Populiariau – gyventi „susimetus“ ar pasiryžti santuokai?

 

 

„Mano nuomone, šiuolaikinis jaunimas daro klaidą per anksti apsigyvendamas su antra puse arba, dar blogiau, susituokia vos baigę mokyklą“, – pradėjo kalbą studentas iš Palangos Kasparas Židanavičius.

Pašnekovas patikino: „Neskubėk ir būsi pirmas. Kam save užkrauti šeimyninėmis problemomis?

Meilė – stipriausia, kai abu partneriai sugeba stebinti vienas kitą, kai neatsibosta vienas kitam. Gyvenant kartu atsitinka priešingai: atsiranda trintis ir tos pačios santykių problemos, kurias matome per visus „meksikietiškus serialus“, – juokavo K. Židanavičius. Tačiau galbūt tai – modernėjančios visuomenės požymis? Evoliucijos požymis? „Manau, tikrai taip – protingėjančios visuomenės“, – pridūrė studentas.

Per laiką galėdamas žmogų pažinti iš arčiau, labiau su juo susipažinti, sumažėja skyrybų rizika. Dvyliktokė Vita K. paklausta, kokie veiksniai labiausiai turi įtakos tokiam žmonių elgesiui, norui nepaisyti bažnyčios, teigė: „Tai gali įtakoti tai, jog šiais laikais yra skiriamasi dėl nedidelių smulkmenų ir tai gana brangiai kainuoja, jei nėra išsiskiriama taikiai“. Kaip teigė pati Vita, vyro, ji, bent jau artimiausiu metu neplanuojanti turėti ir tradicijoms didelės reikšmės neteikianti.

„Gyvenimas susimetus yra modernėjančios visuomenės požymis. Tai nėra blogai, nes per tą laiką žmonės gali geriau pažinti vienas kitą ir nuspręsti, ar tikrai yra pasiruošę bendram gyvenimui“, – dėstė pašnekovė.

Žinant koks aktualus šeimyninis gyvenimas moterims, šnekėti sutiko ir šiuo metu Didžiojoje Britanijoje besimokanti Neringa Chomanskytė. Pastaroji į gyvenimą „susimetus“ žiūrėjo gan skeptiškai. „Pati tiek toli nežvelgiu, tada manau, pamatysiu tikrąjį žmogaus veidą. Juk apie žmogų gali sužinoti tik tiek, kiek jis sau leis“, – toliau dėstė moksleivė. – Nežinau, modernėjimas tai ar ne.  Tai priklauso nuo pačių žmonių. Jeigu jie vėliau žada susituokti, kodėl gi ne, arba yra išsprendę reikalą „o kas, jei išsiskirsime?“. Tokiu būdu abu net ir išsiskyrę žmonės liks patenkinti – turėdami virš galvos stogą. Tokiu atveju – puiku – tegul „modernėja““.

 

 

N. Chomanskytė lyg psichologė, toliau gilinosi į gerąsias bei blogąsias tokio gyvenimo puses: „Manau, tai – labai atsakingas žingsnis, tačiau ir gerąja prasme, nes tada lengviau nuspręsti ar žmonės nori būti vieni su kitais“. Pašnekovės teigimu, didelę įtaką tam daro laikas, praleistas kartu, taip pat draugai ir pačių žmonių pasaulio suvokimas, jų nuomonė apie tokius dalykus. „Tai abipusis susitarimas“, – šypsojosi N. Chomanskytė.

Greta Rūta Stonkutė, gyvenusi Palangoje, o dabar studijuojanti Didžiojoje Britanijoje, apie gyvenimą „susimetus“ kalbėjo: „Manau, kad jei asmenims, kurie taip gyvena yra gerai, belieka tik džiaugtis. Ar pati taip gyvensiu, dabar negaliu pasakyti, aišku, manau, kad kažkiek laiko – taip, nes visgi norisi pamatyti kokie santykiai su tuo žmogumi bus gyvenant kartu, sprendžiant bendras problemas“, – savo nuomonę dėstė G. R. Stonkutė.

 

Lietuvos Vyskupų konferencijos, Lietuvos Vyskupų pareiškimas teigia, jog per šį laikotarpį, kai priimta Konstitucija, nepasikeitė nei žmogaus prigimtis, nei tokios prigimtinės vertybės kaip šeima ir santuoka. Todėl su liūdna nuostaba išklausėme neseniai pareikštą Konstitucinio teismo nuomonę, pasak kurios santuoka „konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“. Tenka tik apgailestauti, kad pamatinis šeimos ir santuokos ryšys, nekėlęs dvejonių Konstitucijos teksto kūrėjams ir ją anuomet įtvirtinusiems šalies žmonėms, šiandien tapo ginčų ir įrodinėjimų dalyku. Pareiškime taip pat pabrėžiama: „Visuotinė žmonijos patirtis liudija, kad santuoka yra vienas iš svarbiausių bendruomeninių institutų, užtikrinantis socialinę darną ir tęstinumą“.

 

Vilniaus Psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologas psichoterapeutas Evaldas Simutis, kalbėdamas pabrėžė, jog vienareikšmiškai įvertinti tokią situaciją – sunku. Tai – daugiau vidinio subrendimo rodiklis. Tokiems žmonėms sunku priimti tinkamą sprendimą „Tokiems žmonėms neaišku, ko jie nori. Atsiranda ir žmonių, kurie pyksta. Nes jie jau žino ko nori“, – E.Simutis, taip pat pabrėžė. – Tokie žmonės visada bus ieškojimuose. Kai žmogus yra vaikas, jis į problemos sprendimą žiūri vienaip, kai jis suaugęs – kitaip, o kai senas – jis gali juoktis iš to žmogaus vaiko stadijoje. Taip pat ir čia“, – „Palangos tiltui“ teigė Vilniaus Psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologas psichoterapeutas Evaldas Simutis.

Vardas:		El. paštas:
Komentaras:
Apsaugos kodas: