Jau šį penktadienį premjeras Saulius Skvernelis ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus, be kitų klausimų, aptars ir Šventosios uosto atstatymą.

Jau šį penktadienį premjeras Saulius Skvernelis ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus, be kitų klausimų, aptars ir Šventosios uosto atstatymą.

Proveržį Palangai davęs Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis – vėl mūsų kurorte

Linas JEGELEVIČIUS, 2017 05 22

Po beveik šešių metų pertraukos Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis (VIP) grįžta į Palangą: šį penktadienį, gegužės 26-ąją, 9-11.30 val. dešimt Vyriausybės kabineto narių su premjeru Sauliumi Skverneliu priekyje kartu su didžiausių šalies kurortų merais aptars kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo reikalavimų aktualizavimo, turizmo paslaugų sezoniškumo mažinimo, Lietuvos pasiekiamumo oro transportu didinimo ir kurortologinių tyrimų Lietuvoje vykdymo klausimus. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė išvažiuojamąjį posėdį Palangoje surengė 2011 metų liepos 12 dieną.

Premjeras dalyvaus Grafų Tiškevičių alėjos atidaryme
Nors galutinė darbotvarkė dar žiniasklaidai neprieinama, „Palangos tilto“ žiniomis, tarp jos klausimų – ir Šventosios uosto atstatymas.
„Pagrindinis tikslas – aptarti ir spręsti kurortams aktualias problemas. Kol kas numatoma, kad po posėdžio Premjeras dalyvaus Grafų Tiškevičių alėjos atidaryme“, – „Palangos tiltui“ sakėVyriausybės Komunikacijos departamento, Spaudos ir komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių projektų vadovėKarolina Paulonytė.
Patvirtinta, kad VIP dalyvaus ministras pirmininkasS.Skvernelis, aplinkos viceministrėRėdaBrandišauskienė,finansų ministrasVilius Šapoka, kultūros viceministrasRenaldas Augistinavičius, susisiekimo ministerijos ministrasRokas Masiulis, sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, ūkio viceministrasRamūnas Burokas, vidaus reikalų ministrasEimutis Misiūnas, žemės ūkio ministrasBronius Markauskas ir žemės ūkio viceministrasArtūras Bogdanovas.

Š. Vaitkus: „Tikiuosi gerų sprendimų ne tik Palangai“
„Iš šio Vyriausybės išvažiuojamojo pasitarimo tikiuosi gerų sprendimų ne tik Palangai, bet ir kitiems Lietuvos kurortams. Analogiškas Vyriausybės pasitarimas Palangoje vyko 2011 metų liepą, tačiau tada buvo sprendžiami tik Palangai aktualūs klausimai“, – „Palangos tiltui“ sakė Palangos miesto savivaldybės merasŠarūnas Vaitkus.
Anot jo, apie galimybę surengti Vyriausybės išvažiuojamąjį pasitarimą kurortų klausimais, kuriame dalyvauti bei aktualias problemas išsakyti būtų pakviesti visų šalies kurortų merai, su ministru pirmininku buvo kalbėta jau anksčiau.
„Tokį pasitarimą šiemet apsispręsta surengti didžiausiame šalies kurorte Palangoje“, – sakė meras.
Pasak jo, visų šalies kurortų buvo paprašyta pateikti Vyriausybei siūlomus svarstytinus klausimus. Palanga pasiūlė šiuos su Palangos kurorto plėtros problemomis susijusius klausimus: dėl Šventosios uosto atstatymo finansavimo; dėl Lietuvos Respublikos kurortų plėtros įstatymo inicijavimo; dėl I grupės nesudėtingiems statiniams priskirtiniems pastatams iki 50 kv. m bendro ploto ir iki 5,5 m aukščio statybos sugriežtinimo kurortuose; dėl vienbučių-dvibučių ir kitos (administracinės, poilsio, komercinės) paskirties pastatų, kurie de facto virsta daugiabučiais namais, projektavimo nepakankamo reglamentavimo bei dėl sporto bazės pastatų, esančių Gėlių a. 1A, Palangoje, perdavimo savivaldybės nuosavybėn.

Įtraukti keturi klausimai
„Į penktadienį vyksiančio Vyriausybės išvažiuojamojo pasitarimo oficialią darbotvarkę yra įtraukti 4 klausimai: dėl kurorto teritorijos statuso suteikimo reikalavimų aktualizavimo; dėl turizmo paslaugų sezoniškumo mažinimo; dėl Lietuvos pasiekiamumo oro transportu didinimo bei dėl kurortologinių tyrimų Lietuvoje vykdymo. Pasitarimo pabaigoje numatyta skirti laiko kitiems klausimams. Tikiuosi, kad tuomet bus aptariami ir savivaldybių pasiūlyti spręstini klausimai bei duota eiga išsakytų problemų sprendimui, – sakė Š. Vaitkus. – Klausimas dėl Šventosios uosto atstatymo finansavimo Palangai aktualus todėl, kad Šventosios jūrų uostas yra reikšmingas, tačiau iki šiol efektyviai neišnaudotas kurortinio Šventosios miesto identiteto ir patrauklumo elementas. Palangos, kaip kurorto, plėtrai šis investicinis projektas yra vienas iš aktualiausių klausimų, kuris reikalauja esminių investicijų“.
Siekiant šią miesto dalį prikelti naujam gyvenimui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2015 m. rugpjūčio mėn. parengė ir patvirtino Šventosios uosto teritorijos detalųjį planą ir uosto infrastruktūros statybos bei gilinimo techninį projektą. Jame numatyti šeši statybos etapai: pirmasis etapas – molų statyba ir farvaterio gilinimo darbai, antrasis – automobilių stovėjimo aikštelės statyba, trečiasis – inžinerinių tinklų statyba, vėliau – vakarinės krantinės bei rytinės krantinių rekonstravimas, šeštasis etapas – ekvatorijos gilinimo darbai ir švartavimo įrangos statyba.
Prognozuojama, kad atkūrus Šventosios uostą, Šventosios kurortinėje gyvenvietėje būtų sukurtas naujas daugiafunkcinis urbanistinis mazgas, kuris pritrauktų ne tik vietos gyventojus, bet ir turistus, atvykstančius sausumos ir vandens keliais. Šventosios uosto atkūrimas paskatintų gretimų teritorijų vystymąsi, todėl pagerėtų gyvenvietės socialinė ir ekonominė situacija, urbanistinės aplinkos kokybė.

Siekiama atkurti Šventosios uostą
Anot mero, atkūrus Šventosios uostą, būtų išnaudotas Baltijos jūros priekrantės dalies, ties Šventosios uostu, rekreacinis potencialas, skatinamas jūrinės rekreacijos ir jūrinio kultūrinio bei gamtinio paveldo pažinimas, kurie yra vieni iš pagrindinių tikslų siekiant užtikrinti valstybės patrauklumą jūrinio turizmo srityje. Šventosios gyvenvietėje atkūrus funkcionuojantį uostą, pagerėtų gyventojų pasitenkinimas savo gyvenamąja aplinka, būtų efektyviau išnaudojama Šventosios miesto viešoji erdvė, kuria galėtų naudotis bet kurios lyties, amžiaus asmenys, uoste vykdomos veiklos duotų ekonominės naudos Šventosios miestui, sumažėtų socialinis ir urbanistinio išvystymo skirtumas tarp gretimų Baltijos pajūrio kurortinių miestų.
„Atkurtame Šventosios uoste galėtų būti aptarnaujami pramoginiai, mažieji, sportiniai ir žvejybos laivai. Įrengus Šventosios uosto infrastruktūros objektus: molus, rytinę ir vakarinę krantines, automobilių stovėjimo aikštelę, inžinerinius tinklus ir mažosios architektūros elementus, išgilinus uosto akvatoriją, uostas minimaliai funkcionuotų ir galėtų priimti į jį atplaukiančius laivus, kartu su miestu vystomos komercinės, pramoginės, rekreacinės veiklos sudarytų sąlygas Šventajai tapti stipriu turistinės traukos centru, – sakė Š. Vaitkus. – Šventosios uosto atstatymas leis priimti mažuosius pramoginius laivus ir jachtas, tuo paskatindamas Šventosios turizmo plėtrą. Uosteliu taip pat naudosis vietos žvejai, jame bus įrengtos krantinės gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės, jūros aplinkos, žuvivaisos, valstybės sienos apsaugos laivams“.

Dėl kurortų plėtros įstatymo
Vyriausybei Palanga pasiūlė spręsti visiems kurortams aktualų klausimą–dėl Lietuvos Respublikos kurortų plėtros įstatymo inicijavimo.
„Kadangi kurortai, kurie didele dalimi kuria Lietuvos kaip turizmo šalies įvaizdį, iki šios dienos neturi plėtros galimybes reglamentuojančio įstatymo. Dar 2005 m. prasidėjusių diskusijų metu buvo nutarta pradėti rengti tokį įstatymą, tačiau iki šios dienos joks šio dokumento projektas nebuvo parengtas. Kurortų plėtros įstatymas išspręstų daugelį kurortų problemų, pagerėtų sąlygos turizmui plėtotis. Todėl pasiūlėme sudaryti darbo grupę dėl šio dokumento inicijavimo ir galimybės jį parengti artimiausiu metu“, – pasakojo Š. Vaitkus.
Kita problema, anot jo, kuri yra aktuali ne tik Palangai, bet ir visiems šalies kurortams, yra tai, kad norint privačiame sklype pastatyti I grupės nesudėtingiems statiniams priskirtinus pastatus iki 50 kv. m bendro ploto ir iki 5,5 m aukščio, nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai (išskyrus saugomas teritorijas).
„Tai lėmė nevaldomą namelių statybos „bumą“ Palangoje ir Šventojoje, taip pat – ir kituose kurortuose: pasinaudojus šia įstatymų spraga, kurorte pastatyta ir statoma šimtai medinių poilsio namelių, kuriems yra neprivalomi nei projektai, nei statybą leidžiantys dokumentai, – pabrėžė Š. Vaitkus. – Esame įsitikinę, jog, norint suvaldyti statybas, būtina papildyti teisės aktuose I grupės nesudėtingiems statiniams priskirtiniems pastatams iki 50 kv. m bendro ploto ir iki 5,5 m aukščio statybos reglamentavimą, kad projektai bei statybą leidžiantys dokumentai nėra privalomi (išskyrus saugomas teritorijas ir kurortuose). I ir II grupės nesudėtingiems statiniams priskirtinų pastatų ir laikinų pastatų užimamas bendras plotas, tankumas, intensyvumas neturėtų būti didesni nei numato žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentai. Šiems statiniams turėtų galioti ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, parkavimo vietų skaičius sklype, priešgaisriniai reikalavimai ir panašiai“.

Klausimas dėl vienbučių, kurie virsta daugiabučiais
Palanga Vyriausybei pasiūlė svarstyti klausimą irdėl vienbučių-dvibučių bei kitos (administracinės, poilsio, komercinės) paskirties pastatų, kurie de facto virsta daugiabučiais namais dėl nepakankamoprojektavimo reglamentavimo.
„Atkreipėme dėmesį, jog dėl gyvenamosios paskirties žemės sklypų ribojimo Palangoje dažnai projektuojami ir statomi visuomeninės paskirties (poilsio, administracinės) pastatai, kuriuose vėliau numatoma gyventi. Tačiau šalia visuomeninės paskirties (poilsio, administracinės) pastatų neprivaloma įrengti vaikų žaidimo aikštelių ir kitos infrastruktūros, kuri yra privaloma daugiabučiams gyvenamiesiems namams“, – sakė Š. Vaitkus.
Dar 2014 m. liepos 28 d. Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į LR aplinkos ministeriją, LR generalinę prokuratūrą bei VTPSI „dėl viešojo intereso gynimo“, kuriuo prašė pagal kompetenciją ištirti bei įvertinti galimus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR nuostatų, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, higienos normų, gretimybėje gyvenančių piliečių bei visuomenės interesų pažeidimus statant vieno buto, dvibučių ir negyvenamos paskirties pastatus, kurie de facto yra daugiabučiai. Šiame rašte buvo nurodyti 9 konkretūs adresai pastatų, kurių statybos leidimuose yra nurodytos konkrečios jų paskirtys – vieno/dviejų butų gyvenamieji namai, viešbučiai, tačiau de facto akivaizdžiai nukrypta nuo statybos leidimuose nurodytos statinių paskirties.
2014 m. spalio 6 d. pagal minėtą raštą institucijoms atlikus tyrimą, jokių esminių pažeidimų nenustatyta, statybos buvo vykdomos teisėtai. Todėl tampa akivaizdu, kad esamas reglamentavimas yra nepakankamas, norint sureguliuoti statybas kurortuose.
„Mūsų nuomone, norint suvaldyti statybas, reikėtų suvienodinti poilsio paskirties pastatų ir daugiabučių bei reikalingos infrastruktūros prie šių pastatų (vaikų žaidimo aikštelių, parkavimo vietų ir pan.) projektavimo reglamentavimą bei parengti poįstatyminius aktus, aiškiai reglamentuojančius statybų sąvokas, kas yra „gyvenamosios“, „administracinės“, „komercinės“ ir „poilsio“ paskirties pastatai“, – sakė Š. Vaitkus.

Siekia perimti sporto bazes
Keldamas klausimą dėl sporto bazės pastatų, esančių Gėlių a. 1A, Palangoje, perdavimo savivaldybės nuosavybėn,Palangos miestas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Palangoje esančių atvirų teniso kortų bazę rengiamasi privatizuoti.
„Objektui patekus į privačias rankas, Palangoje sumažėtų sporto objektų, o tai mažintų kurorto patrauklumą ir plėtros galimybes.Siūlydami svarstyti šį klausimą pasitarimo metu akcentavome, kad Savivaldybė deda visas pastangas kovoti su kotedžų ir bendrabučių statytojais, kurie jautriausios miesto vietose (galiojantis detalus planas tai leidžia), siekdami greito pelno, užstato teritorijas net nesistengdami galvoti apie perspektyvą, apie ilgalaikius projektus bei kurorto paslaugų plėtrą. Palangos kaip visus metus veikiančio atviro kurorto plėtrai būtina plėsti sporto infrastruktūrą, sudaryti sąlygas miesto gyventojams ir turistams sportuoti ištisus metus, todėl reikia išlaikyti esamas sporto bazes bei gerinti jų infrastruktūrą“, – sakė Š. Vaitkus.
Anot jo, kadangi nėra galimybių neatlygintinai valstybės akcijų perduoti savivaldybės nuosavybėn, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 10 str. 10d. nuostatą, yra galimybė, kad „privatizuojamas objektas iš privatizavimo sąrašo taip pat gali būti išbrauktas, jeigu jis yra reikalingas ar valstybės, ar savivaldybių, ar visuomenės poreikiams tenkinti (...)“ ir LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. 1 ir 3 punkte nurodytais principais.
„Todėl siūlome apsvarstyti Palangos savivaldybės prašymus ir inicijuoti šiuos Vyriausybės nutarimus: dėl UAB Respublikinė mokomoji sportinė bazė akcijų išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo; dėl UAB Respublikinė mokomoji sportinė bazė likvidavimo ir turto perdavimo Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn“, – pabrėžė meras Š. Vaitkus.

Lėmė Palangos proveržį
2011 metų liepos 12 d. Palangoje įvykęs Andriaus Kubiliaus Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis davė didelį proveržį ir impulsą Palangos tolesniam vystymuisi.
Tuomet posėdžiui buvo pateikta 16 pasiūlymų.
• Dėl Valstybinei kelių direkcijai priklausančio pastato Vytauto g. 112 perdavimo Palangos savivaldybės nuosavybėn.
• Dėl pastatų Užkanavės g. 29 perdavimo Palangos savivaldybei.
• Dėl rinkliavų įstatymo pataisos, kad konkursų prekybai ar paslaugoms teikti nugalėtojų atrankos kriterijus būtų vienintelis – didžiausias pasiūlytas Rinkliavos dydis, o ne veiklos programos.
• Dėl nekilnojamojo turto mokesčių tarifų apleistiems ir neprižiūrimiems statiniams, pakeliant maksimalią ribą iki 5 proc.
• Dėl Kurhauzo atstatymo.
• Dėl Vasaros koncertų salės rekonstrukcijos pirmojo etapo finansavimo.
• Dėl kurorto kultūrinių renginių rėmimo ne sezono metu.
• Dėl papildomų valstybės biudžeto tikslinių dotacijų skyrimo ir pajamų didinimo.
• Dėl atrakcionų ir prekybos įrenginių reguliavimo.
• Dėl prekybos ir paslaugų teikimo viešosiose vietose sugriežtinimo bei ūkinės ir komercinės veiklos reguliavimo privačiose žemės valdose.
• Dėl Palangos miesto pripažinimo regioniniu centru.
• Dėl finansavimo kopoms tvirtinti.
• Dėl institucijų atsakomybės paskirstymo rengiant teritorijų planavimo dokumentus.
• Dėl švarios pramonės objektų atsiradimo Palangos savivaldybėje.
• Dėl sporto komplekso statybų finansavimo.
• Dėl Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų kurortų gatvių ir šaligatvių remontui ir plėtrai padvigubinimo.
Žinia, buvo priimti Palangai palankūs sprendimai dauguma klausimų, todėl ir iš Vyriausybės posėdžio šį penktadienį tikimasi daug.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Jura 2017-05-25 09:22 (IP: 188.69.199.251)
Viskas kaip ir butu gerai, jei tai butu ne tik kalbos apie proverzius. Cia priverziu vadina kazkokiu pustusciu visuomeniniu pastatu statymus ir rekonstrukcijas (to irgi reikia, bet ne dabar). Dabar reikia susitvarkyti su biurokratija, su valdzios sovietiniu mentalitetu, reikia nauju impulsu verslui!. Palaikau ideja del Sventosios uosto atgaivinimo! Netgi kokios nedideles prieplaukeles Palangoje irengimui! Reikia pramogu, reikia ivairoves! O ne skalbti smeli is juros .. Cia STT turetu rimciau pasidometi.

Laižiakas 2017-05-24 10:03 (laiziakas@gmail.com / IP: 78.61.64.33)
Ne veltui mūsų vietinės reikšmės minedas, nusispjovęs į jį išrinkusius, alkoholikų ministrui avansu išangę nulaižė.

Balvonai 2017-05-24 06:43 (idiotai@gmail.com / IP: 90.138.56.181)
Minedu desantas i Palanga atvaro.

Taip pat skaitykite

Penktadienį, rugsėjo 6 d., Palangoje susirinko šalies miestus tvarkančių įmonių atstovai – kurorte vyko Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) tarybos posėdis, kurio metu buvo aptariami šalies komunalininkams aktualiausi klausimai. „Palangos komunalinis ūkis“ šios asociacijos veikloje dalyvauja dar tik pirmus metus, tad ir SKIA...



Atstačiusi Kurhauzą, visuomenei atidavusi Koncertų salę ir universalią sporto areną, Palanga užsimojo dar vienam dideliam iššūkiui: vietos žvejams įrengti ir atiduoti naudoti Šventosios uostą. Ne vienas, matyt, dar mena penkerių metų istoriją, kai Šventosios kanalo gilinimo projektas žlugo, nes tokį konkursą laimėjusi bendrovė tokiems darbams atlikti neturėjo...


Į Palangos viešąją biblioteką, nešinas rankraštiniais tarmiškais eilėraščiais, užsuko medicinos mokslų daktaras Vladas Kusas. Jo rankose – Jūratės Klovienės, žymaus kompozitoriaus, operos „Pilėnai“ autoriaus žmonos, žemaičiavimai apie gimtus namus – Palangą bei ranka rašyti atsiminimai. „Gimiau Palangoje. [...] 1944 metai...


Po beveik šešių metų pertraukos Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis (VIP) grįžta į Palangą: šį penktadienį, gegužės 26-ąją, 9-11.30 val. dešimt Vyriausybės kabineto narių su premjeru Sauliumi Skverneliu priekyje kartu su didžiausių šalies kurortų merais aptars kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo reikalavimų aktualizavimo, turizmo...


Paskutinis šių metų Palangos miesto tarybos posėdis, kaip ir dera, pasibaigė mero Šarūno Vaitkaus padėka visiems politikams už darbą ir palinkėjimais sveikatos, laimės, meilės ir viso ko geriausio artėjančių didžiausių metų švenčių proga. Pats posėdis, kurio darbotvarkėje buvo 32 klausimai, truko kiek ilgiau nei pusantros valandos. Tačiau jo įžanginė dalis prieš...


  Praėjusią savaitę vykusio Palangos miesto bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos posėdžio metu aptartas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymą Palangos mieste, bei nepilnamečių nusikalstamumo statistika, nusikaltimų pobūdis ir nusikalstamumo   prevencija kurorte. Pasidžiaugta, jog paauglių nusikalstamumas mūsų mieste...


Tarybos posėdis: šunys loja, karavanas eina

Linas JEGELEVIČIUS, 2010 08 23 | Rubrika: Miestas

Praėjusį ketvirtadienį Palangos miesto savivaldybės Tarybos posėdis prasidėjo konservatoriaus Šarūno Vaitkaus pareiškimu dėl Gruzijos Kobuleti kurorto.  Opozicijos lyderis prašė mero paaiškinti, kodėl jis, kaip numato savivaldos įstatymas, neteikė klausimo dėl bendradarbiavimo spęsti Tarybai, o sprendimą priėmė pats. Meras mandagiai išklausė, bet atsakė tyla.


Tarybos posėdis – su vasaros vėjeliu

Linas JEGELEVIČIUS, 2010 07 10 | Rubrika: Miestas

Vakar savivaldybės Tarybos posėdis prasidėjo Tarybos nario, socialdemokrato Viktoro Pivriko siūlymu tylos minute pagerbti į Anapilį iškeliavusio pirmojo šalies prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimą.


Tarybos posėdis neužtruko

Aistas MENDEIKA, 2009 04 10 | Rubrika: Miestas

Vakar įvykęs Palangos miesto savivaldybės Tarybos posėdis truko rekordiškai trumpai – mažiau nei pusantros valandos. Tad Tarybos nariams numatytoji pertraukėlė ne tik prasidėjo anksčiau, bet ir nebeturėjo pabaigos. Tačiau visi numatyti sprendimų projektai, išskyrus projektą „Dėl viešosios įstaigos Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro audito“, kuris iš darbotvarkės išbrauktas...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius