Pokštininkas B. Dvarionas: „Einam pas mergų, kaimyne”

Baigiantis metams buvo prisiminti du iškilūs muzikos korifėjai: kompozitoriai, vasaromis gyvenę Palangoje, kūrę, bendravę ir palikę ženklų pėdsaką muzikos istorijoje. Kalbu apie J. Bendorių ir B. Dvarioną.
Atmintis
Apie savo kaimyną B. Dvarioną ir jo šeimą esu rašiusi tada, kada Dvarionų šeimos panteonas priglaudė Aldonos ir Balio dukterį Aldoną Dvarionaitę. Skulptoriaus R. Midvikio suprojektuotame paminkliniame akmenyje – šių iškilių žmonių gyvenimo kūrybinį palikimą ženklinanti atmintis. Kuo bus įprasmintas žymios pianistės, pedagogės, profesorės Aldonos Dvarionaitės amžino poilsio vieta – tada dar nežinojau. Šiandieną man į pagalbą atskubėjo, kaip ir prieš 13 metų, ilgametė Dvarionų šeimos draugė Kostancija Strikienė: „Iš to paties paminklo, su penkline žyminčioj plokštėj, tarp tėvų, pačiam vidury“, – vardijo ponia Kostancija.
Ant B. Dvariono namo sienos, (Birutės al. 6) to paties skulptoriaus R. Midvikio granitinėje steloje su iškaltu B. Dvariono bareljefu užrašyta, jog 1958-1972 m. čia gyveno ir kūrė TSRS liaudies artistas kompozitorius B. Dvarionas. Lietuvos kultūros ir vertybių registre namui suteiktas valstybės saugomo objekto statusas. Sodyba priklauso dirigentui, pianistui, pedagogui B. Dvarionui (1904-06-19 – 1972-08-23). Po B. Dvariono mirties namas priklauso jo šeimai. Šią informaciją gali sužinoti kiekvienas, sustojęs namo fasadinėje pusėje.
Kaukės
Kai Dvarionų kieme klestėjo „renesansas“, buvau dar vaikas. Šiandieną mano atmintyje pasiliko tik patys gražiausi ir tauriausi prisiminimai, kurie užsifiksavo mano atmintyje ir aš juos saugau kaip brangiausią savo vaikystės bei jaunystės prisiminimą (gyvenimas už tvoros buvo gerokai įdomesnis nei šiapus). Prabėgus virtinei metų galvoju, jog mano tėvai (tėvas – žvejys, mama – namų šeimininkė) visada tarp šių žymių žmonių gerai jautėsi. Žmonių santykiai turėjo labai gražų statusą: esi kaimynas. Kiekvienas gyvenome savo gyvenimus, netrukdydami vienas kitam, o tarpusavio santykiai buvo paprasti ir nuoširdūs. Šiandieną, žvelgdama į fasadinę Dvarionų namo pusę svarstau, kodėl taip greitai visi užmiršo kitą namo pusę. Kodėl mes bijome parodyti tikrą Balio Dvariono, legendinio Lietuvos muzikos mecenato buveinę, kurioje (lyg peiliu supjaustyta) matosi mūsų gyvenimo realybė. Užsidėjus kaukes patogiau gyventi?
Sodas
Pamenu, vieną rudenį mūsų kiemo bernai įsisuko į Dvarionų obelis (kitame kieme –vaisiai skanesni). Matomai, neblogai obelis pakratė, kad sugebėjo dar ir medžio šaką nulaužti. Labai gerai atsimenu ponios Aldonos skundą (galėję obuoliauti į valias, bet kuo kaltas medis?). Ir kompozitorius mėgo vaikštinėti po sodą, žiūrėti į obelis (retai kokį vaisių nusiskindavo). Vėliau tame sode visiškai nuogi peteliškes vaikydamiesi lakstė Jurgio Dvariono vaikai. Šiandieną išpjautų obelų vietoje stovi „nemenkas“ namelis, aplink jį vaikšto nepažįstami žmonės, o visų kaimynų pastangos (Uogintų, Dvarionų, Gudaičių) neleisti, kad būtų suniokotas tautos paveldas nuėjo šuniui ant uodegos (ministerijose sėdi galingesni dėdės).
Lakinis rankinukas
Mano viešnagės Lietuvoje metu mano vyriausioji sesuo Laima Mikuckienė, prisiminusi Dvarionus sakė, kad šie buvę labai geri mums, vaikams. Iš sesers atsiminimų išplaukė atsitikimas, kada ji su tėvu, genėdama rąstus Uogintų kieme, įsikirto į koją. Mama ją įsisodino į vaikišką vežimėlį ir nuvežė į polikliniką.
„Buvo baisu. Vežimas mažas, kojos velkasi, bet viskas gerai baigėsi. Kirtį kojoj susiuvo. Sužinojusi apie nelaimę, Dvarionienė atnešė man ir padovanojo rudą lakinį rankinuką (su zuikelio sagtim), prikrautą pilną saldainių. Praėjo daugiau nei 50 metų, o, atrodo, kaip šiandien“, – braukdama ašarą kalbėjo sesuo. Pasak L. Mikuckienės, B. Dvarionas buvo didelis pokštininkas. Ji gerai atsimena, kaip pamatęs mano tėvą per tvorą šaukdavęs: „Einam pas mergų, kaimyne“.
Aplankiusi savo tėvų namų kiemą, nusijuokiau (taip juokiasi pajacai). Nei mokykloje, nei studijų metais nesimokiau A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ (nepatiko, nors ir dvejetus gaudavau). Dabar teks išmokti. Buvusiame menininkų Mekos gyventojų miške dygsta dar vienas „bildingas“, ir tik viena pušelė „nuplikusi likus...” Ji – pagrindinė liudininkė.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
„Laukinių vakarų salūnas“ – legenda tapusi Palangos vieta, pagarsėjusi visai ne iš gerosios pusės. Basanavičiaus gatvėje laisvai besiliedavę pigūs alkoholiniai gėrimai lyg magnetas traukdavo skandalingas konfliktines situacijas.
Neįgaliesiems privažiuoti prie jūros Palangoje tapo patogiau
2022 06 22 | Rubrika: Miestas
Neįgaliesiems privažiuoti prie jūros Palangoje tapo patogiau – paplūdimyje ties neįgaliesiems draugišku Lino taku įrengtas iki pat vandens vedantis plastiko takas su nuolydžiu į jūrą.
„Turint omeny, kad visi važiavo į Palangą išsiilgę pajūrio, turbūt pamatysime, jog tai bus blogas sprendimas. Bet reikia pamatyti duomenis. Kol jų nėra, tai – tik spėliojimai“, –sako duomenų mokslininkas, premjerės Ingridos Šimonytės sudarytos Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius. Po šilto savaitgalio...
Dar viena sukčių auka Palangoje
"Palangos tilto" informacija, 2019 10 31 | Rubrika: Miestas
Spalio 30 dieną į Palangos m. PK kreipėsi 1942 m. gimęs vyras pranešdamas, kad 2019-10-29, apie 9 val. 45 min. jam paskambino Jurbarko policijos pareigūnu prisistatęs asmuo.
Besikeičianti Šventoji svečius kasmet pasitinka vis gražesnė 1
2017 07 20 | Rubrika: Miestas
Šventoji šią vasarą kurorto svečius pasitiko gerokai pagražėjusi: tvarkomos viešosios erdvės, gražinama gyvenamoji aplinka, rekonstruojamos gatvės. Tačiau, pasak seniūno pareigas einančio Alvido Baciaus, sustoti neketinama – jau netolimoje aplinkoje Šventosios laukia dar daugiau pokyčių.
Palangoje prasidės dešimtis meninių renginių apjungiantis kultūros festivalis
"Palangos tilto" informacija, 2015 06 23 | Rubrika: Kultūra
Birželio 23 dieną įvyko LRT Kultūros pristatomo festivalio „Palanga: Kultūros maratonas KABLYS“ atidarymas. Jau antrus metus terasoje „Kablys: Jūra. Kultūra“ rengiamas festivalis apjungs daugybę meninių renginių.
Pokštininkas B. Dvarionas: „Einam pas mergų, kaimyne”
Irena VALUŽĖ, 2014 01 13 | Rubrika: Miestas
Baigiantis metams buvo prisiminti du iškilūs muzikos korifėjai: kompozitoriai, vasaromis gyvenę Palangoje, kūrę, bendravę ir palikę ženklų pėdsaką muzikos istorijoje. Kalbu apie J. Bendorių ir B. Dvarioną.
Šventoji trumpiausią metų naktį kviečia sutikti prie jūros
„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 06 21 | Rubrika: Miestas
Lietuvai laikas turėti Joninių sostinę, ir šis garbingas titulas atiteko Šventajai, kviečiančiai trumpiausią metų naktį sutikti jūros ir gamtos prieglobstyje. Joninių sostinės atidarymas Šventojoje – birželio 23 d
Palanga turi naują merą, administracijos direktorius neišrinktas – kandidatė Turkijoje
Linas JEGELEVIČIUS, 2011 04 18 | Rubrika: Miestas
Užvakar, ketvirtadienį, posėdžiavusi naujos kadencijos Palangos miesto savivaldybės Taryba išsirinko naująją valdžią. Jau anksčiau koalicinę sutartį pasirašę konservatoriai, liberalcentristai, liberalsąjūdiečiai ir centristai sėkmingai įveikė pirmąjį bendro darbo egzaminą – vieningai balsavo už bendrą kandidatūrą į mero pareigas Šarūną Vaitkų. Jo užkopimas į miesto valdžios Olimpą –...
Nijolės Mačiulaitienės jubiliejui
Palangos m. savivaldybės informacija, 2009 02 14 | Rubrika: Miestas
Mes atsparios likimui. Ir einam tik širdies teklausydamos balso – Per grumstus ir per gruodą – be skundo, o kartais – ir į ugnį, Užmerkę akis... Ir svarstom, ar laimė neaplenkė mūsų slenksčio, Ar ji nesumaišė daugiaaukščių vienodų namų... Ir gyvenimą priimam visą – nuo saulėto birželio ligi graudžiai Boluojančio gruodžio, su žiedais ir žaizdom, ir viską nuplaunančiu Kovo lietum... Mes...