Pyktis socialinėms darbuotojoms iššaukė skaudžias pasekmes – vaiko netektį

Pyktis socialinėms darbuotojoms iššaukė skaudžias pasekmes – vaiko netektį

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 11 23

„Palangos tiltui“ pavyko pašnekinti dar vieną mamą, iš kurios vaikas neseniai buvo atimtas Palangos miesto savivaldybės socialinių darbuotojų iniciatyva. Laima (vardas pakeistas, vardas ir pavardė redakcijai žinomi) įsitikinusi, kad išlietas jos pyktis socialinėms darbuotojoms ir išsakyti jos žodžiai, kad pakels prieš save ir savo vaiką ranką, jeigu neteksianti vaiko, privedė iki sūnelio praradimo.

Į Palangą atvyko apsirūpinusi
„Į Palangą atvykau materialiai apsirūpinusi, o išvykti reiks visiškai „ubagei“. Vien dėl to, kad pasitikėjau netikusiais žmonėmis, tikėjausi čia susikurti naują gyvenimą. Netekau ne tik visko, ką buvau užsidirbusi, bet ir vaiko, brangiausio savo turto“, – savo širdį išliejo iš Mažeikių prieš penkerius metus į Palangą atvykusi gyventi Laima. Šiuo metu jauna moteris savo dviejų metų sūnelį lanko globos įstaigoje, o po šio įvykio supratusi, kad nei viena bėda gyvenime neprilygsta vaiko netekimui..

Stresas veikia visą organizmą
Moteris, netekusi sūnelio globos, prisipažino, jog namie likusi viena nebegali nei miegoti, nei blaiviai mąstyti.
„Visos mano mintys sukasi tik apie vaiką, net nebežinau, kiek naktų nemiegojau. Pasidariau tarsi robotas, gyvas zombis, pati savęs jau bijau, pati sau darausi bjauri – beria veidą, plaukai šiurkštūs pasidarė, viskas dėl streso“, – pasakojo jauna mama, užsukusi į redakciją pasidalinti itin sunkiu savo gyvenimo laikotarpiu.
Kaip gi taip susiklostė, kad jaunai moteriai teko išgyventi tokią situaciją. Laimos pasakojimu, visas bėdas jai prišaukė jos vaikelio tėvas, su kuriuo bandė kurti visiškai naują gyvenimą.
„Dirbau užsienyje keletą metų, gerai uždirbau, turėjau butą, automobilį, man nieko netrūko. Susipažinau su būsimo vaikelio tėvu, atvykau į Palangą. Maniau, kad viskas bus gerai, nepastebėjau kažkokių didelių trūkumų. Tai, kad jis išgeria, mačiau, bet paskui paaiškėjo, kad jis nevengia ir narkotikų“, – savo istoriją pasakojo pašnekovė.
Situacijos negerino ir vyro šeima. „Nesulaukiau pagalbos iš vyro mamos. Man visada atrodė, kad domėjimasis mažyliu visada buvo apsimestinis, netikras. Lyg ir rūpi, bet nieko nedaro, nerodo jokių veiksmų, kad norėtų padėti“, – teigė pašnekovė.
Pasiteiravus, ar mažylį šiuo metu lanko ir jo tėvas, moteris sakė, kad ne, ir net nesidomi, taip pat ir jo močiutė. Ji pati vaiką lanko, jei tik leidžia sutrikusi sveikata.
„Kartais taip sunku būna net pajudėti. Kaip ir vakar, net nebeaplankiau vaiko. Tarsi surakina iš vidaus ir pajudėti negaliu, maudžia visą kūną, atrodo net mažytis prisilietimas skaudus. Neturiu tokiom akimirkom visai energijos. Nebežinau net kada miegojau“, – prisipažino sunkios širdgėlos prislėgta moteris.

Pagalba iššaukė priešingą reakciją
Moteris pripažino, jog nė nežinanti, kodėl į jos namus ėmė belstis socialinės darbuotojos, bet ji prasitarė, kad jos teikiama priežiūra vaikui neįtikusi jos sugyventiniui, vaikelio tėvui, šis apskundęs ją.
„Ne kartą jis mane skundė, nors pats niekada niekuo neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Gaudavo pašalpą, kurią išleisdavo alkoholiui. Kodėl niekas nepasižiūri, kaip gyvena jo šeima, kas ten dedasi. Mano žiniomis, ten nuolatinės girtuoklystės vyksta, vartoja psichotropinius vaistus, o tokie žmonės dar gauna pašalpas, kodėl valstybės tarnautojai netikrina, kam duodamos pašalpos. Juk žmonėms jos turėtų būti skiriamos, kad turėtų iš ko maitintis, o ne alkoholį pirkti“, – savo pastebėjimą išsakė Laima.
Ėmus lankytis socialinėms darbuotojoms, jaunai moteriai nepatiko brovimasis į jos privačią erdvę. „Jaučiausi lyg būčiau visiška kvailelė, be jokių įgūdžių, man taip ir stengėsi įteigti. Kaip ir tai, kad man būtinas gydymas. Man jos kėlė didžiulį susierzinimą“, – atviravo pašnekovė.
Kaip paaiškėjo, viskas priėjo prie to, jog socialinėms darbuotojoms girdint, ji pagrasino pakelsianti prieš save ir savo vaiką ranką. „Įsivaizduokit, man tokiai įaudrintai, nuolat stebimai socialinė darbuotoja ėmė pasakoti, jog jos sesuo nusižudė. Tai ar ji man turi padėti, kaip priklausytų, ar aš turiu jai padėti, klausydamasi jos asmeninių bėdų. Tokie pasakojimai mane ir paskatino pasakyti tokius žodžius. Pripažįstu, kad griebiau tą akimirką ir peilį, bet aš neketinau nieko daryti, tik vaidinau, tai tebuvo iššauktas situacijos spektaklis. Niekada prieš tai nebuvau pakėlusi prieš save rankos ir juo labiau prieš savo vaiką“, – prisipažino Laima, nors moteris nesigynė, kad sunkiausiais laikotarpiais ne kartą buvo aplankiusios juodos mintys.

Stiprus ryšys
Atvykus pasiimti vaiko, moteris neprieštaravo, reagavo, kiek įmanoma tokioje situacijoje, ramiai, tačiau ją piktino šaltas socialinių darbuotojų elgesys – neleido vaiko nei tinkamai aprengti, išsivežė tokį, kaip buvo tą akimirką apsirengęs.
Jaunos mamos skausmas – nesumeluotas, sunku būtų taip suvaidinti, tačiau mintys – labai išsibarsčiusios, tą pripažino ir pokalbininkė. Pasak jos, judviejų su sūnumi ryšys – labai stiprus, susitikus būna itin sunku vėl ir vėl išsiskirti. „Aš net nemoku žodžiais nusakyti, kas dedasi mano širdyje, kai tenka išsiskirti. Tarp mudviejų – toks gilus ryšys, man labai sunku būti be jo“, – sakė ji.
Kaip papasakojo šiuo metu jį prižiūrinčios auklėtojos, vaikas atskirtas nuo mamos jautė pyktį ir nepritapo prie kitų vaikų. „Sakė, kad jis mušėsi, jis tokio pat maištingo charakterio kaip ir aš. Jis maištavo, kai buvo išgabentas iš namų. Dabar jau nurimo, prisitaikė“, – situaciją nupasakojo naštos slegiama mama.

Neliko buvusių draugų
Pasiteiravus, ar pačiai besisukant tokioje aplinkoje, kokią ji apibūdino, nekilo pagundų pasinerti nei į alkoholio, nei į narkotikų liūną, moteris išsigynė, kad tikrai ne. „Visuomet buvau prieš tokius dalykus. Užaugau ne pačioje geriausioje aplinkoje, alkoholio vartojimas man nuo seno nėra priimtinas, juo labiau narkotikai“, – sakė Laima.
Anot jos, pavojaus vaiko sveikatai taip pat nebuvo. „Prieš vaiką niekada nebuvo smurtaujama, tačiau prieš mane sugyventinis ne kartą buvo pakėlęs ranką, net ir dabar dar ausį skauda po jo paskutinio kirčio. Su juo nebenoriu turėti nieko bendro, negyvensiu daugiau su tokiu“, – sakė moteris.
Ji neslėpė, jog po tokios patirties visai kitaip ėmė žvelgti į ją supančius žmones.

Atėmus vaiką neliko ir socialinių darbuotojų dėmesio
„Visuomet buvau atlapaširdė, stengiausi kiekviename įžvelgti daugiau gero, kai buvau pakankamai apsirūpinusi, dirbdavau ir uždirbdavau, negailėjau savo draugams ir artimiesiems dovanų, skolindavau, kai galėdavau, pinigų. Dar ir dabar man kiti yra skolingi. Niekam neįdomu, ar aš šiandien turiu ką valgyti. Neįdomu ir socialinėms darbuotojoms, ar aš neketinu nusižudyti, galiu sau bet ką pasidaryti, nes jokių skambučių, tikrinimų nebeliko“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovė.
Po incidento moteris buvo nukreipta psichinės sveikatos tyrimams.
Po atliktų tyrimų nebuvo pasakyta, kad jai būtinas gydymas. Tačiau pašnekovė pripažino, jog nuolat gyvenant sudėtingoje aplinkoje, ji susidurdavo su emocinėmis problemomis ir ištikus krizei pati prašydavosi pagalbos. „Kai ėmiau lauktis, kamavo dvejonės, ar pasilikti vaikelį, nes jau mačiau, koks mano sugyventinis. Pati tuomet kreipiausi į psichiatrus“, – atviravo moteris.

Be artimųjų paramos
Kai gyvenimas ėmė ristis žemyn, nesulaukusi ji pagalbos ir iš artimųjų.
„Aš nemoku nupasakoti, kokia yra mano mama, tačiau galiu pasakyti, kad ji niekada nemokėjo parodyti meilės, visuomet buvo ganėtinai šalta, niekada nebuvome labai artimos. Turiu dvi seseris, su kuriomis taip pat nepalaikau ryšio. Artimieji mane yra labai įskaudinę, išvadinę vos ne narkomane, nors niekada tokia nebuvau. Vietoj to, kad padėtų, dar nuolat smerkė dėl nebūtų dalykų. Per naivumą susidėjau su netinkamu vyru, bet mano vaikas gi nebuvo kaltas. Kai gimė mano sūnelis, nesulaukiau net jokio pasveikinimo, kai kurie mano giminaičiai net nėra matę mano vaiko. Vienintelis tėtis buvo mylintis, turėjom su juo ryšį, tačiau jis jau senokai miręs“, – apie ne kokius ryšius šeimoje pasakojo Laima.
Rūpestį dėl anūko reiškianti vaiko tėvo mama gimusį kūdikį aplankė tik po trejų savaičių.
„Kai močiutėms rūpi anūkai, jos neištveria tiek ilgai nepamačiusios“, – svarstė pašnekovė. Kai ji ėjo į darbą, močiutė visgi prižiūrėdavo anūką, nors kartą teko skubėti sugrįžti, kadangi jai paskambino ir pranešė, kad vaiko neina prižadinti. „Nežinau, keistas atvejis buvo. Mano vaikas visada buvo labai judrus, o čia taip įmigo, kad nėjo prižadinti. Patys vartoja visokius psichotropinius vaistus, gal ir vaikui buvo ką sugirdę, nežinia“, – baisiausią scenarijų nupiešė vaikelio netekusi mama.

Nusivylė kurortu
Atvykusi į Palangą moteris tikėjosi pradėti naują gyvenimą, tačiau pradėjo žengti sunkių išgyvenimų keliu. „Šiuo metu nieko daugiau netrokštu, tik susigrąžinti vaiką ir iš čia išvažiuoti. Išvyksiu į kitą miestą, atrasiu ramybę, nes šiuo metu manyje tiek pykčio kunkuliuoja, kad sunku žodžiais nusakyti, pradėsiu naują gyvenimą. Tikiuosi, kad šįkart jis bus sėkmingesnis. Po tokių patirčių bus labai sunku vėl iš naujo pasitikėti žmonėmis, tačiau tikiu, kad laikui bėgant viskas susitvarkys. Dabar tereikia susigrąžinti vaiką, jo čia nepaliksiu“, – apie didžiausią troškimą kalbėjo Laima.

Palangoje žiūri iš aukšto
Kurorte nepasisekė jai ir su nuomininkais. Jai ėmus reikalauti nuomos sutarties, buvo paprašyta išsikelti.
„Paaiškėjo, kad jų sudaryta sutartis net nebuvo legali, o tam, kad neliktų įrodymų, jie ją, buvusią tarp mano daiktų, pasiėmė. Neturiu įrodymų, tačiau noriu pasakyti, kad būtina atkreipti dėmesį į tuos, kurie apgaudinėja valstybę, nemoka mokesčių, taip skriaudžia kitus žmones“, – dalijosi savo patirtimi moteris.
Jauna mama pastebėjo ir tai, kad Palangoje daug kas į žmogų žiūri iš aukšto.
„Tame pačiame darželyje sulaukiau komentaro, jog, girdi, paklausyk manęs, išmintingesnės. Vadinasi, aš kvaila, nieko nesuprantu. Negaliu pakęsti ir to tarybinio palikimo, kai būtinai per šventes auklėtojoms reikia dovanai rinkti pinigus. Jeigu neturi, tuomet iškart esi pastatomas žemiau. Kaip gali šiais laikais būti dar kažkokie skirtumai, nesuprantu“, – savo nuomone pasidalino moteris, ketinanti visas jėgas skirti savo vaikelio susigrąžinimui.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

„Palangos tilto“ straipsnis „Pyktis socialinėms darbuotojoms iššaukė skaudžias pasekmes – vaiko netektį“ (paskelbtas lapkričio 24 dieną) sulaukė didelės mūsų skaitytojų reakcijos. Redakcija sulaukė Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Ilonos Lingytės komentaro, kurį žemiau skelbiame. Redakcija primena...


„Palangos tiltui“ pavyko pašnekinti dar vieną mamą, iš kurios vaikas neseniai buvo atimtas Palangos miesto savivaldybės socialinių darbuotojų iniciatyva. Laima (vardas pakeistas, vardas ir pavardė redakcijai žinomi) įsitikinusi, kad išlietas jos pyktis socialinėms darbuotojoms ir išsakyti jos žodžiai, kad pakels prieš save ir savo vaiką ranką...


Miesto meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį prašydamas Palangos miesto savivaldybei perduoti valstybei priklausantį ir šiuo metu valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ patikėjimo teise valdomą pastatą, esantį Savivaldybės kieme. Jei Vyriausybės sprendimas bus palankus, šiose patalpose neilgai trukus įsikurs Socialinių...


Kai nebeliko nieko: „vilko vaiko“ likimas

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 08 24 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto viešojoje bibliotekoje iki kitos savaitės dar eksponuojama visą vasarą veikusi kilnojama paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“. Joje atskleidžiama, ką teko ištverti suniokotoje po Antrojo pasaulinio karo Rytų Prūsijoje likusiems dešimtims tūkstančių beglobių vaikų, kokie likimai jų laukė....


Praėjusią savaitę Palangos miesto savivaldybėje į bendrą pasitarimą susirinkusių institucijų, atsakingų už vaiko teisių užtikrinimą Palangoje, atstovai aptarė platesnio bendradarbiavimo galimybes bei būdus, padėsiančius labiau rūpintis mažaisiais kurorto gyventojais.


„Depresija nėra nei ponų liga, nei išpaikimas, nei tinginystė. Tai – ir liga, ir tam tikra žmogaus būsena, kurią galima pavadinti krize. Nors gal teisingausia būtų įvardinti, kad depresija yra pyktis, nukreiptas į save“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto elgesio medicinos instituto klinikos Streso ligų skyriaus dienos stacionaro gydytojas...


Gimtinė – vaiko akimis ir lūpomis

Gediminas GriŠKEVIČIUS, 2012 11 06 | Rubrika: Jūros vaikai

Labai reikalingą, „deficitinį“ šiais laikais pilietinio ugdymo projektą kruopščiai ir atsakingai parengė Palangos ikimokyklinės ugdymo įstaigos: lopšeliai-darželiai „Gintarėlis“ ir „Ąžuoliukas“, taip pat V.Jurgučio pagrindinė mokykla.


Pinigai – tik socialinėms įstaigoms išlaikyti

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 01 27 | Rubrika: Miestas

Šiųmečiame kurorto savivaldybės biudžeto projekte Socialinės apsaugos programai įgyvendinti iš viso numatyta skirti 702 tūkst. litų. Kaip sakė programą pristačiusi Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Genutė Kavarzienė, iš esmės lėšos skirtos įstaigoms išlaikyti. Globos namams - 380,2 tūkst. litų, Socialinių paslaugų tarnybai – 260,7 tūkst. litų bei L.ir J.Siručių šeimynai ir socialinėms...


Palangiškės vargai dėl „vaiko pinigų“

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 11 24 | Rubrika: Miestas

Į „Palangos tilto“ redakciją kreipėsi palangiškė ir skundėsi, jog Socialinės rūpybos skyriuje jai nepavykę išsiaiškinti situacijos dėl taip vadinamos „vaiko pinigų“ išmokos gavimo. Moters teigimu, ji kreipėsi į skyrių su prašymu dėl tų nelemtų 52 litų. Anot jos, skyriaus specialistė paaiškino, kad pinigai bus skirti ne nuo rugsėjo mėnesio, kaip nurodyta prašyme, o taip, kaip numato įstatymas.


Finansinis nuosmukis atsiliepė ir „vaiko pinigams“

„Palangos tilto“ informacija, 2009 01 21 | Rubrika: Miestas

Finansinis nuosmukis palietė ir taip įvardijamus „vaiko pinigus“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, jog nuo š.m.kovo 1 dienos visi vaikai iki 3 – jų metų gaus išmokas, nepriklausomai nuo šeimos pajamų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius