Delfi.lt nuotr.

Delfi.lt nuotr.

Prezidentė merus ragino dėti daugiau pastangų suvaldant emigraciją

Linas JEGELEVIČIUS, 2018 01 11

Šalies savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio iš emigracijos parvykstantiems žmonėms. Savivaldybės įsitikinusios, kad neturi pakankamai instrumentų prisidėti prie emigracijos mažinimo. Dar daugiau: savivaldybės jaučiasi pralaimėjusios kovą dėl išvykusiųjų, nes realios galimybės dažnai neatitinka grįžtančių emigrantų lūkesčių. Tarp trečiadienį Prezidentūroje nuskambėjusių pasiūlymų – kiekvienoje savivaldybėje įsteigti darbuotojo etatą, kuris rūpintųsi sugrįžusiųjų integracija.Susitikime su Prezidente dalyvavo 58 iš 60 šalies savivaldybių merai, taip pat Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Palanga yra viena iš keleto šalies savivaldybių, kurioje migracijos saldo yra teigiamas, tai yra sulaukiama daugiau atvykstančiųjų čia gyventi.
Į prezidentūrą buvo pakviesti ir šalies žiniasklaidos priemonių vadovai – jiems, kaip ir merams, buvo pristatytas Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Lietuvoje atliktas tyrimas dėl savivaldybių indėlio mažinant emigraciją. Renginyje prezidentūroje dalyvavo ir „Palangos tilto“ redaktorius.
„Kartais, kai aš važinėju, dalis merų klausia, ką centrinė valdžia kada duos ir padarys, bet patirtis ir pavyzdžiai rodo, kad viskas prasideda nuo apačios, nuo tų paslaugų, kurios yra arčiausiai, prie žmogaus“, – žurnalistams prieš susitikimą su merais sakė D. Grybauskaitė.
Ji minėjo teigiamus pavyzdžius, tačiau sakė, kad yra tokių savivaldybių, kurios nežino, ir nelabai nori daryti. D. Grybauskaitės teigimu, kas antras išvažiavęs lietuvis norėtų grįžti namo, tačiau reikia ir noro juos matyti čia.
„Tą reikia įrodyti darbais, o tai viskas pirmiausia priklauso nuo savivaldos. Apačioj, savivaldos lygmenyje, yra galimybė ir suteikti būstą, ir įvairias paslaugas, pavyzdžiui, vaikų integracijos, vaikų darželių, išsilavinimo, daugelis klausimų yra savivaldos reikalas ir tai kartais labai svarbu“, – kalbėjo prezidentė. Keliaudama po Lietuvą šalies vadovė teigia išgirdusi, pavyzdžiui, vaikų žaidimo aikštelių poreikį – grįžusiems iš užsienio to stinga. Tačiau, sako D. Grybauskaitė, kai kurie merai nustemba, kad tokie atvejai kartais nulemia grįžtančių žmonių savijautą. „Kartais netgi ne atlyginimas sprendžia, o būtent savijauta, integracijos galimybės, kaip jie bus priimti, netgi biurokratas kaip kalba su grįžusiu žmogumi – ar formaliai, ar atstumiančiai, ar vis tik su užuojauta ir realiai norėdamas padėti“, – aiškino D. Grybauskaitė.
Kaip teigiama Prezidentūros pranešime, emigraciją Lietuvos gyventojai laiko didžiausia šalies bėda. Svetur ieškoti laimės kasmet išvyksta apie 40 tūkst. žmonių. Vien 2017-aisiais iš Lietuvos emigravo per 54 tūkst. piliečių, o per visą nepriklausomybės laiką Lietuva neteko beveik ketvirtadalio gyventojų
D. Grybauskaitė susitikime su šalies miestų ir rajonų merais atkreipė merų dėmesį, kad mažinti emigraciją, ieškoti, kaip paskatinti sugrįžtančiuosius, turi ne tik centrinė valdžia, t. y. Vyriausybė ir Seimas, bet ir savivaldybės.
Tarptautinės migracijos organizacijos atliktas tyrimas atskleidė, kad nors sugrįžtančiųjų į Lietuvą skaičius pastaraisiais metais išaugo, o pernai į tėvynę sugrįžo 5 tūkst. daugiau gyventojų nei prieš metus, tik pusė apklaustų savivaldybių nurodė turinčios tikslą skatinti emigrantus sugrįžti į gimtąjį regioną.
Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atliktas tokio pobūdžio tyrimas parodė, kad savivaldybės neturi mechanizmų ryšiams su išvykusiaisiais palaikyti ir neskaičiuoja, kiek ir kokie žmonės iš jų krašto išvyksta svetur. Be to, nei viena šalies savivaldybė neturi konkretaus veiksmų plano, ką daryti tokiu atveju, jeigu į jų regioną sugrįžtų daugiau emigrantų.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad grįžusieji iš emigracijos susiduria su darbo, būsto paieškos ar paskolos problemomis. Todėl pateikiamose rekomendacijose siūloma kiekvienoje savivaldybėje paskirti „sugrįžimo koordinatorių“, į kurį vieno langelio principu būtų galima kreiptis visais sugrįžimo klausimais. Taip pat siūloma savivaldybėms ir jų įstaigoms daugiau dėmesio skirti sugrįžusių vaikų integracijai bei rekomenduojama siekti išlaikyti ryšį su išvykusiaisiais.
Vis tik TMO Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pastebėjo, kad pastaraisiais metais matomas tam tikras grįžtamosios migracijos augimas: per 11 praėjusių metų mėnesių grįžo 16,6 tūkst. žmonių – dviem tūkstančiais daugiau nei per visus 2016 m. Tyrimo metu apklausti 44 savivaldybių atstovai (iš viso yra 60), 13 grįžusių emigrantų, taip pat atliktas viešosios nuomonės tyrimas. 59 proc. savivaldybių emigraciją įvardija kaip didelę problemą. Tačiau regionai kenčia ne tik nuo emigracijos, bet ir nuo vidinės migracijos.
A. Sipavičienė pabrėžė, kad daugelis emigracijos ir grįžtamosios migracijos veiksnių yra už savivaldybės kompetencijos galios ribų.
„Tyrimo duomenimis, savivaldybės jaučiasi pralaimėjusios kovą dėl išvykusių, nes jų siūlomos galimybės dažnai neatitinka grįžtančiųjų lūkesčių. Dažniausiai dėl nepakankamų galimybių, žemų atlyginimų ir todėl, kad ne viskas savivaldybių valioje“, – kalbėjo A. Sipavičienė.
Nors daugelis savivaldybių pasirengusios pasiūlyti darbo vietų tiek mažai kvalifikuotiems darbuotojams, tiek įvairių sričių specialistams, jose siūlomas atlyginimas, vidutiniškai siekiantis 450-700 eurų, yra mažai pajėgus konkuruoti ne tik su užsieniu, bet ir su šalies didmiesčiais. Dėl šių priežasčių 59 proc. savivaldybių labiau orientuojasi į likusiųjų išlaikymą, ir tik 21 proc. jų siekia susigrąžinti išvykusius, tačiau dažniausiai iš didžiųjų miestų, o ne iš užsienio. Tik 15 iš 44 savivaldybių turi mechanizmus ryšiui su išvykusiais emigrantais palaikyti. Dažniausiai įvardinta priemonė – savivaldybės interneto puslapis.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad nė viena savivaldybė neturi konkretaus plano, ką darytų, jei vienu metu grįžtų daug emigrantų. Pusė savivaldybių atstovų nežino, kokie grįžtančiųjų poreikiai. A. Sipavičienė pastebėjoreemigracijos paradoksą, kada užsienyje žmogus integruotis (susitvarkyti dokumentus, įsidarbinti, susirasti būstą) sugeba, grįžęs į Lietuvą – ne. Taip yra todėl, kad užsienyje tautiečiams padeda gerai išsivystęs emigrantų tinklas, užsienyje žmogus labiau mobilizuotas, jaučiasi atsakingas už save. Tuo metu grįžus į Lietuvą dažnai užvaldo nuostata, kad Lietuva jau vien už sugrįžimą jam kažką skolinga ir bet kokios biurokratinės kliūtys vertinamos „per padidinamąjį stiklą“.
A. Sipavičienė rekomenduoja efektyvinti pagalbą emigrantams tose srityse, kurios yra tiesiogiai savivaldybės kompetencijos ribose. Raginama viešinti sėkmės istorijas ir gerai veikiančias regionines iniciatyvas, svarstantiems grįžti savivaldybėje paskirti kontaktinį asmenį. TMO Vilniaus biuro vadovė įsitikinusi, kad ėmusis žingsnių, emigrantus galima susigrąžinti ir į mažesnius miestus.
TMO tyrimas parodė, kad nors dėl emigracijos šalies gyventojų skaičius per pastaruosius 27 m. sumažėjo beveik milijonu, vis dėlto beveik kas antras užsienyje gyvenantis pilietis domisi galimybėmis sugrįžti į tėvynę.
„Dauguma svetur gyvenančių žmonių palaiko ryšius su Lietuva, o absoliuti dauguma – 89 procentai – brangina lietuvybę ir prisipažįsta, kad jos išsaugojimas yra labai svarbus. Valstybės vadovės teigimu, šie faktai – geriausias įrodymas, kad potencialas grįžti namo yra didelis, todėl šalies savivaldybės galėtų jį išnaudoti bei veikti drąsiau ir išmintingiau“, – rašoma prezidentūros pranešime.
Vis dėlto, anot prezidentūros, kai kurios savivaldybės jau ėmėsi padėti sugrįžtantiesiems – Alytuje veikia neformaliojo ugdymo paslaugas sugrįžusiems vaikams teikiantis Lietuvybės centras, Tauragė inicijavo „Globalios Tauragės“ projektą, kurio metu renkami išvykusiųjų kontaktai, su jais palaikomi ryšiai, informuojama apie darbo vietas, Prienų rajone ir Birštone buriamos išvykusiųjų bendruomenės, Akmenėje siūlomas mokymasis nuotoliniu būdu.
Prezidentūroje skambėjo ir palangiškio Dovydo Petrošiaus vardas. Jaunas vyras Jungtinėje Karalystėje pragyveno dešimtmetį. Per šį laikotarpį jam teko dirbti įvairiausius darbus: nuo pagalbinio darbuotojo virtuvėje iki renginių vedėjo. Šiandien užsienyje pradėtą veiklą jis tęsia Lietuvoje: veda renginius, yra nuosavos statybų įmonės vadovas ir teigia nė kiek nesigailįs sprendimo grįžti. Interviu su juo skaitykite kitame „Palangos tilto“ numeryje.
Tokio pobūdžio tyrimas nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo atliktas pirmą kartą. Jis parodė, kad savivaldybės kiek skeptiškai vertina savo galimybes sustabdyti emigracinį srautą, laikydamos tai labiau centrinės valdžios reikalu. Kita vertus, savivaldybės tikina dedančios pastangas ieškoti investuotojų, gerinti gyvenimo sąlygas, kad žmonės rastų darbo vietoje ir išvykstančiųjų bent jau nedaugėtų.
Pernai D. Grybauskaitė inicijavo kampaniją „Rinkis Lietuvą“, kurios metu ypatingas dėmesys skiriamas iš emigracijos grįžtantiems žmonėms.
Oficialiosios statistikos duomenimis, nuo 1990 iki 2017 m. iš Lietuvos išvyko apie 0,9 mln. žmonių. Tik mažiau kaip šeštadalis iš jų sugrįžo.
Lietuvos gyventojų skaičius dėl didelės emigracijos, mažėjančio gimstamumo ir didėjančio mirtingumo sumažėjo nuo 3,7 iki 2,8 mln. gyventojų.
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

2017 m. Lietuvoje kilo 9394 gaisrai. Palyginti su 2016 m., jų sumažėjo 6,4 proc. Pernai gaisruose žuvo 103 žmonės (2016 m. – 101), iš jų – 3 vaikai (5), o 181 gyventojas (204) patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 152 žmones, iš jų 15 vaikų gyvybes, 721 pastatą, 117 transporto priemonių, 499 gyvūnus.


Šalies savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio iš emigracijos parvykstantiems žmonėms. Savivaldybės įsitikinusios, kad neturi pakankamai instrumentų prisidėti prie emigracijos mažinimo. Dar daugiau: savivaldybės jaučiasi pralaimėjusios kovą dėl išvykusiųjų, nes realios galimybės dažnai neatitinka grįžtančių emigrantų lūkesčių. Tarp trečiadienį Prezidentūroje nuskambėjusių...


Šis savaitgalis neabejotinai taps vienu iš įsimintiniausiu per visas vasaros atostogas daugiau nei 500 „Vaikai, nepykite, kad aš negaliu su jumis maudytis – man neleidžia,“- sakė prezidentė, kuri kartu su Palangos meru Š. Vaitkumi, jo šeima ir daugiau kaip puse tūkstančio vaikų iš visos Lietuvos sušoko Palangos vasaros...


Kokia griaunanti gali būti žiniasklaida, vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ direktorius Kęstutis Speičys įsitikino savo kailiu: žiemą jo geranoriška iniciatyva, kad jei pirminės sveikatos priežiūros įstaigos žiemą į sanatoriją siųs daugiau vaikų, vasarą jos galės tikėtis daugiau rezervuotų vietų savo įstaigų vaikams, sulaukė visų prievaizdų pikto dėmesio....


Vakar į „Palangos tilto“ redakciją pristatyti laikraščio skaitytojams savo miesto viziją, jei būsią išrinkti merais, rinkosi tokio iššūkio nepabūgę politikai, kandidatuojantys į Palangos mero postą pirmąkart vyksiančiuose tiesioginiuose rinkimuose. Deja, iš septynių kviestųjų redakcijos duris pravėrė tik trys kandidatai: Centro partijai...


  Buvusio UAB „Palangos klevas”, arba turgaus, buhalterio Eimučio Židanavičiaus alga nesiekė nė 2200 litų, prie jos Tarybos narys tam tikru karjeros turguje tarpsniu prisidurdavo ir valytojo algelę turguje, politiko kišenę šildydavo ir kiekvienam Tarybos nariui numatyti pinigėliai kanceliarinėms išmokoms – apie 750-800 litų kas mėnesį. Bet...


Šeštadienį J. Basanavičiaus gatvėje vienuoliktą kartą rengiamos „Palangos stintos“ šurmulys prasidėjo dar gerokai prieš vidurdienį, o baigėsi daug vėliau nei skelbtoji šventės programos pabaiga. Bene daugiausiai žmonių į Jūratės ir Kastyčio skverą suplūdo lygiai dvyliktą valandą: palangiškiai ir miesto svečiai norėjo išgirsti...


Statistika nedžiugina: pernai Palangoje gerokai išaugo užregistruotų pranešimų apie įvykius, padaugėjo nusikalstamų veikų, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Nusikalstamumas auga visoje Lietuvoje. Mūsų miestas gali pasidžiaugti bent tuo, kad praėjusiais metais gerokai padidėjo ištirtų nuskalsitamų veikų procentas.   Įkurtuvės bus Vakar Palangos...


Prabėgus vasarai visi ima skaičiuoti: poilsiautojai – išlaidas, verslininkai – pelną. Apie praėjusios vasaros atneštus džiaugsmus ir sunkumus verslui kalbėjome su Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente, viešbučio „Vanagupė“ direktore Giedre Kvedaravičiene.


Prieš keletą dienų visi išlydėjo dar vienerius metus. Kiek gi šiemet palangiškių pasitiko naujuosius metus, galbūt miestelėnų sumažėjo? Palangos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vida Buivydienė pradžiugino, nes praėjusiais metais gimė daugiau kūdikių nei 2009 metais, deja, ir mirė daugiau. „Palangoje gyventojų skaičius išlieka daugmaž panašus – jis nesikeičia metai iš metų“, -...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius