Gediminas Griškevičius

Gediminas Griškevičius

Šaukėnų muziejaus kūrėja Elena Burdulienė neabejoja: jūra karaliavo toli Žemaitijoje

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013 02 11

Kaip čia nebūsi žurnalistu ar smalsuoliu „vaikišku“ rašytoju, jeigu likimas suvedė su nerealiai savo pašaukimui atsidavusiais mokytojais, savo asmeniu skatinančiais stebėti Pasaulio gyvenimą, ugdančiais žingeidumą, įdėmiai žvalgyti jo gelmes, jokiu būdu nesustojant, neverkšlenant, netrypčiojant vietoje, o kasdien visais metų laikais save raginti eiti tik į priekį, pažinti žmones, žodžius, vertinant gerą ir apeinant klastas, viską, kas pigu ir netikra, žvelgti į jūros ir miškų gelmes, ir iki paskutinio saulėlydžio kartoti sau – „DAR“, „DAR“, „DAR“... Juk kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra nepakartojamas stebuklas, kuris neša, vedasi, dovanoja ne vien tik ašaras, o spalvingą, širdį ir sielą pamaloninančią kelionę – kruizą, parodantį, kaip iš kasdienybės dulkių ir rūpesčių išsijoti reto grožio įspūdžių vėrinius, kurie stiprina, augina vidinę aistrą ir jėgą.
Auštant sausio 30-osios rytui šias mano mintis Palangoje padiktavo prisiminimai apie už TEN, Šaukėnuose, už aštuonių kalnų ir vieno didelio – Šatrijos kalno, už Akmenos, Minijos ir dar gal šešių upiukų, peršokus Žemaitijos aukštumas, gyvenančią Eleną Burdulienę, unikaliai savo vidine šviesa ir žiniomis gražią mokytoją, toli Lietuvoje žinomo Kraštotyros muziejaus priešais Vlado Pūtvio – Putvinskio vidurinę mokyklą kūrėją.
Žaliųjų širdžių karalienę. Ko tik nežino ši nedidukė, o visa tarsi muziejus, enciklopedinių žinių sklidina moteris, 1961-1965 metais buvusi mano ir dar kelių šimtų Šaukėnų mokinukų biologijos, anatomijos mokytoja!
Prieš 50 metų ir... šiandien. Žavimės Elena Burduliene, vis laukiam susitikimų su savo krašto patriote. Ne veltui ji – Kelmės rajono Garbės pilietė, nors tokie titulai gal suteikiami ne tik už nuopelnus bendruomenei, bet, visų pirma, už žmogiškumą, už paskatas šviesinti kiekvieną gyvenimo dalyvį, savą, šaukėniškį ir svečią. Juk taip ir pasireiškia meilė „artimui savo“...
Gal prieš penkmetį šaukėniškė, Lietuvoje žinoma kraštotyrininkė ir netgi kino festivalių gamtoje iniciatorė Elena Burdulienė telefonu išsakė štai tokias savo įžvalgas apie jūrinę Žemaitijos ir mūsų Lietuvos valstybės prigimtį: „O jūs ten, Palangoje, Gediminai su Vlada, nemanykit, kad jūra artima ir priklauso tik, palangiškiams. Ne, ne, ne! Aš čia, Šaukėnų apylinkėse, miškuose, laukuose, prieupiuose atradusi išstudijavau ir tebestudijuoju daugybę akmeninių riedulių, įdubas ir žemės pakilimus ir neabejoju, kad ten, kur teka Gancė visai netoli Šaukėnų prieš daugybę metų irgi buvo „atėjusi“ mūsų visų Baltijos jūra. Taip, taip, jūra, kuri krašto geomorfologų ir marinistų, rašytojų vadinama Anciliaus ežeru, Joldijos Litorinos jūra. Juk Baltijos jūros dubuma pradėjo formuotis devono periode. Prieš 10-12 tūkstančių metų dubumoje telkšojo Baltijos ledyninis ežeras, o jo vandens lygis kelis kartus kelių šimtų kilometrų spinduliu labai svyravo: čia – vanduo, čia – vėl sausuma. Daug kur Žemaitijoje gali aptikti transgresijos krantinių darinių ir jūrinių nuosėdų, bangas primenančių kauburių, taip pat akmeninių riedulių. Yra jų palei Ventą ir Gancę, ir visai netoli Šaukėnų, net viduryje tankių mūsų miškų. Juk miškų ežerėlių priekrantėse iš dumblo išsiskiria paties tikriausio jūros smėlio sąnašų sluoksnių, – žvaliai dalijosi įžvalgumais 2008 metais biologė ir istorijos – kultūros tyrinėtoja Šaukėnuose žinoma pedagogė Elena Burdulienė.
2011 metų rugsėjo pradžioje su Palangos ir Klaipėdos senjorais universiteto autobusiuku nuvažiavome ne tik iki Rietavo, Užvenčio, garsiųjų rašytojos Žemaitės Ušnėnų, bet, peršokę ties Slabada Ventos upę, pabuvojome arti Šiaulių, Kelmės rajone esančiame ir Šaukėnų kraštotyros muziejuje. Prisiminiau šiame miestelyje 35 metus stomatologe dirbusią mamytę. Mus giminiškai šiltai priėmė, pavaišino, aprodė ir „žaliųjų širdžių karalienė“, jaunatviškos sielos moteris Elena Burdulienė, ir Šaukėnų kultūros centro direktorė Sofija Blažienė, taip pat Izolina Bružaitė, Aldona Bacevičienė. Įvyko įspūdinga literatūrinė popietė! Atsisveikinant geroji mano mokytoja Elena Burdulienė vėl užsiminė, kad Šaukėnų apylinkėse nesunku įžvelgti buvusios Baltijos jūros pėdsakų.
„Lengviau, Gediminai, tikėti negu netikėti. Gal nebuvo, tačiau aš linkusi manyti, kad ir palangiškiai, ir šaukėniškiai randamės ant tos pačios Baltijos jūros kranto“, – ramiai rimtu balsu teigė už neeilinę inteligenciją ir taktą už auksą vertesnė humanistė-muziejaus vadovė Elena Burdulienė. O aš tikiu. Mūsų mokytojos ir mokinio įžvalgas sustiprina televizijos ir internetiniais ryšiais garsinamos mokslininkų naujausios prognostinės žinios apie tai, jog Šilalės rajone, jau 200 metų Bijotuose esančiuose Dionizo Poškos Baubliuose eksponuojamas vietos pelkynuose iškasto ne tauro ar mamuto, o mėlynojo banginio – tikro jūrinio gyvūno žandikaulio fragmentas. Šaukėnai ir Bijotai eina ta pačia platuma – Žemaitijos aukštumų pakraščiu, tad, ko gero, čia bangavo ir Baltija.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Yra pasaulyje visai nepažįstamų, žmones magiškai sugiminiuojančių vietų. Štai visada (ir praėjusį spalį – lapkritį), eidamas poetiškaisiais smėlynais arti jūros „Prūsijos pusėje“, jau Šaipių – Plazės pusėje, vienoje vietoje ramiausiai stabteliu ir nusiimu savo „Akmenkuprę“. Tą vietą jau gal šešetą metų vadinu...


Ar žinote, ką reiškia „Kurhauzas“ lietuviškai? Kiek kambarių buvo viloje „Jūros akis“, kaip anksčiau vadinosi vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“? Jeigu nežinote, į šiuos klausimus jums tikrai galės atsakyti jaunieji palangiškiai, dalyvavę Palangos švietimo pagalbos tarnybos vykdytame projekte – ekskursijoje...


  27 -erių metų alytiškis Martynas Kaškonas, sveikos gyvensenos guru, atletinės gimnastikos ir fitneso treneris bei modelis, liepą Kanarijoje filmuotame TV3 realybės šou „Meilė ar pinigai?“ nužengė labai toli (Martyno įsipareigojimai šiai televizijai dar neleidžia atskleisti detalių), bet pripažinimas Martyno galvos neapsuko. „Pastebėjo...


Su intelektualiuoju literatūrinės kūrybos ir žurnalistikos autoritetu, naujienų piligrimu Algimantu Čekuoliu (82 m.) galima diskutuoti, bet ginčytis – nepatartina. Šventa yra ši jo bevargės gyvensenos taisyklė: „Svarbiausia yra nesustoti ir dirbti, kitaip pradėtų pulti ligos. Visiems, o ypač – žurnalistams, svarbiausia domėtis ir būti tokiems smalsiems...


Jaunasis kurorto socialdemokratų lyderis Danas Paluckas ne tik tvarkosi LSDP Palangos skyriuje kaip savo nuosavame „uabe“, bet jau – kol kas svajonėse – matuojasi ir Palangos miesto mero skeptrą – mažiausiai dukart susitikę su vienu UAB „Litesko“ vadovų žadėjo jam, tapęs meru, anot šaltinių, „su šilumos ūkiu tvarkytis kitaip nei...


Kaip čia nebūsi žurnalistu ar smalsuoliu „vaikišku“ rašytoju, jeigu likimas suvedė su nerealiai savo pašaukimui atsidavusiais mokytojais, savo asmeniu skatinančiais stebėti Pasaulio gyvenimą, ugdančiais žingeidumą, įdėmiai žvalgyti jo gelmes, jokiu būdu nesustojant, neverkšlenant, netrypčiojant vietoje, o kasdien visais metų laikais save raginti eiti...


Šiandien – lemtingoji 2012 metų 12 mėnesio 21 diena. Lemtingoji, nes, jeigu tikėtume kai kuriais senovės majų, pasižymėjusių giliomis astronomijos žiniomis, laiko ciklo aiškintojais, tryliktas jų laiko ciklas, kuris trunka 144 000 dienų, pasibaigs būtent šiandien. Tačiau ar tai tikrai reiškia pasaulio pabaigą? Per žmonijos gyvavimą buvo skelbta daugybė...


„Su jūra susiję absoliučiai viskas: tai mūsų credo, tai mūsų gyvenimas. Aš pati ir dukra Andželika esame gimusios prie jūros. Meilė gimė jūroje – mes su Igoriu susipažinome laive. Jūroje maudomės visus metus, ir gyvename prie jūros, ir kvėpuojame tuo gaiviu oru, kurio, kai įkvepi grįžęs iš kokios kelionės, niekas neatstos. Tai – kaip gimtinės kvapas“...


Tai antras palaiminimas politikams, kurį liepos 8-ąją, pagrindinę Žemaičių Kalvarijos atlaidų dieną Arkivyskupas L. Bonazi paminėjo sakydamas pamokslą. Tarnaujant sovietų armijoje, žvalgybos padalinyje, patikimumas buvo vienas iš svarbiausių vertinimo kriterijų ir vartotas tuo metu posakis – „su juo į žvalgybą galima eiti“ – gyvas yra ir šiandien. Su...


„Tėvai nežinojo, pas ką mane nuvežti, tai aš pati jiems pasakiau“, - atkartojo savo mažosios pacientės žodžius vaikų gydytojas Alfredas Kerulis. Pelnyti vaikų meilę šiam gydytojui ne itin sudėtinga. Pasak jo, svarbu užmegzti ryšį, o jį užmezgus vaikai gydytoju ima pasitikėti ir nejaučia nei menkiausios baimės. Ypatingai tuo atveju, jei atliekama procedūra nekelia skausmo. Pastaruoju metu...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius