Palanga turinti miesto vėliavą, miesto herbą, šią atributika kažkodėl lyg ir užslaptino. Atvykstančius turistus prie visų įvažiavimų į miestą turėtų pasitikti Palangos herbas, sutvarkytos ženklų aplinkos. Šiam reikalui nereikėtų gailėti nei lėšų, nei triūso. Juk tai mūsų vizitinė kortelė.

Vardinėse gatvėse – Jono Šliūpo, J.Simpsono – turėtų būti paaiškinantys dekoratyvūs stendai trimis kalbomis. Dabar gi net ne visi vietiniai gyventojai žino, kodėl gatvei suteiktas J.Smpsono vardas, kuo ši pavardė nusipelnė tokios garbės. Svečiai iš kitų šalių nieko nežino apie dr.J.Šliūpą, kad tai jis išreikalavo Palangai savivaldos teises ir buvo I-asis miesto burmistras. Beje, ir Lietuvos gyventojai toli gražu ne visi tai žino.

 

5.Dėl miesto muziejaus.

Esu įsitikinęs, kad miesto muziejus realiausiai galėtų būti įkurtas atstatytame kurhauze. Objektas tik pradėtas projektuoti ir labai paprasta jį funkcionaliai pritaikyti muziejui. Jeigu pavyktų atsiimti medinę dalį iš bendrasavininkų, ten galėtų būti ir rotušės reprezentacinė pastato dalis. Labai simboliška miesto muziejų susieti su reprezentacija.

Patogu privažiuoti ir sustoti autobusams, patogu muziejų pasiekti pėsčiųjų ekskursijoms bei pavieniams lankytojams.

 

6.Dėl nesankcionuotų reklamų ir skelbimų.

Ant stulpų, pastatų sienų, langų – apstu įvairiausių reklamų ir skelbimų, tame tarpe netgi kultūrinių renginių afišų. Visuose šiuose „meno kūriniuose“ nurodyti telefonų numeriai, o kai kuriuose ir adresai. Savivaldybės darbuotojai apsimeta nematantys šiukšlintojų „meno“. Mano žiniomis, nė vienas toks tepliorius nebuvo nubaustas. Kai kurios reklamos reprezentacinėse vietose net toleruojamos kultūros centro, pav. „Kalnapilio“ alaus reklama J.Basanavičiaus g.

Klaipėdos savivaldybė paskelbė kovą teplioriams, mūsų miesto taryba bei vadovai su ta negerove dar taikstosi.

Pažeidėjai turėtų būti išaiškinti, nubausti, o jų pavardės skelbiamos. Už netvarką privalėtų atsakyti ir objektų savininkai.

 

Vitalius Bernardas LITVAITIS

 

PS: „Palangos tiltas“ kviečia ir kitus palangiškius padiskutuoti, kokia turėtų būti Palanga, ką daryti, kad kurortas taptų įdomesnis, įsimintinas ir lankytinas. Rašykite  redaktorius@palangostiltas.lt  arba siųskite tradicinius laiškus adresu: „Palangos tiltas“, Vytauto g. 85a, Palanga.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Kurorto kultūros ir meno darbuotojai paminėjo Kultūros dieną

"Palangos tilto" informacija, 2019 04 20 | Rubrika: Kultūra

Palangos kultūros ir meno srities darbuotojai turiningai paminėjo pasaulinę Kultūros dieną. Balandžio 14 d. Nepriklausomybės aikštėje tradiciškai buvo iškelta Taikos vėliava, o po šios ceremonijos kurorto kultūros ir meno darbuotojai išvyko į turiningą ekskursiją. Ekskursijos metu aplankyta Žemaitijos sostinė Telšiai, Alkos muziejus, Plungės...


Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė ir dar 4 centro darbuotojai sugrįžoiš Italijos, kur gruodžio 7-8 dienomis dalyvavo Europos kultūros forume 2017.


Kovo 15 d. Lund mieste, Švedijoje, vyko kelių dienų konferencija „Nauji verslo modeliai menui ir kultūrai“, skirta skatinti verslo, kultūros bei valstybės institucijų atstovam, norintiems keistis žiniomis bei patirtimi. Tarp Danijos, Švedijos, Italijos, Prancūzijos bei kitų šalių specialistų, Lietuvai konferencijoje atstovavo Palangos miesto savivaldybės...


Kultūros centre „Ramybė“ po Palangos – Kultūros sotinės 2013 vėliava startavusiame pirmajame asociacijos „Fotobienalė LT“ organizuoto projekto „Fotografija projekte „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“ renginyje – parodoje paskaitoje „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ išskirtinio dėmesio sulaukė...


„Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013 turi visas galimybes parengti Kultūros plėtros programos viziją ir, sukūrusi didžiulį bendradarbiavimo tinklą, jungiantį savivaldybės, biudžetines įstaigas, viešąjį ir verslo sektorių, nuoširdžiai ir nuosekliai dirbdama šiuos ir ateinančius metus, 2017-aisiais pateikti savo kandidatūrą tapti Europos kultūros sostine...


Balandžio 11 dieną kultūros centro „Ramybė“ salė vos talpino palangiškius bei miesto svečius, besidominčius fotografija ir paveldu. Čia, po Palangos – Kultūros sotinės 2013 vėliava, startavo pirmasis asociacijos „Fotobienalė LT“ organizuoto projekto „Fotografija projekte „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“ renginys –...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Dar du objektus ruošiamasi į jį įrašyti artimiausiu metu. 60 jų yra saugomi valstybės arba jie turi kultūros paminklo statusą, 51 objektas yra tik įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Kas gi valdo minėtąsias vertybes?


Sostinėje – apie projektą „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė“

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 02 18 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas, Savivaldybės tarybos narys Nerijus Stasiulis vasario 14-15 dienomis lankėsi Vilniuje, kur pristatė numatomus Lietuvos kultūros sostinės renginius bei su atsakingais specialistais aptarė miestui svarbius klausimus.


Palangos savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų iniciatyva balandžio 15 dieną buvo paminėta Pasaulinė kultūros diena. Centrinėje aikštėje, palydint Palangos orkestro maršams, iškelta Taikos vėliava, simbolizuojanti kultūros trapumą ir jos pažeidžiamumą karų, suiručių bei vietinio pobūdžio konfliktų atvejais. Po šios iškilmės bibliotekos...


Bibliotekoje - Skuodo rajono kultūros diena

„Palangos tilto“ informacija, 2011 04 13 | Rubrika: Miestas

Vakar Palangos miesto viešojoje bibliotekoje buvo minima Skuodo rajono kultūros diena Palangoje, kuri tikriausiai suvirpino ne vieno skuodiškio, gyvenamąja vieta pasirinkusio kurortą, širdį.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius